Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kai vadovas žaidžia su ugnimi

Publikuota: 2018-09-18
Evaldas Rapolas, advokatų kontoros „Magnusson“ partneris, smulkiajam ir vidutiniam verslui į teisininką pataria žvelgti kaip į draudimo kompaniją: jeigu įmonei priimtina rizika, kurią ji gali patirti, jai nereikia nei draudimo, nei teisininko. Bendrovės nuotr.
Evaldas Rapolas, advokatų kontoros „Magnusson“ partneris, smulkiajam ir vidutiniam verslui į teisininką pataria žvelgti kaip į draudimo kompaniją: jeigu įmonei priimtina rizika, kurią ji gali patirti, jai nereikia nei draudimo, nei teisininko. Bendrovės nuotr.

Markas Zuckerbergas, „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas, yra pasakęs: „daugiausia rizikuoja tie, kas visai nerizikuoja“. Evaldas Rapolas, advokatų kontoros „Magnusson“ partneris, sutinka, kad pagrindinė vadovo užduotis – užsiimti verslu. Tačiau riziką versle teisininkas siūlo sverti itin kruopščiai, kad bendrovė neatsidurtų ant bankroto ribos, o vadovo kompetencija - ant Temidės svarstyklių.

Anot p. Rapolo, kartais įsisukę į verslo sandorių, derybų ir plėtros karuselę, vadovai pamiršta pagrindinį klausimą – ko kiekvienu sandoriu ir žingsniu siekia pati įmonė. Būna ir tokių vadovų, kurie apskritai nėra atsakę sau į klausimą, kokiu tikslu įmonė pasirašo vieną ar kitą sandorį.

„Yra sakoma, kad verslas daro verslą. Visiškai sutinku, verslo atstovai privalo tuo ir užsiimti. Vis dėlto, nereikėtų pamiršti, kad pagrindinė įmonės vadovo užduotis – kritiškai ir apgalvotai vertinti kiekvieną sandorį, plėtros žingsnį, partnerystę, taip pat žinoti, ar bendrovei tas žingsnis naudingas ir kiek naudingas“, - pabrėžia p. Rapolas.

Rizikos nauda

Jeigu kyla neaiškumų, nereikėtų atidėlioti - geriau prašyti konsultanto ar teisininko pagalbos. Teisininko užduotis, pasak p. Rapolo, yra peržiūrėti rizikos taškus. Dažniausiai iš teisininko vadovas pagrįstai laukia profesionalaus vertinimo, tačiau, visgi, galutinį žodį visuomet taria įmonės vadovas.

„Teisininkai turi vieną didelę ydą – jie bando apsidrausti nuo visų įmanomų rizikų. Todėl vos tik kontraktą atiduodi į teisininko rankas, iškyla labai didelė tikimybė, kad sandoris žlugs“, - šypsosi p. Rapolas. -  Tačiau gyvenime ir versle tikrai neįmanoma nuo visko apsisaugoti.  Verslininko užduotis, pirmiausia, yra suprasti, kad jis yra pagrindinis sprendimo priėmėjas“.

Įmonės vadovas privalo kategorizuoti riziką, įvertinti ir žinoti, kiek rizikuoti jam naudinga, kiek apsimoka, kiek galima, o kiek – geriau nereikia.

„Kai manęs klientas klausia, ar jam verta pasirašyti vieną ar kitą sandorį siūlomomis sąlygomis, visada teiraujuosi, kas jo bendrovei tame konkrečiame sandoryje yra svarbiausia. Tik tada, kai klientas pats sau atsako į šį klausimą, galime išsigryninti to kontrakto, sandorio ar bylos esmę. Kitaip tariant, šiuo procesu išsiaiškiname, koks tikrasis kontrakto tikslas ir ko įmonė dėl jo yra linkusi atsisakyti“, - detales paaiškina advokatas. - Pasitaiko atvejų, kai pakvietęs susitikti, klientas paprašo parašyti ieškinį tam tikrai bylai, o kai kartu išgryniname problemą, paaiškėja, kad jam reikia kitokio ieškinio arba visai jo nereikia – galbūt pakanka susėsti prie derybų stalo ir taip išspręsti klausimą“.

Teisininkas kaip draudimas

Ponas Rapolas pasakoja, kad paprastai kvalifikuotų patarimų trūksta ne didelėms korporacijoms, kuriose įprasta su teisininkais įvertinti ir įmonės tikslus, ir riziką, o smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms - tokio dydžio verslas teisės žinių turi, bet su teisininkais susiduria ir bendradarbiauja rečiau.

