Žlugusi mokesčių reforma Lietuvą kilstelėjo į konkurencingiausiųjų penketuką

„Lietuvos vieta šiame indekse pagerėjo ne dėl jos pačios politikos pokyčių, o dėl to, kad pablogėjo kitų šalių padėtis“, – VŽ komentavo Alexanderis Mengdenas, „International Tax Competitiveness Index 2024“ autorius. 

A. Mengdenas, Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „Tax Foundation“ pasaulinės mokesčių politikos analitikas, nurodė dvi kategorijas, kuriose mūsų šalies pozicija pagerėjo.

TAIP PAT SKAITYKITE VŽ NUOMONĘ: Konkurencijos lauke lygiųjų nebūna

Gyventojų apmokestinimo kategorijoje Lietuva išlaikė savo kapitalo prieaugio (20%) ir dividendų mokesčio (15%) tarifus nepakitusius, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse šių mokesčių tarifų vidurkiai per metus atitinkamai padidėjo nuo 19,3% iki 19,7% (kapitalo prieaugiui) ir nuo 24,5% iki 24,7% (dividendams).

VŽ primena, kad pagal Vyriausybės teiktą mokesčių reformą planuota visas pajamas (pvz., iš kapitalo ar individualios veiklos) prilyginti darbo santykiams, o viršijus tam tikras pajamų ribas taikyti didesnį mokesčio tarifą.

Tyrimo autoriaus teigimu, tarpvalstybinio apmokestinimo kategorijoje Lietuva taip pat tapo santykinai patrauklesnė didelėms tarptautinėms bendrovėms, nes (pasinaudojusi išimtimi) pasirinko šešeriems metams atidėti visų pasaulinių minimalaus mokesčio taisyklių taikymą iki 2029 m. (kaip ir Estija bei Latvija).

„O dauguma ES šalių priėmė šias taisykles (kaip numatyta ES direktyvoje „Pillar Two“) ir įsivedė papildinį mokestį“, – aiškino A. Mengdenas.

Šio mokesčio esmė yra ta, kad jei tarptautinės grupės kurioje nors valstybėje moka mažiau nei 15% pelno mokesčio nuo uždirbto pelno, skirtumas iki tų 15% turi būti „primokėtas“ kaip papildinis mokestis (angl. Top-up tax).

Išties nė viena iš Baltijos šalių kol kas nėra įsivedusios su minimalaus pelno mokesčio direktyva susijusių pakeitimų, o tai padeda visoms trims kaimynėms išlikti reitingų viršuje.

Irmantas Misiūnas, EY mokesčių praktikos partneris, sakė, kad galime džiaugtis tokiu aukštu mokestinio konkurencingumo ir sistemos neutralumo įvertinimu. Kartu jis pažymėjo, kad reitingai buvo rengiami pagal liepą buvusią situaciją, kai minimalaus pelno mokesčio įstatymo projektas dar nebuvo paviešintas.

„Jei Seimas nuspręs nuo kitų metų šį mokestį įvesti, šio konkurencinio pranašumo Lietuvos mokesčių sistema neteks“,  – mano I. Misiūnas, EY mokesčių praktikos partneris.

„Vieta šio reitingo penketuke yra didelis pasiekimas, būtų labai gerai, kad per ateinančius metus Lietuva nepradėtų kristi. Kylant gynybos išlaidų finansavimo poreikiui bei pasikeitus valdžiai, matyt, sulauksime mokesčių įstatymų pakeitimų pasiūlymų“ – priduria Nerijus Nedzinskas, „PwC“ vadovaujantis partneris.

Pirmauja Estija ir Latvija

Pirmadienį paskelbtame Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse, kaip ir praėjusiais metais, palankiausiai vertinama Estijos mokesčių sistema. Antroje vietoje – kaimynė Latvija, toliau rikiuojasi Naujoji Zelandija, Šveicarija. Lietuva, surinkusi 79,5 balo, užima penktą vietą. Prasčiausiai vertinamos šalys: Kolumbija, Italija, Prancūzija, Portugalija ir Islandija.

