Kriptoistorija: kaip tarp anarchistų su sandalais atsiradusi technologija tapo licencijuotu kostiumuotųjų žaidimu

Tai lemia įsigaliojęs Europos Sąjungos kriptoturto (MiCA) reglamentas, kurio esmė – kriptobendrovių licencijavimas ir didesnė vartotojų apsauga. Aiškumo dėlei norisi dar paaiškinti sąvoką: kriptovaliutos taip vadinamos dėl joms generuoti naudojamos kriptografijos, tai yra duomenų kodavimo būdo, kai duomenys neįskaitomi kitiems, neturint slaptažodžio. 

Gauti pripažinimo statusą kriptotechnologijai užtruko daugiau nei 10 metų, o iki tol kelionė buvo išties spalvota ir pilna „ups and downs“, Antano Garšvos (iš Antano Škėmos „Baltos drobulės“) žodžiais kalbant.  

Pagrindinis proveržis prasidėjo nuo bitkoino. Šią šiandien geriausiai žinomą kriptovaliutą 2008 m. pristatė anonimas (ar jų grupė), pasivadinęs Satoshi Nakamoto vardu. Pirmiausia apie bitkoinus pasaulis išgirdo moksliniame straipsnyje „Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System“, kuris kriptovaliutų pasaulyje žinomas kaip Satoshi baltoji knyga. 

Straipsnyje buvo pristatyta kriptografiškai apsaugotos blokų grandinės technologijos koncepcija. Bitkoinas apibūdintas kaip teorinis atvirojo kodo skaitmeninis šaltinis. Toks apibūdinimas reiškė, kad bitkoino niekas neturėjo ir visi galėjo dalyvauti jį naudojant ir kuriant, rašo Lietuvos pinigų muziejus.  

Bitkoinas – pirmoji moderni decentralizuota kriptovaliuta, pagrįsta blokų grandinės technologija, nors pirmosios skaitmeninių valiutų užuomazgos sklandė dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Tuomet kriptografas Davidas Chaumas pristatė tokią sąvoką kaip „eCash“, siekdamas sukurti saugią ir privačią skaitmeninę valiutą. Būtent jis 1982 m. savo daktaro disertacijoje ir aprašė decentralizuotą sistemą, pagrįstą blokų grandinės technologija, tai yra paskirstyta duomenų bazės struktūra. 

O tūkstantmečių sandūroje buvo pristatytos tokios skaitmeninės valiutos kaip „B-Money“ ir „Bit Gold“, tačiau jos nesulaukė didelio pripažinimo, nors ir padėjo pagrindus ateities kriptovaliutoms.  

Bitkoinas sujungė keletą elementų į vieną – naudojo ir blokų grandinės technologiją, ir viešojo rakto kriptografiją duomenims apsaugoti. Taip prasidėjo kriptovaliutų „kasyba“, kai, naudojant specialią programinę įrangą, kompiuteris atlieka matematinius skaičiavimus, kurių metu generuojami nauji bitkoinų vienetai. Tam reikalingi dideli energijos ištekliai, dėl to ši technologija kritikuojama aplinkosaugos kontekste.  

Taip pat esti nusikaltimų, prisijungiant prie svetimų kompiuterių ar vagiant elektrą. Pastaraisiais mėnesiais nuskambėjo ir šiuo metu teisėsaugos sulaikytas Vilhelmas Germanas, finansinių technologijų bendrovių „iSun“ įkūrėjas, kuris per susijusius asmenis Kauno termofikacijos elektrinėje įrengė kriptovaliutų kasimo serverius. 

Libertarų vizija 

Ankstyvaisiais kriptotechnologijos gyvavimo laikais kriptovaliutos buvo geekʼų (angl. moksliukų) ir libertarų (politinių pažiūrų kryptis, pagrindine vertybe laikanti individo laisvę, ją iškelianti aukščiau bet kokios valdžios ar autoritetų, – VK) diskusijos ašis. Tuomet į šiai sričiai skirtas konferencijas rinkdavosi ne kostiumuotieji, o absoliučios laisvės ieškančios asmenybės, stereotipiškai kalbant, tai buvo barzdoti moksliukai, avintys sandalus.  

