Mokytis gali būti malonu

18 metų stovėdama prieš įvairias auditorijas išbandžiau daugybę mokymo ir mokymosi metodų. Kas tikrai veikia?

Pirma, reikia prisiminti, kad žmogus, anot lyderystės guru Stepheno R. Covey, yra integralus – turi kūną, protą, jausmus ir sielą. Todėl manyti, kad už mokslus atsakingos tik smegenys, klaidinga. Visos šios glaudžiai susijusios žmogaus dalys mokosi savaip.

Kūnas

Kūnas turi būti pailsėjęs ir neužsiėmęs virškinimu. Jis turi judėti, kad išsiskirtų smegenų funkcijoms atlikti reikalinga energija. Jeigu žmogus nori įsiminti tekstą, skaitant reikėtų pabandyti vaikščioti po kambarį. Taip vaikštant išsiskiria ATP rūgštis, teigiamai veikianti smegenų darbą.

Skaityti tekstą „išvarvėjusiomis“ akimis vakare yra toli gražu ne taip veiksminga kaip ryte po kontrastinio dušo.

Skandinavai siūlo kas 40 min. atlikti kinestetinį pratimą – tai gali būti ir mechaninio galvosūkio dėliojimas. Dabar tokių pilna galvosūkių parduotuvėse.

Didelę įtaką smegenų veiklai daro ir jausmai. Dažnai galvoje sukasi neramios mintys: „Kas bus, jeigu nespėsiu visko perskaityti“, „O kas, jei pamiršiu“, „O kas, jei neišlaikysiu.“ Pykstame ant tų, kurie sugalvojo egzaminus ar klausimus. Nuvertiname save: „Vis tiek čia nieko nesuprantu“, „Kiti jau seniai atsiskaitė“. Šios ir kitos neigiamos mintys įjungia gynybinį mechanizmą. Asmuo griebiasi mechaniškai skaityti – kalti.

Jausmai

Teigiamos emocijos leidžia geriau perimti informaciją dėl išsiskiriančių endorfinų ir kitų hormonų. Būtina ieškoti pozityvių minčių. Prisiminkite savo būseną, kai gavote gerą pažymį, kai ką nors naujo sužinojote, supratote. Prieš mokymus kartais prašau žmonių pasigirti naujausiais savo atradimais, kartais tiesiog papasakoti anekdotus. Nusipirkite anekdotų knygelę ir paskaitykite ją per mokymosi pertraukėles.

Paklausti, ar mokymasis teikia malonumą, beveik visi moksleiviai ir studentai atsako neigiamai. Suaugusiųjų, verslo organizacijų atstovų atsakymai į šį klausimą gerokai skiriasi. Mokymai, seminarai yra viena iš stipriausių motyvacinių priemonių organizacijose. Kodėl mokyklose mokytis neįdomu, o organizacijose staiga tampa smagu?

Prasmė

Atsakymas yra žodis „prasmė“. Jaunas žmogus dažnai net nenutuokia, kaip gyvenime jis pritaikys vienas ar kitas žinias. Dažniausiai jis mokosi, nes reikia baigti mokyklą, universitetą. Bet ar tikrai to reikia? Kiekvienas jaunas žmogus turi svajonių, suvoktų ar nesuvoktų, jis tikrai kažko nori gyvenime. JAV psichologas A. Maslovas yra pasakęs: „Kol mes gyvi, visi ko nors norime, apie ką nors svajojame.“

Pakalbėkite su protingu žmogumi ar savimi ir atsakykite į kelis klausimus: „Kodėl aš mokausi?“, „Kas man iš to?“ Atsiminkite, mes nieko nedarome dėl kitų, kažkur giliai glūdi atsakymas, kokia yra mokslų ir studijų nauda.

Jei skaičiuotume, kiek laiko mokymuisi skiria abiturientai arba pirmo kurso studentai, pamatytume, kad jie mokosi apie 60%–70% laiko (miego laikas neįskaičiuojamas).

Pažinimo procesas iš prigimties žmogui turėtų teikti didžiulį pasitenkinimą. Anot JAV edukologo ir psichologo H. Gardnerio, žmogus smalsus, o supantis pasaulis kviečia jį pažinti. Ką gi darome ne taip, kad šis pažinimo procesas žmogų alina, vargina ir net sukelia rimtų ligų? Mano atsakymas: mes mokomės manydami, kad tai darome ne dėl savęs. Manome, kad mokomės dėl tėvų, dėstytojų, visuomenės spaudimo, bet tik ne pačių savęs.

Kur kas lengviau paaiškinti, kodėl kankinamės mokydamiesi, negu pakeisti patį mokymosi procesą. Mokymasis yra įprotis, o, kaip žinoma, įpročius keisti labai sunku. Bet tai padaryti įmanoma.

Kad susiformuotų įprotis, smegenyse reikia suformuoti naujas ilgalaikes neuronų jungtis. Smegenyse tokios jungtys formuojasi tada, kai veiksmas, medžiaga kartojama, perpasakojama, paverčiama vaizdiniais. Perskaičius pastraipą, reikėtų skirti kelias minutes ir ją apibendrinti, raktažodžius užsirašyti ar užrašyti ant lentos.

Smegenys geriau įsimena informaciją, kai dirba abu smegenų pusrutuliai ir kuo daugiau smegenų centrų: kvapų, regos, klausos, pojūčių. Todėl mokantis reikėtų stengtis ne tik suprasti, bet ir įsivaizduoti, pajusti pateikiamą informaciją visais įmanomais pojūčiais. Verta perskaityti nors vieną anglų psichologo Tony Buzano knygą apie atminties lavinimą arba apie mokymąsi.

Žmogus turi galimybę būti ir vienoks, ir kitoks. Ką jis pasirenka, priklauso nuo vidinio jo apsisprendimo, o ne nuo sąlygų, rašė austrų psichiatras V. Franklis. Apsispręsk šiandien, kad mokymasis yra žaidimas su savo taisyklėmis, ėjimais bei laimėtojais ir mėgaukis kiekvienu nauju suvokimu ir patyrimu.