Kasmet atnaujinamas mokesčių indeksas analizuoja labiausiai pažengusių 38 valstybių, kurios priklauso EBPO, mokesčių sistemas pagal jų paprastumą, skaidrumą, stabilumą ir neutralumą (t. y. nešališkumą konkrečioms veikloms ir pajamų dydžiams).

VŽ kalbintas N. Nedzinskas suabejojo, ar sugebės Estija ateityje „išlikti Nr. 1“ dėl jau priimtų ir dar planuojamų mokesčių įstatymų pakeitimų.

Estijos sistema (paskirstytojo pelno mokesčio modelis) patraukli tuo, kad įmonių pelnas apmokestinamas tik jo išėmimo iš bendrovės metu, paprastai kalbant, estai neapmokestina jokių reinvesticijų.

Tačiau Estija apsisprendė, kad nuo 2024 m. keliais etapais padidinti gyventojų pajamų ir PVM mokesčių tarifus, taip pat nuo 2026 m. įsivesti 2% pelno mokestį – pakeitimai galios iki 2028 m. 

A. Mengdenas visgi skaičiuoja, kad įtraukus planuojamus mokesčių pokyčius Estijoje, ir jei Latvijoje ar Naujojoje Zelandijoje nebus jokių papildomų politikos naujovių, Estija šiame indekse išliks pirmoje vietoje, net jei atotrūkis nuo Latvijos sumažės. 

„Taip yra daugiausia dėl to, kad estų mokesčių sistema išsiskiria keliose srityse, o šalių, konkuruojančių toje pačioje lygoje, yra nedaug“, – aiškino tyrimo autorius A. Mengdenas.

Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė, VŽ komentavo, kad šis indeksas nurodo kryptį būsimajai valdančiajai daugumai, siekiant stiprinti Lietuvos mokesčių konkurencingumą. O stiprinti jį verčia mūsų ekonomikos iššūkiai ir geopolitinė padėtis.

„Indeksas pasirodo itin palankiu metu – ES verda diskusijos dėl regiono konkurencingumo, Seime pradėtas svarstyti kitų metų šalies biudžetas, atsinaujino diskusijos vėl grįžti prie mokesčių sistemos pertvarkos. Indekse pateikiamos įžvalgos vertingos tiek nueinančiai Vyriausybei, tiek naujos kadencijos Seimui – turime unikalią galimybę pasirūpinti, kad mūsų mokesčių sistema būtų konkurencinga, paprasta ir neutrali“, – įsitikinusi E. Leontjeva.

„Tax Faoundation“ mokesčių tyrime pažymima, kad nors Estijos mokesčių sistema yra konkurencingiausia EBPO, kitų pirmaujančių šalių mokesčių sistemoms aukštas įvertinimas skirtas dėl to, kad jos puikiai veikia vienoje ar keliose pagrindinėse mokesčių kategorijose.

Pavyzdžiui, Latvijoje, kuri neseniai perėmė estų pelno apmokestinimo sistemą, taip pat taikomas palyginti veiksmingas darbo pajamų apmokestinimas.

Naujojoje Zelandijoje taikomas mažai progresyvus, mažo tarifo fizinių asmenų pajamų mokestis, kuriuo taip pat iš esmės neapmokestinamas kapitalo prieaugis (bendras aukščiausias tarifas – 39%), plačiai taikomas PVM ir netaikomi paveldėjimo, turto perleidimo, turto ar finansinių sandorių mokesčiai.

Šveicarijoje taikomas palyginti mažas pelno mokesčio tarifas (19,7%), nedidelis vartojimo mokestis ir individualių pajamų mokestis, kuriuo iš dalies neapmokestinamas kapitalo prieaugis.

„Lietuvoje taikomas nedidelis 15% pelno mokesčio tarifas, o įmonėms leidžiama atskaityti didelę dalį kapitalo investicijų sąnaudų ir taikomas palyginti vienodas ir nedidelis fizinių asmenų pajamų mokestis“, – pabrėžiama šioje ataskaitoje.