Taip jie siekė rasti alternatyvų tradicinei bankų sistemai ir nepriklausyti nuo kapitalistinių galios struktūrų. Todėl pradinėje idėjoje buvo labai svarbu tai, kad kriptovaliutos nėra išleidžiamos centrinių bankų ar prižiūrimos valdžios institucijų.  

Tad nenuostabu, kad pirmaisiais bitkoino paleidimo metais pagrindiniai jo šalininkai buvo libertarai ir technologijų entuziastai. O platesnės idėjos ir diskusijos apie kriptogalimybes plito interneto forumuose, kūrėsi bendruomenės, kuriose žmonės aptarinėjo ir skatino naudoti bitkoiną kaip priemonę didesnei finansinei laisvei pasiekti. 

Kaip rašo JAV libertarų žurnalas „Reason“, formuojant kriptovaliutų įvaizdį, svarbų vaidmenį atliko „cypherpunk“ judėjimas, aktyviai veikęs devintojo dešimtmečio pabaigoje. Terminas „cypherpunk“ yra žodžių „cypher“, reiškiančio kodą arba šifravimą, ir „punk“, reiškiančio maištingųjų pankų subkultūrą, derinys. Šis judėjimas pasisako už platų technologijų, didinančių asmenų privatumą, taikymą, kad taip būtų apsaugotos žmonių teisės ir sukurta atviresnė bei decentralizuota visuomenė.  

Taip, galima sakyti, susiformavo atsakas į tuo metu tvyrantį nerimą dėl valdžios šnipinėjimo, cenzūros ir žodžio laisvės apribojimų. Įtikėta, kad, norint išsaugoti nepriklausomybės jausmą ir politinę laisvę, reikia bendrauti slaptai ir anonimiškai. Tad nieko stebėtino, kad pasisakiusieji už virtualiuosius privačiuosius tinklus (angl. Virtual Private Networks) ir įvarius šifravimo būdus, tarp kurių yra kriptografija, plėtojo ir kriptovaliutų idėjas.  

Atsiranda alternatyvos  

Palaipsniui šios alternatyvios finansinės priemonės išsiplėtė už libertarų sluoksnių ribų. 2013 m. sausį vieno bitkoino kaina pirmą kartą viršijo 1000 JAV dolerių, ir tai paskatino vis daugiau vartotojų domėtis šia technologija. Po truputį pradėjo kurtis alternatyvios kriptovaliutos, žadančios didesnį anonimiškumą ar greitį. 

2015 m. atsirado eterio (ethereum), šiandien antro pagal populiarumą kriptožetono, projektas.  

Eteris pristatė išmaniųjų sutarčių (angl. smart contracts) technologiją. Šios savarankiškai vykdomos sutartys su iš anksto nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis, parašytos eterio programavimo kalba „Solidity“, leidžia decentralizuotoms taikomosioms programoms atlikti automatizuotus veiksmus ir vykdyti sandorius be trečiųjų šalių. 

Išmaniosios sutartys ir kriptovaliutos pasirodė esančios galingas derinys ambicingiems kūrėjams ir verslininkams. Jaunesnioji karta pradėjo atidžiai stebėti, ką gali pasiūlyti nišinė technologija.  

Eterio populiarumą taip pat lėmė tai, kad atsirado projektų, kurie įsigijo pradinių lėšų per pirminį kriptovaliutų platinimą (angl. Initial Coin Offering; ICO), kai investuotojams pasiūloma naujų kriptožetonų. Tai analogiškas procesas kaip pirminis viešas akcijų pasiūlymas (angl. Initial Public Offering, IPO).  

Bitkoino sėkmė ir ICO bumas 

Nors rašant šį tekstą bitkoinas kerta rekordines aukštumas ir jau perkopė 95 tūkst. JAV dolerių vertės kartelę, o jums skaitant – jau gal ir dar daugiau, pirminę sėkmę ši valiuta pasiekė 2017 m., kai jos vertė buvo skaičiuojama kaip atitinkanti 20 tūkst. JAV dolerių. Šiai savo vietą po saule bandančiai rasti technologijai tada tai buvo itin ryškus rezultatas.  

Tai lėmė tuo metu pasaulyje aktyvi technologijų pažanga, leidusi atsirasti skaitmeninėms viešai prieinamoms prekybos platformoms ir biržoms. 

