Vartono mokslininkė: ar tikrai nauji metai geriausias laikas „naujai pradžiai“
Taip teigia Pensilvanijos universiteto Vartono verslo elgsenos tyrėja Katy Milkman, kuri juos vadina „naujomis pradžiomis“ – šventėmis arba datomis, nuo kurių prasideda koks nors naujas laikotarpis. Pavyzdžiui, pirmoji naujo mėnesio diena ar tiesiog pirmadieniai.
„Laiką suvokiame tarsi knygos veikėjai, kurių gyvenimas eina per knygų skyrius. Kuomet turime prieš akis kokį nors naują etapą, jaučiamės tarsi atsiskyrę nuo tokio savęs, kokie buvome paskutiniame skyriuje ir galvojame, kad su nauju skyriumi galime tapti naujais savimi“, – verslo portalui CNBC sakė K. Milkman.
Anot 20 metų tyrinėjančios įpročių keitimo koncepciją mokslininkės, tam tikra laiko žyma gali padėti, nes tai suteikia galimybę tarsi atsitraukti ir nustatyti priežastis, kodėl nepavyksta išlaikyti geidžiamų įpročių, kitaip – kodėl vis grįžtame prie senųjų.
Štai dvi dažniausiai pasitaikančios kliūtys, su kuriomis susiduria žmonės, ir kaip jas įveikti, jei nuo kitos „naujai pradžiai“ tinkamos dienos nuspręsti įgyti naują įprotį.
Darbas ir malonumas viename
Kuomet nusprendžiame susikurti naują įprotį, dažnai stengiamės kuo greičiau jį įgyti. Tačiau, pavyzdžiui, iki šiol nesportavus, labai sudėtinga tiesiog vieną dieną imti šokti nuo sofos ir bėgti į sporto salę.
„Tai nėra tvaru. Tikėtina, kad trokštamą rezultatą pasieksite ne susitelkdami į rezultatą, bet pasistengę, kad pats procesas būtų įdomus ir smagus“, – sako Vartono verslo mokyklos tyrėja.
Ji siūlo taikyti „pagundų susiejimo“ metodą, kai pagunda derinama su darbu, o pagunda leidžiama mėgautis tik tuo metu, kai atliekamas darbas.
„Pavyzdžiui, galite leisti sau žiūrėti mėgstamą televizijos laidą tik tada, kai naudojatės elipsiniu treniruokliu. Tokiu būdu laiko, kai sportuosite, lauksite daug labiau“, – sako K. Milkman.
Net, jei tai šiek tiek mažiau veiksminga, svarbu, kad nauji įpročiai teiktų ir malonumą. Dauguma tikslų reikalauja nuolatinių pastangų, tęstinumo ir jei tai neteikia malonumo, tuomet momentinio pasitenkinimo trokštanti mūsų dalis sako: „Gana, aš šito nebedarysiu“.
Detalus planas su „įkandamais“ tikslais
Dažnai, kuomet bandome įgyti naują įprotį, sutrukdo... gyvenimas. Pavyzdžiui, nusprendžiame, kad kelis kartus per savaitę sportuosime, tačiau išeidami iš darbo suprantame, kad iš ugdymo įstaigų reikia pasiimti vaikus, ar, kad planavome susitikti su draugais, ar paskutinę minutę atsiranda dar kažkoks reikalas.
Arba paprasčiausiai pamirštame: mūsų smegenys veikia autopilotu, todėl, jei taip esame įpratę, kai išeiname iš biuro, važiuojame tiesiai namo ir tik tada suprantame, kad turėjome eiti į sporto salę.
K. Milkman sako, kad, norėdami išvengti abiejų scenarijų, reikėtų suskirstyti savo tikslus į nedidelius, lengvai „sukramtomus gabalėlius“. Pavyzdžiui, jei norite pradėti savanoriauti, pakeiskite šį tikslą į mažesnį ir konkretesnį, pavyzdžiui: „Savanoriausiu tris valandas per savaitę“.
Tuomet šį tikslą reikia paversti detaliu planu.
„Pasižymėkite, kada konkrečiai tai vyks. Pavyzdžiui, „savanoriausiu valandą nuo 18 val., iškart po darbo, pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais“, – pataria K. Milkman.
Sudarydami kuo detalesnį planą, priverčiame save atsižvelgti į visus kitus dienos darbus: nuo keliavimo į maisto prekių parduotuvę iki grįžimo namo vakarienei. Taip sukuriamas ir „kelias“ smegenyse: išeiti iš darbo ir 18 val. ir važiuoti savanoriauti – ne namo ar kur kitur.
„Kai prisiimate aiškų įsipareigojimą, labiau tikėtina, kad jį iš tikrųjų įvykdysite, net jei susitarėte tik su savimi. Harvardo ir Notre Dame universiteto mokslininkų 2011 m. atliktas tyrimas parodė, kad vien tik prašymas prieš rinkimus sudaryti konkrečius balsavimo planus gali pastebimai padidinti rinkėjų aktyvumą. Yra ir daugybė kitų tyrimų, rodančių, kad toks metodas veiksmingas, – sako mokslininkė.