„Vis dėlto, nemanau, kad SVV įmonėms teisininko reikia nuolat. Gyvenime ir versle tam tikras rizikos lygis yra priimtinas. Jeigu objektyviai įsivertinate, kad klaida jūsų verslui nebus kritinė, kad galėsite padengti galimas sąnaudas, rizikuoti vis tiek apsimoka. Profesionalo pagalbos prireikia tada, kai sprendimas pasiekia lūžio tašką, kai jis gali sukelti komplikacijų. Sakyčiau, kad smulkesnės įmonės į teisininką galėtų žvelgti kaip į draudimo kompaniją: jeigu žmogui priimtina rizika, kurią jis gali patirti, jam nereikia nei draudimo, nei teisininko. Juk einant į parduotuvę duonos, su teisininku nesikonsultuojame. O perkant namą, sodybą ar verslą,  pasitarti svarbu“, - lygina advokatas.

Vietoj pelno - nuostolis

Jeigu vadovo sprendimas atneša pelną, niekas nekelia klausimų, ar jis elgėsi atsakingai, ar impulsyviai, planavo kiekvieną žingsnį, ar vadovavosi nuojauta. Bet jeigu vadovo sprendimas įmonei reiškia nuostolį, jau galima svarstyti, ar jo veiksmai buvo pagrįsti, protingai apgalvoti, ar jis padarė viską, kad būtų išvengta nuostolių.

„Žinoma, rizika yra verslo sudedamoji dalis ir ne kiekvienas sprendimas turi atnešti pelną. Vis dėlto, vadovo pareiga aiškiai suvokti, kada rizika gali būti kritinė. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad įmonė nusprendė plėsti verslą ir imtis veiklos, kurios anksčiau niekada nevykdė. Jeigu jai nepavyksta, kyla klausimų: ar vadovas išsityrė rinką, ar turėjo kompetencijos ir pajėgumų plėtrai. Prieš imantis didesnės rizikos, didėja ir poreikis konsultuotis su specialistais, verslo analitikais, teisininkais“, - sako pašnekovas.

Tokių atvejų, kai įmonės valdyba ar akcininkai nutaria bylinėtis su kompanijos vadovu, pasaulyje netrūksta. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio 7 d. „Tesla Inc“ vadovas Elonas Muskas sudrebino rinkas, kai savo „Twitter“ paskyroje pareiškė svarstantis apie galimybę pasitraukti iš biržos. Nereikėjo ilgai laukti, kad vizionierius ir jo kompanija sulauktų kaltinimų, jog tokiais pareiškimais mėgina paveikti akcijų kainas ir apgauti akcininkus. Kitos didžiulės korporacijos generalinis direktorius teismo duris varstė pernai. JAV mažmeninės prekybos tinklo „Sears“ vadovas Eddie Lampertas ir kompanijos valdyba su akcininkais susitarė, kad šiems bus sumokėta 40 mln. USD už tai, jog užuot mąstęs apie įmonės gerovę, p. Lampertas pirmiausia galvojo apie asmeninius ir savo vadovaujamo rizikos fondo interesus. „Sears Holdings“ akcininkams kilo klausimų dar 2015 m., kai p. Lampertas įkūrė  investicijų į nekilnojamąjį turtą įmonę „Seritage Growth Properties“. Vėliau šiai bendrovei jis pardavė 235 „Sears Holdings“ parduotuves, o „Seritage Growth Properties“ vėl jas išnuomojo „Sears“. Nors iš sandorio „Sears“ uždirbo 2,7 mlrd. USD, korporacijai tuo metu itin trūko einamųjų lėšų ir dalies parduotuvių plotą ji buvo priversta sumažinti, o „Seritage Growth Properties“ galėjo atlaisvintas patalpas išnuomoti kitoms įmonės. „Sears“ akcininkai ieškinyje teigė, kad parduotos prekybos vietos iš tiesų buvo vertos kur kas didesnės sumos, o p. Lampertui visai nerūpėjo „Sears“ interesai, nes jis, stovėdamas už abiejų sandoryje dalyvavusių kompanijų vairų, bet kuriuo atveju išlošė. Pono Lamperto rizikos fondui „ESL Investments“ priklauso apie 43% „Seritage Growth Properties“ ir šiek tiek daugiau kaip 54% „Sears Holdings“.