Kritikuoja dėl PVM ribos kėlimo

„Tax Foundation“ nepalankiai vertina tai, kad Lietuvoje šiuo metu yra pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma PVM mokėtojo ribą padidinti nuo 45.000 Eur iki 55.000 Eur.

Tyrime skelbiama, kad slenkstis, nuo kurio apmokestinama PVM mokesčiu, Lietuvoje jau šiuo metu yra beveik dvigubai didesnis už EBPO vidurkį.

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse neigiamai vertiname aukštas PVM ribas, yra ta, kad dėl jų smarkiai padidėja mokesčių našta virš ribos ir stabdomas verslo augimas. Jei mažos įmonės apyvarta tik šiek tiek viršija PVM ribą, jos PVM prievolė smarkiai išauga nuo nulio iki atitinkamo PVM tarifo visai pridėtinei vertei. Dėl to įmonių pajamos paprastai susitelkia žemiau PVM ribos“, – paaiškino A. Mengdenas.

Tai yra labai panašus požiūris į Pasaulio banko poziciją, kad Lietuvoje mažoms įmonėms, iki 300.000 Eur metinių pajamų, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas, o pasiekus šią ribą stabdoma verslo plėtra – pajamoms viršijus šią ribą, įmonei tenka mokėti 15% pelno mokestį.

Siūlo skatinti visas investicijas, ne tik išradimus  

„Tax Foundation“ taip pat pažymi, kad vis dažniau šalys ieško būdų, kaip užkirsti kelią korporacijoms perkelti veiklą ar pelną kitur. Vienas iš atsakų į didėjantį kapitalo judumą buvo vadinamųjų patentų dėžučių kūrimas.

Pavyzdžiui, nuo Lietuvoje sukurtų ir komercializuotų patentų gaunamos pajamos apmokestinamos lengvatiniu 5% pelno mokesčiu. Patentų dėžutės modelį taiko 17-ą iš 38-ių EBPO valstybių narių.

Tačiau šioje ataskaitoje pažymima, kad, užuot kūrusios patentų dėžutes intelektinei nuosavybei, šalys turėtų pripažinti, kad visas kapitalas tam tikru mastu yra mobilus, ir vietoj to siūloma mažinti pelno mokesčio tarifus visam gautam pelnui. Taip būtų skatinamos visų rūšių investicijos.

Tad šalims, kuriose galioja patentų dėžutės režimas, skiriamas mažesnis balas.

Mokesčių specialistai Lietuvoje neabejoja, kad patentų dėžutės taisyklė Lietuvai yra naudinga, nes tai padeda pritraukti investicijų į inovatyvius verslus.

„Žiūrint iš tarptautinių institucijų perspektyvos, vaizdas gali atrodyti kiek kitaip. Neatmesčiau, kad yra nemažas didžiųjų, aukštesnių mokesčių valstybių interesas siekti pažaboti mažesnes, dinamiškesnes šalis dėl jų mokesčių sistemų patrauklumo“, – komentavo N. Nedzinskas.

A. Mengdeno nuomone, efektyviau ir neutraliau skatinti inovacijas galima suteikus didesnes galimybes nurašyti patirtas sąnaudas, taip pat patirtais nuostoliais vienais metais susimažinti gauto pelno mokestį kitais metais.

„Lietuvoje apmokestinamojo pelno atskaitymai sukauptais mokestiniais nuostoliais ribojami iki 70% einamųjų metų apmokestinamojo pelno, o praeityje patirti nuostoliai neatskaitomi. Priešingai, kaimyninės Estija ir Latvija šioje srityje pirmauja, nes jų paskirstymu pagrįstos pelno mokesčio sistemos leidžia įmonėms neribotai koreguoti apmokestinamąjį pelną ir atskaityti visas investicijų sąnaudas“, – aiškino A. Mengdenas.

Lietuvos pozicijos atskirose kategorijose

Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse pagal pelno apmokestinimą Lietuva su 84 balais užima trečią vietą, tačiau pagal vieną iš šį balą sudarančių kriterijų – lengvatų ir sudėtingumo reitingą – krentame iki 22-os vietos (67,5 balo).

„Tai reiškia, kad, net ir gaudama gerą įvertinimą už santykinai nedidelį pelno mokesčio tarifą, Lietuva jį susigadina dėl sudėtingo lengvatų administravimo, kainuojančio tiek verslui, tiek valstybei. O jos kuria nelygias sąlygas: tam tikroms veikloms ir konkretiems sektoriams gaunant ypatingų lengvatų, mažėja mokesčių sistemos neutralumas ir krenta efektyvumas“, – teigė E. Leontjeva.

Peržiūrėti investicijų apmokestinimą iki rinkimų žadėjo ir į valdančiąją daugumą pretenduojančios partijos: Lietuvos socialdemokratų partija siūlė taikyti „pelno mokesčio lengvatas į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo pelno mokesčio lengvatą investiciniams projektams iki 1.000 gyventojų turinčiose kaimiškose vietovėse.

E. Leontjevos teigimu, paskirstytojo pelno mokesčio modelis, koks taikomas Estijoje, leistų apmokestinti tik tą pelną, kuris išmokamas akcininkams kaip dividendai, o reinvestuojamas pelnas bei rezervai liktų neapmokestinami.

„Taip būtų atliepiama iš karto daugelis įmones kamuojančių problemų: nebeliktų avansinio mokėjimo, nustekenančio apyvartines lėšas, nes mokestis būtų susietas su dividendų mokėjimo faktu ir suderintas su įmonės pinigų srautais, neliktų dvigubos – finansinės ir fiskalinės – apskaitos, būtų panaikinta lengvatų pasiūla-paklausa ir sudėtingų taisyklių poreikis“, – pranašumus vardijo LLRI prezidentė.

Ji pabrėžė, kad investicijų neapmokestinimas yra viena esminių priežasčių, į Tarptautinio mokesčių konkurencingumo indekso pirmąsias vietas iškeliančių kaimynes Latviją ir Estiją.

„Lietuvos užimama penkta vieta Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse yra reikšmingas įvertinimas, bet kartu ir įspėjimas spręsti su administracine ir biurokratine našta susijusias problemas, didinti sistemos proporcingumą ir neutralumą. Tinkamai įgyvendinti mokesčių politikos pokyčiai galėtų padėti Lietuvai ne tik išlaikyti, bet ir pagerinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Mokestinis konkurencingumas turi kompensuoti geopolitinę riziką, tad turėtume siekti toliau kilti šiame indekse, kad išlaikytume investicijas“, – tęsė E. Leontjeva.

Neigiamos įtakos mokesčių konkurencingumui, jos teigimu, turi ir didesnio gyventojų pajamų mokesčio taikymas aukštesnei sukurtajai vertei, o politikų dažnai minimas mokesčių progresyvumas gali būti pateisinamas tik neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ribose, nes skatina įsilieti į darbo rinką, o ne gyventi iš pašalpų.

LLRI vertinimu, pagrindiniu pajamų mokesčio bruožu turėtų tapti proporcingumas, visoms pajamų rūšims turi būti užtikrintas vienodas kiek įmanoma žemas ir iš šešėlinės ekonomikos skatinantis išeiti mokesčio tarifas, naikinamas progresinis 32% gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Lietuvos vertinimą vis dar tempia žemyn ir vartojimo mokesčiai – šioje srityje užimame vos 29-ą vietą iš 40-ies vertintų valstybių. Prieš dešimtmetį laikinai padidintam PVM galioja nemažai išimčių, jų apimtis nuosekliai plečiama. Jų atsisakius ir supaprastinus mokesčio administravimą, mokesčio tarifas galėtų mažėti. Tai būtų tvari priemonė PVM atotrūkiui ir šešėlinei ekonomikai mažinti.

Gynybos fondo pakete numatyta padidinti standartinį pelno mokesčio tarifą nuo 15% iki 16%. Tarptautinio mokesčių konkurencingumo reitingo pelno mokesčio kategorijoje tai, „Tax Foundation“ analitikų skaičiavimu, išstumtų Lietuvą iš trečios pozicijos į ketvirtą, bet bendram rezultatui įtakos neturėtų.