Lygiagrečiai prasidėjo ICO bumas – žiniasklaidos ir internautų dėmesį kaustė vis naujos žinios apie šviežių kriptovaliutų išleidimą ir pritraukiamas įspūdingas sumas.  

Ar dar verta pabrėžti, kad toks augimas buvo netvarus?  

Žvelgiant retrospektyviai, atrodo, lyg ir aišku, kad ICO burbulas buvo pasmerktas subliūkšti. Ne vien dėl to, kad šie projektai buvo pernelyg ambicingi, kad išgyventų, bet ir dėl visiškai neapibrėžto reguliavimo. Todėl nenuostabu, kad spartus ICO plitimas patraukė viso pasaulio reguliavimo institucijų dėmesį.  

Dėl susirūpinimo sukčiavimu, apgavystėmis ir investuotojų apsaugos trūkumu padidėjo reguliuotojų priežiūra, o kai kuriais atvejais tam tikrose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Kinijoje ar Pietų Korėjoje, ICO buvo visiškai uždrausti, rašo kriptonaujienų portalas „Cointelegraph“.   

Lietuva taip pat neišvengė ne itin sėkmingos ICO bangos. Didžiausią lietuvišką ICO (apie 140 mln. JAV dolerių) surengė kriptovaliutų neobankas „Bankera“. Nors pati finansinių technologijų įstaiga vis dar veikia, paskui ją velkasi neigiamas ICO šešėlis. 

Vytautas Kašėta, vienas organizacijos „Blockchain Lithuania“ įkūrėjų ir kriptoentuziastų, anksčiau VK yra komentavęs, kad būtent „Bankera“ „neetiškai reklamavo savo ICO ir užrūstino Lietuvos banką (LB), kuris vėliau skeptiškai žiūrėjo ir į kitas kriptorinkoje veikiančias bendroves“. 

Vieną skambiausių ICO 2017 m. buvo surengusi mobiliųjų mokėjimų apdorojimo bendrovė „Monetha“, kuri skelbė vos per 18 minučių surinkusi net 36,6 mln. JAV dolerių, visgi investuotojams teko nusivilti, nes MTH žetono vertė taip pat greitai nusileido žemyn, rašė „Verslo žinios“.  

Nesėkme baigėsi ir kitas lietuviškas ICO projektas – lietuvių startuoliui „WePower“, 2018 m. pritraukusiam 40 mln. JAV dolerių, iškelta bankroto byla. Tiesa, 2024 m. rugsėjį paaiškėjo, kad „WePower“ bankrotas galimai yra tyčinis. Įmonė įsisuko į teismų karuselę ir galutiniai sprendimai neaiškūs.  

Ryšiai su nusikalstamu pasauliu 

Lygiagrečiai išryškėjo kita problema – libertarinės svajonės būti nepriklausomiems nuo komercinių bankų ir vyriausybių potencialios kontrolės sukūrė terpę ne tik laisvės ištroškusioms sieloms, bet ir nusikaltėliams.  

Kadangi, atsiskaitant kriptovaliutomis, galutinis naudos gavėjas yra sudėtingiau atsekamas, jos tapo puikia priemone atlikti mokėjimams juodojoje rinkoje – norint apeiti sankcijas, prekiauti narkotikais, plauti pinigus ir t. t.  

Anksčiau „Verslo žinių“ atlikta Lietuvoje įsikūrusių kriptobendrovių analizė parodė, kad rinkoje yra nemažai veiklos nevykdančių (angl. shell) kompanijų, taip pat įmonės nepasižymi aukštais skaidrumo standartais – neteikia pranešimų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), finansinių ataskaitų Registrų centrui, neturi darbuotojų. Todėl galimi finansinio sukčiavimo atvejai.  

LB ne kartą yra sakęs, kad kriptoįmones laiko itin rizikingomis. Todėl teikiant joms paslaugas reikalaujama taikyti aukščiausius rizikos valdymo reikalavimus.  

„Kriptoturtas yra svarbi inovacija ir gali būti panaudotas teigiamai, tačiau kriptosektorius reikalauja ypatingo budrumo. Kriptorinkos plėtra Lietuvoje įgauna pagreitį, o kriptoturtas yra tobulas įrankis sukčiauti ir nusikalstamiems tikslams slėpti. Be to, tai yra reiškinys, galintis veikti be sienų“, – anksčiau sakė Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas. 

