Kas tai? Eksperto įžvalgos

Biuras yra ten, kur esi tu

Publikuota: 2018-08-29
„Nuotolinio darbo ir bendradarbiavimo metodika, jeigu ją imtų taikyti daugiau Lietuvos įmonių, galėtų tapti vienu iš faktorių, padėsiančių atgaivinti šalies regionus“, – mano Simonas Stūrys, Atea rinkodaros direktorius.
„Nuotolinio darbo ir bendradarbiavimo metodika, jeigu ją imtų taikyti daugiau Lietuvos įmonių, galėtų tapti vienu iš faktorių, padėsiančių atgaivinti šalies regionus“, – mano Simonas Stūrys, Atea rinkodaros direktorius.

Galimybė dirbi nuotoliniu būdu daugeliui vis dar atrodo prabanga, kurią sau leidžia tik didelės korporacijos ar technologijų startuoliai. Tačiau Simonas Stūrys, Atea rinkodaros direktorius, sako, kad tokiam darbo organizavimo būdui tapus įmonės kultūros dalimi, išloštų ne tik verslas, partneriai, bet ir visa Lietuva.

Vis dažniau darbuotojų – ypač IT srities – ieškančios įmonės, skelbimuose įrašo viliojantį pasiūlymą – galimybę dirbti nuotoliniu būdu.

„Laikai, kai darbuotojai buvo prikaustyti prie stalo biure nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro jau praeityje“, – konstatuoja Ryanas Asdourianas, vienas iš „Microsoft“ vyresniųjų direktorių. – Šiuolaikinio hipermobilumo laikais, biuras yra ten, kur esate jūs“.

Ne vienos apklausos rezultatai rodo, kad darbuotojai mieliau rinktųsi lankstų darbo grafiką ir būdą negu didesnį atlygį. Kompanija „Vodafone“, apklaususi 8.000 darbdavių ir darbuotojų visame pasaulyje, išsiaiškino, kad trys ketvirtadaliai įmonių stengiasi suteikti darbuotojams galimybę dirbti ne biure, o 61% apklaustųjų yra įsitikinę, kad toks lankstumas garantuotų verslui didesnį pelną. 83% apklausos dalyvių patvirtino, kad dirbdami ne biure jie jaučiasi ne mažiau, o daugiau produktyvūs.

Simonas Stūrys mano, jog taip laimi ne tik darbuotojas, bet ir pati įmonė: nuotolinio darbo ir bendradarbiavimo praktika, jeigu ją imtų taikyti daug daugiau Lietuvos įmonių, galėtų tapti vienu iš faktorių, padėsiančių atgaivinti šalies regionus.

„Pavyzdžiui, jau dabar Širvintų ar Trakų rajonuose gyvena daug šeimų dirbančių Vilniuje. Jiems kasdien tenka keliauti į sostinę, Vilniaus mokyklas lanko jų vaikai. Jei nuotolinio darbo kultūra ir būdai įveiktų keletą likusių apribojimų, žmonės galėtų gyventi kur nori, neeikvotų laiko ir pinigų kelionėms, neskatintų klimato kaitos, ir atgaivintų mažus miestelius. Jei keli šimtai šeimų nevyktų kas rytą iš Širvintų rajono į Vilnių, ten galbūt nuspręstų dirbti ir geresni mokytojai, kurtųsi sporto klubai, šiuolaikiškos kavinės, mažesni, bet nauji biurų kompleksai ir kiti augančio miestelio atributai“, – mano pašnekovas.

Kelionė trunka minutę

Nuotolinio bendradarbiavimo kultūrai sukurti reikia laiko. Nepakanka susirinkimo kambariuose pastatyti videokonferencijų įrangą – reikia, kad idėją palaikyti vadovai.

