Kas ten, Vokietijoje?

Partijoms reikia peržengti 5% ribą, kad užsitikrintų patekimą į 630-ies vietų Bundestagą. „Politico“ skelbiamų apklausų duomenimis, pirmą vietą su apie 30% balsų turėtų užimti Friedricho Merzo konservatoriai (CDU), antroje vietoje – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija AfD (22%). Trečią ir ketvirtą vietas gali dalytis socialdemokratai (17%) ir Žaliųjų partija (13%) – šios dvi politinės jėgos matomos kaip potencialios koalicijos partnerės.  

AfD, kuriai pastaruoju metu vis didesnę paramą demonstruoja Elonas Muskas, agituodamas vokiečius balsuoti už ją, savo programoje rašo prieštaraujanti idėjai ES paversti centralizuota federacine valstybe ir pasisakanti už tai, kad Bendrija „vėl taptų ekonomine sąjunga, pagrįsta bendrais interesais“ ir sudaryta iš suverenių, laisvais ryšiais susietų nacionalinių valstybių.

„Jei mūsų idėjos dėl esminės reformos dabartinėje ES nesulauktų sėkmės, sieksime Vokietijos pasitraukimo arba demokratinio ES išformavimo, po kurio būtų įkurta nauja Europos ekonominė sąjunga“, – teigia AfD.

Svarbus faktas: Vokietijos narystė įtvirtinta šalies Konstitucijoje, tad, vyriausybei sumanius išvesti šalį iš Bendrijos, tai nebūtų labai paprasta.  

AfD nepritaria oficialiai bendrai ES užsienio ir saugumo politikai. Kraštutinių dešiniųjų partija taip pat ragina „užbaigti euro eksperimentą“. Jei Vokietijos parlamentas nesutiktų jo atsakyti, tuomet, anot AfD, dėl narystės bendros valiutos zonoje turėtų būti surengtas visuotinis balsavimas.

Ši partija kandidate į šalies kancleres iškėlė vieną savo lyderių Alice Weidel, visai neatitinkančią stereotipinio kraštutinių dešiniųjų lyderio įvaizdžio. Ji – buvusi „Goldman Sachs“ analitikė, gyvenusi Kinijoje, kalbanti mandarinų kalba ir kartu su Šri Lankoje gimusia partnere Šveicarijoje auginanti du berniukus. O programoje – įsipareigojimai tradicinei šeimai.

A. Weidel neslepia savo simpatijų Kremliui – interviu „Bild“ ji teigė norinti gerų santykių su Rusija ir vadino ją didžiąja galia. Šiomis dienomis vykusiuose debatuose su krikščionių demokratų lyderiu F. Merzu ji pareiškė bijanti, kad Rusija nebesuvoktų Vokietijos kaip neutralios šalies, jei ji siųstų savo karius į Ukrainą. 

„Ne, ponia Weidel, mes nebūsime neutralūs Rusijos atžvilgiu, nestovime per vidurį, esame Ukrainos pusėje, kartu su Ukraina ginsime šiandienos Europą ir padarysime viską, kad tokie žmonės kaip jūs nenulemtų Europos politikos“, – atkirto jai F. Merzas.

Nors AfD pagal apklausas tvirtai žengia antroje pozicijoje, manoma, kad šansai jai tapti valdančiąja partija yra itin menki – mat kitos politinės jėgos neketina su ja sudaryti koalicijos. Vokietijos parlamente galioja vadinamoji Brandmauer  („ugniasienės“) taisyklė arba susitarimas nesudaryti koalicijos su kraštutiniais dešiniaisiais, šiuo atveju – su AfD.

Pagal prognozes naują valdančiąją koaliciją turėtų formuoti konservatoriai, o F. Merzas turi visus šansus tapti Vokietijos kancleriu. Beje, jis ne kartą kritikavo dabartinį kanclerį Olafą Scholzą už nepakankamai ryžtingus žingsnius, teikiant Ukrainai ginkluotę.