Šių metų spalį FNTT skelbė, jog, atlikusi 2019–2022 m. Nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, nustatė, kad būtent virtualiųjų valiutų keityklų ir jų piniginių operatorių, taip pat elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriuose nustatytas labai didelis pinigų plovimo rizikos lygis.  

Panašios tendencijos tvyro ir pasauliniu mastu. Šiemet kriptonaujienų portalas „Chainalysis“ skelbė, kad daugėja nusikaltimų, susijusių su išpirkos reikalaujančiomis programomis ir tamsiuoju tinklu (angl. darknet). Šias dvi sritis portalo ekspertai įvardino kaip „dvi ryškiausias kriptografinių nusikaltimų formas“.  

O vertindami neteisėtos veiklos sandorius, „Chainalysis“ ekspertai nurodė, kad didžiausią jų dalį sudaro bandymas apeiti sankcijas. Pasak jų, 2023 m. sankcionuoti subjektai ir jurisdikcijos įvykdė 14,9 mlrd. JAV dolerių vertės sandorių, tai buvo 61,5 proc. visų neteisėtų transakcijų.  

Jaunųjų kriptobičiulių iškilimas 

Palaipsniui išaugo ir nauji su kriptopaslaugomis susiję verslai – kriptokeityklos, mokėjimų ar investavimų sprendimai. Kriptovaliutos tapo naujos kartos verslininkų žaidimu. Susikūrė net kriptobičiulio (angl. crypto-bro) archetipas. 

Tai dvidešimties ar trisdešimties metų vyras, dėvintis marškinius ir elektroninį laikrodį, nuolat ekranuose stebintis kintančius kriptovaliutų grafikus. Kasdienybėje jis visiems girdintiems pasakoja apie decentralizuotą ateitį, retkarčiais pasinerdamas į monologą apie tai, kad tradiciniai finansai yra atgyvena. O kritikus vadina neišmanėliais, kurie „tiesiog nesupranta“. 

Jis pats besąlygiškai tiki kriptoateitimi arba labai jau gerai apsimeta. Tačiau tikėtina, kad ir nemažai uždirba, o ateityje visiems įrodys, jog šios satyrinės pašaipos jis – nevertas. (Tegu neįsižeidžia už tokį autorės stereotipizavimą kriptotechnologijas palaikantys asmenys, tai tik literatūrinis nukrypimas, bet koks sutapimas su aprašytomis savybėmis tėra tik sutapimas.)  

Visgi istorijoje neapsieita ir be feikinių milijonierių. Garsiausias čia – Samas Bankmanas-Friedas (SBF), žlugusios kriptovaliutų keityklos FTX įkūrėjas. Jam už sukčiavimą skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė.  

Kriptokaraliumi vadintas SBF šlovės sulaukė per trejus metus, sužavėjęs auditoriją kriptografijos galimybėmis ir pasiūlęs alternatyvų požiūrį į visą finansų sistemą.  

Tačiau kritikai jau tada jį puolė, vadindami finansiniu perpetuum mobile, panašiu į Ponzi schemą, kuri išgyvena tik siurbdama vis naujus pinigus. Ir, pasirodo, ši kritika turėjo pagrindo – 2022 m. paaiškėjo, kad FTX reklamuojamas patikimumas buvo tik apgaulė. Bendrovė neatskyrė klientų lėšų ir finansų įstaigoms keliamų reikalavimų, buvo nustatyti sukčiavimo bei pinigų plovimo atvejai. 

Bankų pripažinimas 

Kad ir kiek burbulų ir skandalų sprogo, kriptorinka vis tiek sugebėjo išlikti. O ilgą laiką griežtai kovoję bankai, atrodo, galiausiai nuleido rankas. Tiesa, ne visi. Didieji Lietuvos bankai iki šiol iš aukšto žiūri į kriptobendroves – ne visi nori atidaryti jiems sąskaitas. Sutartinai šios įmonės laikomos ir itin rizikingomis. 

