VŽ apklausa: verslo sprendimų priėmėjai mokesčių reformos siūlymams sako „ne“

Didžiąją dalį (per 77%) VŽ apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė įmonių vadovai, akcininkai ir vidurinės grandies vadovai. Trečdalis apklausos dalyvių atstovauja didelėms ir vidutinėms įmonėms (metinė apyvarta – daugiau nei 51 mln. Eur, o darbuotojų skaičius – 201 ir daugiau), 18,7% respondentų dirba pramonės, 18,2% – prekybos, 14% – IT sektoriaus įmonėse.

Respondentų buvo prašoma įvertinti, ar valdančiųjų siūloma mokesčių reforma padės surinkti daugiau pajamų į biudžetą ir užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą, įvardinti, jų  nuomone, didžiausias Lietuvos ekonomikos problemas ir galimus jų sprendimo būdus, pateikti savo siūlymus, kokie pertvarkymai būtų efektyviausi ir užtikrintų gynybai reikalingą finansavimą, pasidalinti vertinimais, kurių mokesčių didinimas būtų mažiausiai skausmingas šalies ekonomikai, ir kt. 

Gynybos finansavimas – iš PVM

Didžioji dalis „Verslo žinių“ apklausoje dalyvavusių verslo sprendimų priėmėjų mano, kad įgyvendinus mokesčių reformą papildomai surenkamos lėšos privalo būti skiriamos šalies gynybai, kai kurie priduria, kad dalis jų turėtų būti nukreipta dar ir socialinėms problemoms spręsti.

Tačiau mokesčių sistemos pokyčiai, kuriuos planuoja valdžia, daugumos sprendimų priėmėjų manymu, neprisidės prie tikslo padidinti įplaukas į šalies biudžetą ir surinkti užtektinai lėšų šalies gynybai finansuoti. 

Skaitykite VŽ nuomonę šia tema: Kai daugiau gali būti mažiau

Pusė respondentų nurodė, kad šiuos tikslus padėtų pasiekti ne valdančiųjų siūlomi pelno mokesčio (PM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai, o pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas.  

Teigiamą GPM pokyčių įtaką didesniam biudžeto surinkimui įžvelgė vos 12,3% sprendimų priėmėjų, ir tik ketvirtadalis jų mano, kad prie to pasidėtų PM pakeitimai.

Respondentų vertinimu, biudžetui ir gynybos finansavimui gerokai svarbesni yra nekilnojamojo turto (NT) bei taršos mokesčiai – galimą jų naudą mato daugiau nei 41% apklausos dalyvių.

Bet būtent PVM yra tas mokestis, kurio reformos strategai yra užsispyrę nejudinti. 

Premjeras Gintautas Paluckas ne kartą pabrėžė, kad verslo siūlymas papildomų lėšų gynybai surinkti 1 proc. punktu padidinant PVM tarifą yra nepriimtinas, – pasak Vyriausybės vadovo, didinant PVM, būtų skriaudžiami „mažai uždirbantieji“. 

Ne tik didinti mokesčius

Dauguma verslo sprendimų priėmėjų yra įsitikinę, kad siūloma reforma neprisidėtų prie konkurencingesnės verslo aplinkos Lietuvoje sukūrimo, slopintų investicijas į verslo plėtrą ir inovacijas, talentų pritraukimą į Lietuvą, padidintų šešėlinės ekonomikos mastą.

Nemaža dalis verslininkų nurodo, kad planuojama mokesčių reforma turėtų neigiamų padarinių ir jų pačių įmonių veiklai: daugiau nei 60% respondentų vertina, kad per ateinančius 1–3 metus ji neigiamai paveiktų įmonę, o daugiausia įtakos tam turėtų GPM ir PM pakeitimai.

Daugelis respondentų tvirtina, kad tikslo surinkti daugiau lėšų į biudžetą ir užtikrinti finansavimą gynybai Lietuva privalo siekti ir kitomis priemonėmis – ne tik didindama mokesčius. 

