Masinių atleidimų taikinio centre – viduriniosios grandies vadovai

Didžiosiose pasaulio technologijų kompanijose darbuotojų samdos karštligė ėmė vėsti. Tokie rinkos gigantai kaip „Meta“ ar „Google“ atleidžia tūkstančius darbuotojų, dažniausiai – viduriniosios grandies vadovus.

Viduriniosios grandies vadovai pastaruoju metu sulaukia daug spaudimo – tiek darbe, kurį privalo atlikti, tiek viešumoje, rašo „Bloomberg“. Štai Elonas Muskas, „Twitter“, „Tesla“ ir „Space X“ vadovas, nevengia pabrėžti, kad ši pozicija kompanijose iš viso nereikalinga.

7.000 darbuotojų atleidęs naujasis „Twitter“ vadovas pernai spalį paklaustas, kas kompanijoje šiuo metu veikia prasčiausiai, atsakė: „Atrodo, kad kiekvienam programuotojui priskirta po 10 jam vadovauti turinčių vadybininkų“.

Taip subtiliai užsiminęs apie šios grandies specialistų nebūtinumą, E. Muskas lyg išpranašavo būtent jų masinius atleidimus.

Štai pernai technologijų kompanija „Meta“ atleido 11.000 darbuotojų , tai yra apie 13% viso personalo. Šiemet skaičiai turėtų toliau augti. Šią tendenciją Markas Zuckerbergas, „Metos“ vadovas, apibūdino subtiliai 2023 metus pavadindamas „produktyvumo metais“.

Savo ruožtu „Google“ vien šį mėnesį atsisveikino su 12.000 darbuotojų, kas yra 6% personalo.

„Tai tik pradžia“, – sakė Susan Li, „Google“ vyriausioji finansų vadovė.

Panašias tendencijas galima pamatyti ir kitų kompanijų planuose.

Amerikiečių kompiuterių komponentų gamintoja „Intel Corp.“ šiemet ketina mažinti viduriniosios ir aukščiausios grandžių vadovų atlyginimus.

Taip kompanija siekia suvaldyti iš kritusios jų produkcijos paklausos kylančią naštą.

Siuntų pristatymo ir logistikos kompanija „FedEx Corp“ šiemet ketina atleisti per 10% vadovų. Rajo Subramaniamo, kompanijos vadovo, teigimu, kad darbas vyktų „dar efektyviau“.

Taip pat skaitykite:

Ką veikia vidurinioji grandis ir kodėl ji svarbi

Pastaruoju metu kompanijoms siekiant susigrąžinti kuo daugiau darbuotojų atgal į biurus, ši pareiga krenta būtent ant viduriniojo lygmens vadovų pečių. Komunikacijos ir darbo organizavimo platformos „Slack“ apklausos duomenimis, viduriniosios grandies vadovai šiuo laikotarpiu jaučiasi labiausiai išsekę, o net 43% nurodė, kad yra perdegę.

Kaip to priežastis jie nurodo nuolatinį balansavimą tarp aukštesniosios grandies vadovų, kurie infliacijos akivaizdoje reikalauja vis daugiau, ir žemesniosios grandies darbuotojų, kurie tikisi jiems palankaus hibridinio darbo modelio, garantuojančio geresnes galimybes derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą.

Netekus ar nualinus viduriniosios grandies vadovus, kyla rizika sumažinti darbo efektyvumą. „Bloomberg“ pateikia „Google“ pavyzdį.

Kompanijos gyvavimo pradžioje buvo laikomasi taisyklės, kad vienas vadovas turėtų prižiūrėti 25–30 žmonių komandą, kas, pasak Kevalio Desai, buvusio „Google“ produktų direktoriaus, kuris prie šio verslo prisijungė 2003 m., reiškė, jog žmonės dirbo palyginti savarankiškai. Taip galinčių dirbti profesionalų ir buvo ieškoma, kad jie patys būdami verslūs galėtų palaikyti plokščią organizacijos struktūrą.

„Greitai augančioje industrijoje, kurioje technologijos keičiasi neįtikėtinai sparčiai, negalima sau leisti turėti grupės žmonių, lyg tarpinių vadovų, kurie praktiškai nieko neveikia, o yra tik informacijos perdavėjai nuo vieno žmogaus iki kito“, – paaiškino K. Desai.

Toks „Google“ veikimo principas kurį laiką tarnavo gerai, tačiau dabar, „Bloomberg“ teigimu, atleidus tiek daug viduriniosios grandies vadovų, ėmė rastis komandų, kurios kūrė beveik identiškus produktus. Esą dėl to kompanija atsiliko nuo debesų kompiuterijos tobulinimo ir neteko konkurencinio šios srities pranašumo.

„Kad kompanija gerai funkcionuotų ir darbų eiga vyktų sklandžiai, reikia beprotiškų pastangų. Jeigu verslas to neapgalvojęs ima atleisti darbuotojus, netrukus įsivyraus chaosas“, – komentuoja Peteris Cappellis, vadybos profesorius Pensivanijos universitete.

Jo teigimu, neturint tvirtos viduriniosios grandies vadovų linijos, tokios pasekmės kaip darbų dubliavimas arba visiškas jų neatlikimas bus neišvengiamos.

Komentarai