Karai dėl vandens ir maisto: niūrios pranašystės pildosi

25 proc. planetos miestų jau patiria reguliarų geriamo vandens trūkumą

Eduardo Soteraso (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Namibija praėjusį rudenį patvirtino 723 laukinių gyvūnų iššaudymo planą, pagal kurį numatoma nudobti 30 begemotų, 60 buivolų, 50 impalų, 100 antilopių kanų, 300 zebrų, 83 dramblius. Mėsa virs pagalba maistu nukentėjusiems nuo šalį ištikusios sausros. Zimbabvės valžia panašiu metu taip pat pranešė apie nurodymą nugalabyti 200 dramblių. Šalyje ganosi apie 100 tūkst. šių stambių žinduolių, „daugiau, nei reikia“, Zimbabvės aplinkos ministro manymu.

42 proc. zimbaviečių gyvena skurde (Jungtinių Tautų (JT) duomenys), dėl ištikusios sausros jiems gresia dar ir badas. Per liepą Namibija sunaudojo 84 proc. produktų atsargų. Sausra skaudžiai džiovino visą Pietų Afriką.

JT ataskaita rodo, kad 2021 m. apie 2,3 mlrd. planetos žmonių kentė maisto trūkumą, bent 702 mln. badavo, 45 mln. vaikų (6,7 proc. visų Žemės vaikų) iki penkerių metų buvo išsekę dėl nepakankamo mitybos. Daugiau nei pusė kenčiančiųjų nuo bado gyvena Azijoje, trečdalis Afrikoje, likusi dalis – Lotynų Amerikoje, Karibų baseino šalyse. Ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 m., net įskaičiavus globalios ekonomikos atsigavimą, badaus 8 proc. planetos žmonių.