„Yra organizacijų kurios noriai įsisavina naujas technologijas. Jose nuotolinio darbo kultūra formavosi pastaruosius 5-10 metų. Pavyzdžiui, „Atea“ Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose jau penkerius metus dirba programuotojai bei programų testuotojai. Jie darbuojasi projektinėse grupėse, kurių vadovas gali būti Kaune, o klientas Vilniuje arba Kopenhagoje. Priimant į darbą programuotoją, klausti, kur jis gyvena, tikriausiai vertėtų nebent baigiant pokalbį – arba visai nebūtina. Tačiau kai kurie sektoriai darbo nuotoliniu būdu potencialo vis dar neišnaudoja. Organizacijos, kuriose vis dar įprasta važinėti iš visos Lietuvos į regionų susirinkimus ar mokymus Vilniuje, skraidyti kas savaitę į Taliną ar Stokholmą, sunkiau įgyvendins ir naujoves, joms reikės įveikti ne tik technologinį, bet ir ekonominį bei kultūrinį pokyčius“, – mano p. Stūrys.

Jis pabrėžia, kad nuotolinio darbo sąvoka apima ne tik darbo iš namų koncepciją, bet apskritai reiškia, jog kompanija skatina darbuotojus dirbti naudojant kuo mažiau nebūtinų resursų ir taupant laiką.

„Pavyzdžiui, Atea Lietuvoje 2009 m., o kitose šalyse šiek tiek anksčiau įsidiegė videokonferencijų infrastruktūrą. Apskaičiavome, kad nuo tada metinės išlaidos kelionėms ir komandiruotėms sumažėjo tris kartus. Daugelis darbo susirinkimų vyksta videokonferencijų kambariuose – filialų susirinkimai, produktų pristatymai, pardavimo padalinių susirinkimai. Vadovai atsakingi už veiklą Baltijos šalyse Rygoje ar Taline lankosi kartą į ketvirtį arba rečiau. Visų Šiaurės šalių atstovai akis į akį susitinka retai, nors bendrauja labai intensyviai. Pavyzdžiui, Vilniaus biure turime keturis videokonferencijų kambarius ir jie beveik visada užimti“, – skaičiuoja p. Stūrys.

Nuotolinio darbo technologijos įmonei padeda ir tuomet, kai reikia organizuoti mokymus.

„Mūsų veikla tokia, kad naujų technologijų įsisavinimas ir adaptavimas klientams yra nuolatinis procesas. Todėl dažnai vyksta ir mokymai, tam naudojame ir nuotolinio darbo technologijas. Produktų vadovai pristato naujienas, demonstruoja, kaip veikia naujos sistemos, atsako į klausimus, formuoja pasiūlymus klientams su kolegomis Kaune, Mažeikiuose, Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje. Susirinkimui sugaištame valandą ar dvi, o kelionei – vieną minutę.

Taupo laiką ir resursus

Anot p. Stūrio, kai kompanijoje įprantama nešvaistyti laiko, taupymo kultūra ilgainiui prasiskverbia į visą organizaciją.

„Taupomi pinigai ir laikas. Darbuotojai mažiau laiko leidžia automobiliuose ir lėktuvuose, daugiau jėgų skiria darbui bei laisvalaikiui. Be to, pats video susirinkimas yra efektyvesnis už bendravimą gyvai: nereikia drauge eiti pasidaryti kavos, aptarti krepšinio naujienų, iš karto galima spręsti svarbius klausimus, - mano pašnekovas. – Pamažu visoje organizacijoje tampa įprasta nešvaistyti laiko susirinkimuose, viduriniosios grandies vadovai geriau susitvarko su savo darbais ir gali skirti daugiau dėmesio klientams bei vadovavimo kokybei“.

Vis dėlto toks pragmatiškas požiūris į laiko sąnaudas nereiškia, kad nelieka vietos bendravimui.

„Suprantama, neformalūs darbuotojų santykiai turi daug įtakos klimatui, motyvacijai ir bendradarbiavimo sėkmei. Vien tik nuotolinis bendradarbiavimas šiek tiek atitolina kolegas, todėl, kartas nuo karto reikia nepamiršti susitikti ir gyvai. Tokiu atveju susitikimai akis į akį rengiami būtent santykiams gerinti. Pavyzdžiui, regionų vadovams pravartu taip susitikti kartą per pusmetį, neturėtų išnykti kasmetinės įmonės šventės“, –  mano p. Stūrys.

