Kas šiemet labiausiai motyvuoja Lietuvos darbuotojus

Tarp svarbiausių finansinių faktorių taip pat minimas sveikatos draudimas, degalų kompensacija ir biudžetas mokymams. Tarp nefinansinių – įvairūs kompanijos kultūros aspektai. 

Ekspertų teigimu, Lietuvoje vis ryškesnės tampa užsienio tendencijos, kai darbuotojai tikisi keturių dienų darbo savaitės, vietos elektromobiliams ir net maldos kambario darbo vietoje.

„Svarbiausi motyvaciniai veiksniai jau ne pirmus metus išlieka tie patys, tačiau stebime ryškėjančias pasaulines tendencijas. Pavyzdžiui, poreikį elektromobilių krovimo stotelėms ar net maldos kambariams, kad visų tikėjimų žmonės galėtų laikytis savo tradicijų. Lietuviškiems verslams augant ir globalėjant bei į komandas samdant talentus iš užsienio, tokių pokyčių darbo rinkoje matysime vis daugiau“, – pranešime žiniasklaidai sako Henrika Bivainienė, „Amston“ vadovaujanti partnerė.

Kompanija tyrimą atliko nuo 2021 m. balandžio iki 2022 m. balandžio ir interviu metu apklausė 500 darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių atrankose dėl darbo.

Šalia algos tikisi priedų

„Amston“ tyrimas parodė, jog visuose darbuotojų patirties (angl. seniority) lygiuose svarbiausiu finansiniu motyvaciniu veiksniu išlieka darbo užmokestis. Vis dėlto kylant patyrimui, svarbesni darosi už pasiektus rezultatus skiriami finansiniai priedai.

„Laikui bėgant ir darbuotojams tobulėjant, šie vis labiau pasitiki savo jėgomis ir jaučia bei supranta savo vertę. Todėl nori būti tinkamai finansiškai įvertinti už papildomas pastangas ir atneštus rezultatus, net jei kartais tai reikštų mažesnį fiksuotą atlyginimą“, – mano H. Bivainienė.

Anot ekspertės, prioritetų skirtumai augant patirčiai rodo bendrą tendenciją – kol jaunesnieji specialistai siekia pasirūpinti savo kasdiena ir darbo buitimi, patyrę darbuotojai mąsto apie platesnį kontekstą.

„Tą rodo ir, pavyzdžiui, auganti sveikatos draudimo svarba kylant patirties lygiui arba mažesnis dėmesys degalų biudžetui ar jo kompensacijai. Akivaizdu, kad patyrę darbuotojai jaučiasi motyvuojami ne čia ir dabar gaunama nauda, bet grąža ir rezultatais ilgalaikėje perspektyvoje“, – aiškina vadovė.

Motyvuoja ir nefinansiniai aspektai

Nefinansinių motyvuojančių veiksnių sąrašo viršuje atsidūrė komanda ir viskas, kas susiję su kolegomis šalia – jų profesionalumas, požiūris, emocinės kompetencijos, motyvacija. Kiek žemiau, antroje sąrašo vietoje, minimas asmeninis darbuotojų tobulėjimas ir augimas.

„Vertindami nefinansinių motyvacinių veiksnių svarbą matome, kad komandos svarba dar labiau išauga kylant patirties lygiui, kai asmeninis tobulėjimas gerokai svarbesnis savo karjerą dar tik pradedantiems žmonėms. Kol pastarieji nori kompanijoje kuo daugiau išmokti, patyrę – kuo daugiau padaryti, ir juos motyvuoja viskas, kas leidžia tokios ambicijos siekti“, – kalba H. Bivainienė.

Tyrimas patvirtino ir pasaulinę tendenciją, jog darbuotojams ypač svarbi kompanijos kultūra. Vis dėlto matyti, kad svarbiausi tie kultūros aspektai, kurie tiesiogiai susiję su darbuotoju, o ne abstrakčiomis idėjomis. Tai atmosfera ir mikroklimatas komandoje, vadovo vertybės, sprendimų priėmimo laisvė. Šie trys veiksniai atitinkamai užima likusias tris svarbiausių nefinansinių motyvacinių veiksnių penketuko vietas.

