Šuoliais per barjerus

Biurokratų darbo vertinimas gana iškalbingas: pernai fiksuotas žemiausias priežiūros institucijų veiklos teigiamo vertinimo rodiklis per visą pastarųjų dešimties metų laikotarpį. 

Minėto tyrimo duomenimis, smarkiai ilgėjo verslo veiklos vietoje atliekamų patikrinimų terminai: 71% planinių patikrinimų truko 2–5 valandas, o 2023 m. tokios trukmės patikrinimų buvo tik 29%. Neplaninių patikrinimų atveju tokios trukmės patikrinimų skaičius išaugo nuo 23% 2023 m. iki 86% pernai.

Ministerija įžvelgė ir teigiamų tendencijų: dažniau naudojami kontroliniai klausimynai, dažniau iš anksto įmonės informuojamos apie būsimus patikrinimus. Esą tai „padėjo įmonėms pasiruošti: parengti reikiamus dokumentus, susiplanuoti resursus, darbų apimtis“.

Padėti tai gal ir padėjo, tačiau nuo to biurokratinė našta joms nepalengvėjo – visam tam „pasiruošimui“ teko skirti papildomo laiko ir žmonių.

Sparčiausiai augančių atlyginimų fone – tai nepelnytai didėjanti finansinė našta be jokių garantijų dėl paslaugų kokybės. Kad ir kur besi pirštu – vis eilės, ilgi laukimo terminai, nesibaigiantys derinimai. Susidaro įspūdis, jog visa tai kuriama dar ir tam, kad pateisintų nemenkstantį „gyvybiškai svarbių“ valdininkų tarpsmą.

Girdėdamas valdžios pažadus mažinti perteklinius reikalavimus, verslas imasi iniciatyvos ir teikia savo pasiūlymus. Neseniai Seimui ir Vyriausybei buvo pateikti pasiūlymai, kaip mažinti perteklines procedūras ir biurokratiją planuojant teritorijas.

Lietuvos verslo konfederacija pranešė, kad jos iniciatyva suburta Efektyvios valstybės komisija pateikė 6 siūlymus Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymams.

Aplinkos ministerija skelbia iš socialinių partnerių sulaukusi 32 pasiūlymų statybos, architektūros bei teritorijų planavimo srityse.

Andrius Romanovskis, konfederacijos prezidentas, teigia, kad įmonių skundų pagrindu jo vadovaujama komisija identifikavo pirmąsias kliūtis.

„Teikiame sprendimus, kurie kai kuriais atvejais leistų Lietuvoje sukurti vertę mėnesiais, o gal ir metais greičiau, nepaaukojant dėl to valstybinės priežiūros ar kontrolės“, – pranešime sako jis.

VŽ rašė, jog pagrindiniai šalies NT plėtotojai 2025 m. planuoja rekordiškai dideles investicijas per pastaruosius aštuonerius metus. Itin didelio jų dėmesio sulauks atsigaunantis būsto segmentas.

Vis dėlto, kalbėdami apie tai, kiek pavyko investuoti 2024 m. ir planuodami ateitį, verslo atstovai pabrėžia, kad pagrindinė investicijas ribojanti sąlyga šiuo metu yra biurokratija.

Tokių pavyzdžių galima rasti kone visose (jei ne visose) verslo srityse. O tose valstybės valdose, kur verslo problemų lyg ir nėra, puikiai gyvuoja perteklinis personalas, kurio beprasmės funkcijos ir nereikalingos išlaidos spaudžia valstybės biudžetą.

„Administracinės ir biurokratinės naštos mažinimas, sąlygų įmonėms suvienodinimas ir dialogas su verslu – vieni svarbiausių mūsų prioritetų. Ieškosime geriausių verslui sprendimų, kurie užtikrintų konkurencingumą ir sumažintų jam tenkančią naštą. Šiuo tikslu planuojame imtis konkrečių veiksmų, kad sugrąžintume verslo pasitikėjimą priežiūros įstaigomis“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. 

Tie veiksmai – Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisija, kurią į savo darbotvarkę įtraukė EIM. Planuojama, kad į ją bus deleguoti kelių vyriausybinių institucijų bei visų svarbiausių verslo asocijuotų organizacijų atstovai.

Ar tai taps ne vienos atskiros ministerijos projektu, o visos Vyriausybės prioritetu, parodys laikas ir veiksmai. Kol kas imtis aktyvesnių veiksmų delsiama: šis klausimas neįtrauktas nei į vasario 19 d. Vyriausybės posėdžio, nei į pasitarimų darbotvarkę (nors žinių apie tokius ketinimus būta). Preliminariais duomenimis, tai numatyta šiandien apsvarstyti tik tarpinstituciniame pasitarime.

Kol kas tiek ir težinoma apie Lietuvos valdžios ketinimus sumažinti biurokratinių reikalavimų naštos svorį ant verslo pečių. Jei žodžiai ar pažadai nesiskirs nuo darbų, gal ir sulauksime šiokio tokio rezultato. O gal išbraukius perteklinius reikalavimus apsinuogins ir kita tiesa: nereikia tokios gausos tikrintojų, prižiūrėtojų – atsiranda puiki proga apsivalyti, iškuopti biurokratų liūną.

Tiesa, vienas dalykas jau dabar krinta į akis: minėtos komisijos pirmininku siūloma skirti Vyriausybės kanclerį, nors verslas ragino šias pareigas pavesti jų atstovui. Kitaip tariant, paradui vėl vadovaus biurokratas. Iš savo varpinės.

O štai, pavyzdžiui, lenkai kur kas pažangesni: tokioms pareigoms jie pasirinko žmogų iš verslo visuomenės.  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)