Paklaustas, ar po visą šalį o gal net pasaulį išsibarsčiusiai komandai sunkiau vadovauti, p. Stūrys atsako: kai komanda supranta savo tikslus, vadovui nėra skirtumo, kur ji sėdi – tame pačiame kabinete, ar išsibarsčiusi po visą Lietuvą.

„Vadovai, kurie mėgsta nuolat kontroliuoti pavaldinius, turbūt sakys, kad vienu svarbiausių produktyvumo elementų yra disciplina, o norint užtikrinti, kad darbuotojai jos laikytųsi, vadovas privalo būti šalia. Tačiau laikai keičiasi. Svarbiausia, kad komanda žinotų ir suprastų darbo tikslus, turėtų reikiamų kompetencijų jų siekti, kad visi jos nariai būtų motyvuoti. Taip, darbuotojus privalu skatinti, jų našumą reikia matuoti ir vertinti, bet norėdamas atlikti savo darbą vadovas neprivalo sėdėti tame pačiame kabinete“.

(Ne)naudingos technologijos

Paprašytas įvardinti konkretesnių technologinių sprendimų, kurie padeda dirbti ir bendradarbiauti nuotoliniu būdu, p. Stūrys pasakoja apie du pagrindinius technologijų lyderius – „Microsoft“ ir „Cisco“.

„Konkuruodamos tarpusavyje šios dvi kompanijos sukuria vis naujų galimybių efektyviai bendradarbiauti nuotoliniu būdu. Šiuo metu abi siūlo platų funkcijų pasirinkimą – nuo paprastų vaizdo pokalbių iki kokybiškų videokonferencijų su specializuota prezentacijų įranga. Didesniems susirinkimams, kai jungiasi keli nutolę biurai ir reikalinga gera prezentacijos kokybė, mes įmonėje naudojame „Cisco Spark“ ir „Cisco Telepresence“. O „Microsoft Skype for Business“ tarnauja greitiems darbiniams susitikimams, arba mokymams didelėms grupėms, kai iš skirtingų, nutolusių taškų jungiasi daugiau kaip dešimt dalyvių“, – darbo praktika dalijasi p. Stūrys.

Vis dėlto, pašnekovas akcentuoja, kad technologijas reiktų naudoti ne dėl mados, o dėl to, kad jos skatina darbuotojus tobulėti, o verslą – eiti į priekį.

„Kartais gamintojai pateikia tiek daug technologinių galimybių, kad sunku atsirinkti, kurios iš jų tikrai naudingos konkrečiai bendrovei. Verslui svarbu netapti technologijų įkaitais. Pavyzdžiui, visai neseniai rinkoje buvo kilusi vidinio įmonės socialinio tinklo banga. Viena populiariausių platformų – „Microsoft Yammer“. Buvo kalbama, kad tokie socialiai tinklai žymai pagerina darbo efektyvumą ir klimatą įmonėse. Yra įmonių, kuriose „Yammer“ gana sėkmingai prigijo, tapo parankia priemone, padedančia, organizuoti įmonių šventes, darbuotojų sportinę veiklą. Tačiau taip pat teko girdėti nuomonių specialistų, kurie nusivylė šia platforma: personalo skyrius turėjo atrasti laiko ir dirbtinai skatinti darbuotojus naudotis vidiniu socialiniu tinklu, o neskiriant pakankamai pastangų, tinklas užgesdavo“, - atsakingai vertinti poreikius siūlo p. Stūrys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Biuras yra ten, kur esi tu Rėmėjo turinys 1

Galimybė dirbi nuotoliniu būdu daugeliui vis dar atrodo prabanga, kurią sau leidžia tik didelės korporacijos...

2018.08.29
SVV regionuose: tarp mitų ir tikrovės Rėmėjo turinys

Dalia Katinaitė, audito, mokesčių ir verslo konsultacijų UAB „KPMG Baltics“ rizikos valdymo paslaugų darbo...

2018.08.16
Viešųjų pirkimų žvėris ne toks baisus, kaip atrodo Rėmėjo turinys

Viešuosiuose pirkimuose noriai dalyvauja ne tik didmiesčių, bet ir regionų smulkusis ir vidutinis verslas.

2018.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau