Kai daugiau gali būti mažiau

Prezidentūra tikina, kad valdžia girdi verslo balsą, bylojantį apie mokesčių reformos pasekmes. „Verslo žinioms“ apklausus beveik 600 verslo atstovų, kurių daugumą sudaro įmonių vadovai ir akcininkai, vidurinės grandies vadovai, paaiškėjo, kad daugiau nei du trečdaliai reformą vertina neigiamai. Jie įvardino galimą poveikį šalies ekonomikai, pateikė savo siūlymų dėl mokesčių pertvarkos etc. Gal valdžia irgi pasidomės ir iš tikrųjų išgirs verslo balsą?

Minėta VŽ apklausa buvo atlikta kovo 25–31 d. Pradžioje – truputis statistikos. Trečdalis apklausoje dalyvavusių sprendimų priėmėjų atstovavo didelėms ir vidutinėms įmonėms. Daugiau nei 73% verslo sprendimų priėmėjų mokesčių reformos siūlymus, dėl kurių preliminariai yra sutarę valdantieji, vertina neigiamai.

Beveik 84% mano, kad ji neprisidės prie konkurencingos verslo aplinkos Lietuvoje sukūrimo. Daugiau nei 80% respondentų nuomone, reforma slopins investicijas į verslo plėtrą ir inovacijas. Beveik 76% respondentų mano, kad įgyvendinus reformą šalyje išaugs šešėlinės ekonomikos mastas.

Apklausos dalyviai kone vienbalsiai pareiškė, kad, įgyvendinus mokesčių reformą, papildomai surenkamos lėšos turėtų būti skiriamos šalies gynybai. Tačiau šaltiniai, iš kurių valdantieji tikisi papildyti valstybės iždą ir užtikrinti adekvatų šalies gynybos finansavimą, verslininkų neįtikina.

Kalbant apie mokesčius, apie pusė respondentų mano, kad didesnes įplaukas į šalies biudžetą ir gynybos finansavimą užtikrintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pokyčiai, o ne valdančiųjų siūlomi pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai.

Apie mažiau „skausmingą“ 1% PVM padidinimą verslo atstovai kalbėjo ne kartą, tačiau mokesčių reformatoriai apie tai nelinkę net diskutuoti. Socialdemokratai, kaip „socialinio teisingumo“ kūrėjai, aiškina, kad, didinant PVM, būtų skriaudžiami „mažai uždirbantieji“.

Verslininkai pataria pažvelgti į skaudžią Estijos patirtį – ten padidinus keletą mokesčių, šalis paniro į recesiją: mažėja BVP, prasidėjo verslo investicijų ir vartojimo nuosmukis.

Jei valdantieji pasiryžę ir Lietuvą vesti šiuo keliu, tai tektų pamiršti apie konkurencingą verslo aplinką: sloptų ne tik investicijos į verslo plėtrą ir inovacijas – į Lietuvą nepriviliotume talentų, tektų dar ir esamiems pamoti ranka. Ką ir kalbėti, kad šešėlinė ekonomika tik dar labiau „pasiraitytų rankoves“.

Pasirengus didinti mokesčius, skaičiuojama gana primityviai – mat manoma, kad pinigų bus atitinkamai padauginta ar surinkta. O kur vertinimai, kiek kainuos administravimas, kiek lėšų numigruos į šešėlį?

Kol kas neatrodo, kad valdantieji, purendami dirvą numanomoms didesnėms pajamoms, būtų pažvelgę į galimybę, tiksliau – būtinybę, patiems pradėti taupyti.

O taupyti išties yra kur. Jei valdžia tikrai „girdi verslo balsą“, tai prašom, štai jis: verslininkai pirštu beda į neefektyvų valstybės turto valdymą, neefektyvias valstybės išlaidas, didėjančius valstybinių institucijų biudžetus, tarpstantį šešėlį etc. Tokią nuomonę išsakė daugiau nei 80% sprendimų priėmėjų. Pasak jų, valstybė pirmiausia privalo susitvarkyti savo darže ir tik tuomet galvoti apie mokesčių didinimą verslui.

Todėl natūralu, kad kyla klausimas: „Kodėl netaupoma čia?“ Ir tada iš paskos atskuba dar vienas klausimas: „Mokame mokesčius, o valdžia juos lengva ranka ištaško. Tai kodėl turėtume mokėti dar didesnius mokesčius?“

O fantazijos apie naujas ministerijas – ar dabar tas laikas, kai galime sau leisti dauginti papildomas valdiškas institucijas?

Klausimų verslas kelia ir daugiau. Kodėl nemažinamas biurokratinis aparatas, netaupomos lėšos nei jo, nei valstybinių pastatų išlaikymui, remontui ir pan.: dabar technologijų amžius, galima naudoti DI įvairioms funkcijoms atlikti, sutrumpinti dokumentų derinimo procesus, padaryti lengvesnes formas, palengvinti žmonėms ir verslui viešųjų paslaugų prieinamumą. Kasmet skiriamos vis didesnės sumos IT sprendimams įdiegti, bet valdininkų armija nuo to nemažėja. Kodėl?

Šioje sudėtingoje ir grėsmingoje geopolitinėje aplinkoje, kai renkame pinigus šalies gynybai stiprinti, nuostabą kelia valdančiųjų mantra apie „socialinį teisingumą“. Prasitarus, kad „tų pinigų vis tiek neužteks gynybai“, prabylama apie naujas išmokas, bedarbio pašalpos mokėjimo ilginimą, dalies pinigų skyrimą savivaldybėms etc. Kas tuomet iš tikrųjų slypi po ta mokesčių reforma ir kam ji teiktų (ne)naudą?

Atsakymuose į šiuos ir daugybę panašių klausimų slypėtų tas aruodas, iš kurio valdantieji galėtų pasisemti papildomų pinigų. Tai būtų mažiau skausminga ekonomikai ir nekeltų pavojaus Lietuvos konkurencingumui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)