Verslininkų nuomone, rezervų tam yra. Beveik 86% respondentų įsitikinę, kad papildomų lėšų gynybai pavyktų surinkti didinant valstybės išlaidų efektyvumą, 75% – optimizuojant valstybės turto valdymą, beveik 70% pasisako už priemones, mažinančias šešėlinės ekonomikos mastą.

Didžiausia problema – neefektyvumas

Sprendimų priėmėjų taip pat buvo prašoma pasidalinti ir savo pasiūlymais dėl mokesčių pertvarkos.

Nemaža dalis apklausos dalyvių šia galimybe pasinaudojo ir nurodė ir kitas, ne vien mokestines problemas, kurios užkerta kelią didesniam biudžeto pajamų surinkimui.

Tarp dažnai minėtų problemų – neefektyvus valstybės turto naudojimas, išvešėjusi biurokratija, tikslų, kuriuos įvardija valdantieji, nenuoseklumas.  

Reikia „pradėti nuo valstybės išlaidų efektyvumo didinimo ir tik tuomet galvoti apie mokesčių didinimą verslui“, – rašo vienas apklausos dalyvis.

„Didinti valstybės konkurencingumą. Jei bus tik aklai keliami mokesčiai, rezultatai gali būti priešingi“, – įspėja kitas sprendimų priėmėjas.

Kaip rašo dar vienas VŽ skaitytojas, valstybė pirmiausia turėtų susitvarkyti savo darže, o paskui imtis mokesčių didinimo.

„Valstybinės institucijos administruojamos labai neefektyviai, visi, kas turi vadybinių žinių, tai puikiai supranta. Matant jų biudžetus ir jų kasmetinį didėjimą, to užtektų nemažai daliai pageidaujamų surinkti lėšų. Kokia motyvacija mums mokėti daugiau, stengtis, efektyvinti veiklą, jei jie vėliau mūsų sumokėtus pinigus lengva ranka ištaško?“ – klausimą kelia jis.

Nedarykime Estijos klaidų!

„Neiti Estijos keliu! Nedaryti Estijos klaidų!“ – pabrėžia bent keli VŽ apklausoje dalyvavę verslininkai.  

Estija, siekdama pagerinti viešojo sektoriaus finansavimą, buvo priėmusi sprendimą padidinti pridėtinės vertės, pelno ir pajamų mokesčius. Rezultatai nedžiugina – šalis paniro į recesiją, stebimas verslo investicijų ir vartojimo nuosmukis.

Nuo mokesčių didinimo jau gręžiasi ir patys estai. VŽ rašė, kad Estijoje, iširus koalicijai, iš kurios pasitraukė socialdemokratai, jau atsisakoma planų įvesti laikiną papildomą 2% PM ir 2 proc. punktais padidinti GPM, paliekamas tik suplanuotas PVM pakėlimas. 

Pasak Žygimanto Maurico, „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto, Lietuvai pavyksta išlaikyti lyderystę Baltijos regione ne tik dėl dinamiškesnės ir labiau diversifikuotos ūkio struktūros, bet ir dėl fiskalinės bei mokesčių politikos stabilumo.  

Reforma – ne buhalterija

„Lietuva padarė stebuklą. Būdama pafrontėje nesustoja augti, auga atlyginimai, žmonės darosi laimingesni, – rašo kitas VŽ apklausos dalyvis. – Kodėl tokios grandiozinės reformos vykdomos visiškai buhalteriškai – jeigu X dydžiu padidinsim mokesčius, surinksim X pinigų. O kur vertinimai, kiek kainuos administravimas, kiek nueis į šešėlį?“ 

Jo nuomone, trūksta ir aiškaus pagrindimo, kokiu tikslu reformatoriai siekia surinkti daugiau pinigų.