Taip pat skaitykite:

• A. Palekas: pigūs vadovai kainuoja brangiai
• Mažesnis atlygis dirbant iš namų – ar tokia taktika gali ateiti ir į Lietuvą?
• Startuolių komandų formavimas: kaip tinkamai pasirinkti ir nepamiršti nusamdytų talentų

Tikisi maldos kambarių

Apklausos metu paaiškėjo, kad darbuotojams nuoširdžiai svarbu, kad kompanija būtų pasiruošusi priimti jaunus ir vyresnius, skirtingų pažiūrų ar išvaizdos specialistus. Tad akivaizdu, jog darbuotojams svarbi įvairovė ir įtrauktis (angl. diversity and inclusion) – tie kultūros aspektai, kuriems darbdaviai visame pasaulyje šiandien skiria ypatingą dėmesį.

„Jau ne pirmus metus stebime, jog darbuotojams iš tiesų rūpi tolerantiška, įvairi ir priimanti aplinka darbe. Bet įdomu, kad Lietuvoje vis ryškesnė ir tautinės bei rasinės įvairovės svarba – iki šiol šis aspektas svarbus būdavo tik Vakarų šalyse, kur rasinė įvairovė gerokai didesnė. Bet vystantis šalies ekonomikai, Lietuvoje karjeros siekia ne vienas užsienio specialistas, tad jiems ir esamiems darbuotojams svarbu žinoti, kad tokie žmonės įmonėje laukiami“, – teigia ekspertė.

Ji prideda, kad įvairovė turi būti ne deklaratyvi, o iš tiesų priimanti kitą žmogų, tad darbuotojai tikisi, jog kompanijos imsis konkrečių veiksmų, kad žmonės įmonėje iš tiesų jaustųsi laukiami: „Tam gali tekti priimti iki šiol neįprastus sprendimus, pavyzdžiui, pasirūpinti, kad visų tikėjimų žmonės turėtų vietos, erdvės ir laiko melstis darbo erdvėje. Tokių poreikių savo praktikoje taip pat girdime vis dažniau.“

Pagalbos atsisuka į darbdavius

Tyrimas parodė, jog automobilio, degalų ar jo kompensacijos klausimo kontekste vis dažniau pasigirsta poreikis turėti vietą elektromobilio įkrovimui. 

Anot H. Bivainienės, tai rodo  šios transporto priemonės populiarėjimą, bet kartu ir vis ryškėjančią tendenciją pagalbos įvairiais klausimais tikėtis iš darbdavių.

„Pandemija parodė, kad krizių metu darbuotojai bene pirmiausia pagalbos tikisi iš darbdavių. Tas matoma ir karo kontekste, kai pirmiausia darbe tikimasi emocinės paramos. Tad ir tokiais buitiniais klausimais kaip elektromobilio stotelių infrastruktūra žmonės tikisi ne tik valstybės, bet ir darbdavių įsitraukimo“, – sako ji.

Nori keturių darbo dienų

Apklausa patvirtino, kad pandemijos metu darbuotojų prisijaukintas nuotolinis ir hibridinis darbas šiandien vertinamas ne kaip papildoma nauda, bet elementari kompanijos higiena. Šis aspektas atsidūrė tarp svarbiausių motyvacinių nefinansinių veiksnių, o darbuotojų požiūriu tokia galimybė įmonėje tiesiog privalo būti.

Bet ekspertai pastebi, jog darbo grafiko lankstumo kontekste vis dažniau pasigirsta ir darbuotojų poreikis keturių dienų darbo savaitei – kai dirbama keturias ir ilsimasi tris dienas.

„Nemažai kompanijų jau dabar vasaromis penktadienį dirba tik pusę dienos, tačiau keturioms darbo dienoms pasiryžta reta įmonė. Vis dėlto darbuotojams visame pasaulyje daugiau dėmesio kreipiant į darbo ir laisvalaikio balansą, kalbos apie tokį darbo modelį bus tik garsesnės. Kita vertus, panašu, jog darbuotojus motyvuoja konkrečios laiko ribos darbui atlikti, jei už tai gaunamas koks nors atpildas. Tai apskritai rodo bendrų motyvacinių sistemų svarbą“, – apibendrina „Amston“ vadovaujanti partnerė.