Nors Vokietija yra didžiausia Europoje karinės ir kitokios pagalbos Ukrainai tiekėja, raketų „Taurus“ su agresoriais kovojantys ukrainiečiais taip ir nesulaukė.

Didžiausia tikimybė, kad rinkimus laimėję konservatoriai sudarys trijų partijų koaliciją su socialdemokratais bei Žaliųjų partija. Pastarosios lyderis šiuo metu yra Vokietijos vicekancleris, ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habeckas.

F. Merzas ketina daugiau dėmesio skirti tradicinei Vokietijos industrinei pramonei nei klimato kaitos reikalams, o žalieji savo programoje žada sustiprinti ekonomiką gamtai ir klimatui nekenksmingu būdu.

Anglų kalba išleistoje sutrumpintoje Vokietijos žaliųjų programos versijoje rašoma, kad Europa turi išlikti stipri, veikti kartu, kad pasipriešintų tiek vidaus, tiek išorės grėsmėms.

„Tai mūsų atsakas į Vladimiro Putino agresiją, Xi Jinpingo mėginimą įgyti galios ir Donaldo Trumpo „Amerika – pirmiausia“ politiką“, – rašoma Žaliųjų partijos lankstinuke.

Anksčiau pacifizmu garsėjusi partija dabar vis aktyviau pasisako už gynybos stiprinimą. Remiantis šios partijos programa, gynybos poreikiams turėtų būti skiriama „gerokai daugiau“ nei 2% šalies BVP. R. Habeckas yra pasiūlęs gynybai skirti 3,5% BVP. 

„Siūlau, nes Vokietija turi gynybos problemą – ilgą laiką į šią sritį nebuvo pakankamai investuota. Taigi, turime problemą ir ją sprendžiame. D. Trumpo metodas yra visiškai kitoks: jis tiesiog ištraukia kokį nors skaičių... Jei šiuo metu gynybai skirtume 5% BVP, jis sakytų, kad reikia 9%“, – „Deutche Welle“ teigė R. Habeckas.

Karo nusikaltimais kaltinamo Rusijos autoritarinio lyderio V. Putino invaziją į Ukrainą Žaliųjų partija laiko išpuoliu prieš visos Europos bendrystę, taiką ir demokratiją. Todėl ketina remti Ukrainą visais būdais: diplomatine, finansine, humanitarine ir karine prasmėmis.

Žalieji taip pat pabrėžia, kad Ukrainos pergalei pasiekti reikia visos Europos stiprybės ir susivienijimo. R. Habeckas netgi yra sakęs, kad, siekiant užtikrinti nuolatinį finansavimą Ukrainai, vertėtų daugiau pasiskolinti. Pasak jo, V. Putinas išnaudoja silpnybes, todėl svarbu užtikrinti nuolatinį finansavimą.

Jei F. Merzas taps Vokietijos kancleriu, jis paveldės šalį, kuri jau trečius metus patiria recesiją, kurios politinis kraštovaizdis yra susiskaldęs, o ksenofobiškas dešinysis sparnas, už kurį balsuoja penktadalis rinkėjų, stiprėja.

Pokalbyje su „The Economist“ jis prasitarė: „Tai gali būti viena iš paskutinių galimybių išspręsti problemas, kol populistai nesudarė daugumos.“

JAV pareiškus apie naują „tvarką“ geopolitinėje realybėje, o D. Trumpui pradėjus pataikauti V. Putinui, tvyro nežinia dėl Europos saugumo, todėl žemyno šalys žvelgia į didžiausias ES valstybes – Vokietiją ir Prancūziją – tikėdamosi lyderystės. Galbūt šiais niūriais laikais jos imtųsi F. Merzas?

Jis pareiškė, kad jei bus išrinktas naujuoju federaliniu kancleriu, karinę paramą Ukrainai glaudžiai koordinuos su sąjungininkėmis Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Lenkija. Tai, anot jo, taikytina ir ginklų sistemų, pavyzdžiui, sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)