„Jeigu sakome (ir apklausos rodo, jog žmonės sutinka), kad reikia mokesčių gynybai, kodėl staiga atsiranda postringavimai apie naujas išmokas, bedarbio pašalpos ilginimą vyresniems žmonėms, dalies pinigų skyrimą savivaldybėms ir pan.? Ką konkrečiai čia sprendžiame, keldami mokesčius? Kam jie tiksliai nueis?“ – klausimus kelia VŽ skaitytojas.

Mokesčių didinimo kontekste, pasak jo, apgailėtinai skamba ir mintys apie naujas ministerijas (valdantieji turi planų įkurti regionų ministeriją – VŽ), trūksta komunikacijos, kaip viešasis sektorius planuoja mažinti išlaidas, įdarbinti dirbtinį intelektą ir pan.

„Lengviausia lengva ranka padidint mokesčius, užkrauti naštą kuriantiems darbo vietas, daugiau uždirbantiems, nes jie tylės ir neprotestuos. Atrodo, kad nepasiruošim ne tik gintis, bet ir įklimpsim į recesiją“, – prognozuoja VŽ skaitytojas.

„Kodėl nemažinamas biurokratinis aparatas ir netaupomos lėšos jo išlaikymui, valstybinių pastatų išlaikymui, remontui ir pan., juk dabar technologijų amžius, galima naudoti dirbtinį intelektą įvairioms funkcijoms atlikti, sutrumpinti dokumentų derinimo procesus, padaryti lengvesnes formas, palengvinti žmonėms ir verslui viešųjų paslaugų prieinamumą. Kasmet skiriamos vis didesnės sumos IT sprendimams įdiegti, bet valdininkų armija nuo to nemažėja. Kodėl?“ – retoriškai klausia kitas VŽ apklausos dalyvis.

„Būtina optimizuoti biurokratinį aparatą ir mažinti valstybės išlaidas, koncentruotis į valstybės išlaidų efektyvumą“, – vertina dar vienas skaitytojas.

Verslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad mokesčių pokyčiai verslui turi didelę kainą, o jos valdininkai paprastai neįvertina. 

Nemažai apklausos dalyvių pasisako ir už dalies mokestinių bei socialinių lengvatų naikinimą.

Dėl ko sutarė valdantieji

Kaip rašė VŽ, valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba praėjusią savaitę iš principo sutarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos.

Tiesa, Finansų ministerija dar turi atlikti pakeitimų poveikio ekonomikai įvertinimą ir pateikti galutinį mokesčių reformos variantą, jo tikimasi balandžio pirmojoje pusėje.  

Pasak premjero G. Palucko, jei Seimas pritartų, iš didesnių mokesčių, dėl kurių sutarė valdantieji, planuojama papildomai surinkti apie 0,5 mlrd. Eur per metus.

Reforma turėtų paliesti GPM, PM, nekilnojamojo turto (NT) mokestį, turėtų atsirasti naujas draudimo mokestis, numatyta karpyti kai kurias PVM lengvatas. 

Dėl užmojų didinti mokesčius įspėja ir ekonomistai, ir verslo asociacijos.

Kaip rašė VŽ, Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, skaičiuoja, kad tiesioginis planuojamų mokesčių pakeitimų efektas būtų šiek tiek slopinantis, galintis lemti „iki 0,2 proc. punkto lėtesnį ekonomikos augimą“.

Tačiau netiesioginis poveikis, anot  jo, gali būti nepalyginamai didesnis, ypač jei jis neigiamai paveikia gyventojų ir verslo lūkesčius, slopina investicijas, darbo vietų kūrimą.

76 šalies verslo organizacijos neseniai pasirašė kreipimąsi į valdžią, kuriuo prašoma ne didinti GPM  ir PM, o skatinti investicijas bei ekonominį augimą ir taip per penkerius metus surinkti gynybai finansuoti reikalingus papildomus 12–13 mlrd. Eur.