Visgi, dalį visuomenės pakerėjo kriptovaliutų žadamos naudos, tai yra patogesni, greitesni ir galimai pigesni mokėjimai, nes, atsisakant banko infrastruktūros ar kitų trečiųjų šalių mokėjimų, grandinėje eliminuojama nemažai kaštų. Kriptožetonai taip pat tapo ir daugeliui patrauklia investicija.  

Rinktis bitkoiną, eterį ar kitą žetoną kaip investicinę kryptį pasidarė taip populiaru, kad šių metų pradžioje JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) patvirtino su momentiniais bitkoino sandoriais susijusius biržoje prekiaujamus fondus (ETF), kurie gali dar labiau padidinti šios pirmaujančios kriptovaliutos vertę. 

Nuo sausio BTC ETF pritraukė daugiau kaip 25 mlrd. JAV dolerių, tačiau didžioji dalis lėšų atkeliavo iš mažmeninių investuotojų, o ne iš didžiųjų bankų ir rizikos draudimo fondų, nors pastarųjų susidomėjimas ir didėja. 

Palaipsniui ir daugiau bankų bei valdančiųjų organų visame pasaulyje priima blokų grandines bei kriptožetonus ir integruoja tarp savo siūlomų produktų bei paslaugų. Pavyzdžiui, Šveicarijos centrinis bankas su šalies centriniu vertybinių popierių depozitoriumu jau leidžia vyriausybės obligacijas tokenizuota forma, o tam pasitelkiamos blokų grandinės.  

Integravimas į finansų sistemą 

Greičiausiai suvokta, kad kriptotechnologijų neigimas duos tik priešingą rezultatą – ir toliau leis vešėti tiems, kurie kriptopaslaugomis naudojasi pinigams plauti ar sankcijoms apeiti.  

Tad svarbus žingsnis yra ir kriptopaslaugų reguliavimas. Nors jau dabar kriptobendrovės, norėdamos veikti ES rinkoje, turi laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, prižiūrėti, kad būtų laikomasi sankcijų, MiCA reglamentas pakelia jas į kitą lygį – licencijuota veikla reiškia aukštesnius vartotojų apsaugos standartus ir didesnį pasitikėjimą kriptorinka. Taip bus suvienodintas kriptoturto reguliavimas visoje Bendrijoje.  

Aišku, tai nenužudo technologijos kūrėjų svajonės būti nepriklausomiems nuo tradicinių bankų. Tiek metų kovoję, jie atsiduria reguliuotojų – Europos centrinių bankų – glėbyje. Teko pamiršti ir anonimiškumo svajones.  

Kriptobendrovių kelias į licencijavimą lyg bet kuris kitas maištas ar anarchijos etapas žmonijos istorijoje parodė, kad žmonėms reikia taisyklių ir nusibrėžtų ribų – kriptoįmonės negebėjo įrodyti, kad gali veikti nepriklausomos ir visiškai nereguliuojamos.  

„Reikia suprasti, kad kriptokeityklos nėra tos įstaigos, kurios savanoriškai laikosi visų tų reguliavimų ir kokių nors savo skaidrumo principų, tad didelė atsakomybė tenka priežiūros institucijoms, kad kontrolė būtų užtikrinta. O kol licencijavimo nėra, tai ir yra pilkoji zona“, – „Verslo žinioms“ yra sakiusi Eglė Lukošienė, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė. 

Kita vertus, negali nesakyti, kad tradicinių bankų pamatų kriptokeityklos nesupurtė. Tapusios licencijuotais finansų rinkos dalyviais, jos galės sukurti daug stipresnę konkurenciją bankams, turintiems ne tik didelius įkainius, bet ir griozdiškas, senomis IT infrastruktūromis grįstas mobiliąsias programėles.  

Rinkos tyrimai taip pat rodo teigiamas prognozes šiam sektoriui. Pavyzdžiui, bitkoinui brėžia tokią augimo kryptį, kad, anot investicijų valdymo įmonės „Ark Invest“ vadovės Cathie Wood, jau iki 2030 m. jis turėtų pasiekti 1 mln. JAV dolerių arba dar daugiau. Yra ir lėtesnių, bet vis tiek ryškaus augimo prognozių – turto valdymo įmonės „Bernstein“ analitikai įsitikinę, kad pasiekti tokiai kainai gali prireikti daugiau laiko, jie prognozuoja 2033 m.