„Eddie Lampertas pasinaudojo savo padėtimi „Sears“, kaip vadovas ir pagrindinis akcininkas, ir sandoryje atstovavo ne „Sears“ akcininkų, o savo rizikos fondo interesus“, - „Business Insider“ sakė akcininkų atstovas advokatas Nedas Weinbergeris.

Atvejų tik daugės

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo žemėlapyje apstu pavyzdžių, kai įmonės pagrindinis akcininkas ar vienintelis savininkas taip pat yra ir įmonės direktorius. Tačiau vien tokia padėtis nėra problematiška, kol įmonė yra moki ir atsiskaitoma su visais kreditoriais. Vis dėlto, jeigu prireikia, kvestionuoti vadovo veiksmus gali tie, kieno kompetencijai priklauso ginti įmonės interesus: valdyba, akcininkai, o jeigu keliama bankroto byla, ir kreditorius.

„Pagal įstatymą, yra sprendimų, kuriuos priimdamas vadovas privalo gauti akcininko ar akcininkų susirinkimo pritarimą. Tačiau paprastai, akcininkų vaidmuo yra kontrolinis, jie nėra įmonės valdymo organas ir net neturi pareigos veikti ginant įmonės interesą. Visiškai priešinga yra bendrovės valdybos ir vadovo pozicija - jiems įmonės interesas privalo būti svarbiausias. Vadovas privalo vykdyti visus valdybos sprendimus, jei tik jie nekenkia įmonei“, - aiškina p. Rapolas.

Pasak jo, įmonių vadovai neturėtų baimintis raganų medžioklės - teismų praktika rodo, kad kvietimo į teismą jie neturėtų laukti kaskart, kai tik nepasiteisina rizika.

„Vadovai atsako ne už bet kokio dydžio, o tik už didelę įmonei sukeltą žalą. Be to, vadovo kaltus veiksmus privalu įrodyti, t.y., pagrįsti, kad jis veikė visiškai neįvertinęs rizikos. Riziką vadovas gali apsiriboti darbo sutartimi, bet dažniausiai apribojamas ne rizikos minimumas, o maksimumas. Šis apribojimas negalioja, jei žala padaroma dėl didelio neatsargumo ir neįvertinus rizikos. Taip pat vadovai, valdybos nariai, valdybos pirmininkas gali draustis. Tokiu atveju, jeigu vadovui keliama byla, draudimo kompanija gina jo interesus”, - pasakoja p. Rapolas.

Anot teisininko, atvejų, kai vadovui už netinkamus veiksmus keliama byla, teismų praktikoje pasitaiko vis daugiau ir ateityje jų tik daugės. Įdomu ir tai, kad tyrimų duomenimis, pernelyg savimi pasitikinčius vadovus, nepatenkinti akcininkai ar valdyba 33% dažniau kviečia santykius išsiaiškinti teismo keliu.

„Nesakyčiau, kad atsirado daugiau vadovų, kurie nebesugeba įvertinti rizikos ar pernelyg savimi pasitiki. Tiesiog teismų praktikos šioje srityje sukaupėme daugiau ir mūsų teisinis raštingumas kasmet auga. Be to, sumos, apie kurias kalbama vadovų žalos bylose – nemenkos, dažniausiai teisiamasi ne dėl tūkstančių ir net ne dėl dešimčių tūkstančių. Nuostabos tai nekelia, juk vadovas – labiausiai matomas įmonės asmuo, kuriam tenka daugiausia atsakomybės. Todėl visada patarčiau: jei imatės naujos veiklos, darote kažką naujo ir kažko bent iš dalies  nesuvokiate,  konsultuokitės su specialistais. Yra posakis, kad protingi mokosi iš svetimų klaidų, o kvaili iš savų. Tačiau gyvenime yra kitaip: protingi mokosi iš savų klaidų, kvaili iš klaidų visai nesimoko, o tokių, kurie mokytųsi iš svetimų klaidų, dar neteko sutikti“, - sako p. Rapolas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
IT dilema vadovui: pirkti ar samdyti Rėmėjo turinys 3

Vadovai Lietuvoje pradeda suprasti, kad verslo ir informacinių technologijų santykiai grįsti simbioze:...

2018.09.25
Kai vadovas žaidžia su ugnimi Rėmėjo turinys

Markas Zuckerbergas, „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas, yra pasakęs: „daugiausia rizikuoja tie, kas visai...

2018.09.18
Devyni pavojaus signalai smulkiajam ir vidutiniam verslui Rėmėjo turinys 8

Tarptautinės korporacijos gali skirti nemažai lėšų, kad užtikrintų, jog jų finansinė atskaitomybė tiksliai...

2018.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau