„Sodra“: atlyginimai auga, atotrūkis išlieka
Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 11,7%, arba 209 Eur, ir siekė 1.989 Eur neatskaičius mokesčių, rodo „Sodros“ atlikta gyventojų darbo pajamų apžvalga.
„Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo septynių iš dešimties apdraustųjų pajamos, o vieno iš dešimties – mažėjo. Metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje – 80% iš jų darbo pajamos didėjo. Tai labiausiai lėmė MMA didinimas“, – pranešime cituojama Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
[infogram id="563b5a4c-8fb6-4fe6-bb28-779bdfb65d87" prefix="sju" format="interactive" title="Vidutinės darbo pajamos 2023 m. III ketv."]
Atskiruose sektoriuose darbo pajamos augo skirtingai. Ir toliau ryškiausias pokytis buvo matomas statybos ekonominėje veikloje: čia per metus darbo pajamos padidėjo 18,8% iki 1.483 Eur „popieriuje“.
„Tikėtina, kad įtakos turėjo pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis tvarka, skaidriai dirbančiojo ID veikimas, kuris dalį statybininkų pajamų ištraukė iš šešėlio. Visgi svarbu pabrėžti, kad darbo pajamos statybos sektoriuje yra mažesnės nei vidutinės – į rankas čia uždirbama apie 970 Eur“, – pastebi K. Zitikytė.
Palyginti, aukštos pridėtinės vertės ekonominėse veiklose darbo pajamos augo lėčiau, tačiau buvo didesnės nei vidutinės: informacijos ir ryšių veikloje nustatytas 8,7% augimas iki 3.113 Eur „ant popieriaus“.
Darbo rinka išliko stabili – apdraustųjų skaičius, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 10.000. Nedarbo išmokos gavėjų skaičius buvo 9.500 didesnis nei prieš metus, tačiau nedidėjo taip sparčiai, kaip šių metų pradžioje. Rugsėjį nedarbo išmoką gavo 77.600 žmonių.
Tik du ekonominiai sektoriai toliau traukėsi – darbuotojų mažėjo apdirbamojoje gamyboje ir prekyboje.
Atotrūkis mažėja, bet dar – akivaizdus
Pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų toliau mažėjo. Šių metų rugsėjį penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų pajamos siekė 701 Eur neatskaičius mokesčių, o penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų – 4.200 Eur „popieriuje“.
„Daugiausiai uždirbančiųjų atlyginimai 6 kartus didesni nei gaunančiųjų mažiausias pajamas. Darbo pajamų atotrūkio mažėjimui darė poveikį pastaraisiais metais nuolat didinta minimali mėnesinė alga. Kuo mažesnės vidutinės pajamos, tuo sparčiau jos auga, tad skirtumas vis mažėja“, – komentuoja K. Zitikytė.
Skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo pajamų „į rankas“ siekė 14%. Vyrai uždirbo vidutiniškai 1.314 Eur, moterys – 1,158 Eur.
„Darbo pajamų atotrūkį tarp lyčių lemia skirtingų profesijų pasirinkimas, karjeros ir šeimos pareigų derinimas“, – pastebi K. Zitikytė.
Atotrūkis tarp didmiesčių ir regionų trečiąjį metų ketvirtį nemažėjo: Vilniuje uždirbama 43% daugiau nei regionuose. Rugsėjį vidutinės darbo pajamos Vilniuje siekė 2.291 Eur, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1.602 Eur „popieriuje“. Skirtumas „į rankas“ – 377 Eur.
„Atotrūkiui turi įtakos ir demografinės, ir ekonominės priežastys – darbingo amžiaus žmonės palieka regionus ieškodami geresnio darbo užmokesčio, o tie, kurie norėtų likti, susiduria su darbo vietų trūkumu“, – komentuoja „Sodros“ atstovė.
