Iš kelio išklydusi Europa

Publikuota: 2015-11-10
Francois Lenoiro („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Francois Lenoiro („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Europos atsakas į jai tenkančius strateginius iššūkius – Rusijos agresija Ukrainoje, pabėgėliai, bėgantys nuo smurto Vidurio Rytuose, chaosas Šiaurės Afrikoje – sudaro įspūdį, kad jos lyderiai neturi jokio žalio supratimo, ką daryti. O gali būti, kad net nežino, – tikrovę reikia pripažinti, o ne nuo jos nusigręžti.

Paprasčiau tariant, buksuojanti Europos Sąjungos ekonomika lemia jos atsaką į išorės iššūkius. Vidaus krizė ES vadovams paliko gana mažai galimybių manevruoti. Laimei, Europa, jei tik sutelks išmintį ir politinę valią, turi reikiamų priemonių įveikti ją kamuojančią krizę.

ES problemų ištakos glūdi jos atsake į 2008-ųjų pasaulio finansų krizę: net dvejus metus ekonomiką bandyta gelbėti didžiulėmis fiskalinėmis skatinamosiomis priemonėmis. Augimui tai menkai tepadėjo, tačiau valstybėms užkrovė gniuždančią finansinę naštą. Po septynerių metų ES bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui nėra didesnis nei prieš krizę. Tuo tarpu vidutinė valstybės skola šoktelėjo iki 87% BVP, nepalikdama erdvės lankstiems politiniams sprendimams ar naujovėms.

Žvelgiant atgal, dabar atrodo visai akivaizdu, ką tada reikėjo daryti. Graikija, įgyvendinusi didžiausias fiskalines skatinamąsias priemones, patyrė ir didžiausią žalą. Jos ūkio nuosmukis tebesitęsia, o tokios šalys kaip Latvija, Lietuva ar Estija, kurios iš pat pradžių mažino biudžeto išlaidas ir naikino suvaržymus verslui, dabar džiaugiasi dideliu augimu.

Be to, lėtas sprendimų priėmimas Europos Sąjungos įstaigose dar labiau apsunkino Graikijos padėtį. Ekonomikos politikoje greitas, tegul ir ne visai teisingas sprendimas dažnai geriau nei neveiklumas. Vietoje to, kad Graikijos krizę spręstų iš karto, ES lyderiai leidosi į ilgas diskusijas ir ištisus penkerius metus siūlė tik laikinąsias priemones. O Graikija šlubavo pavymui, taip ir nesiimdama ryžtingų sprendimų, kurie būtų grąžinę pasitikėjimą.

Susitelkusi į makroekonominės padėties stabilizavimą, ES nesiėmė priemonių augimui grąžinti: neišlaisvino rinkų, neapkarpė išlaidų (vietoj didinamų mokesčių), o svarbiausia – nepasitelkė savo svarbiausio arkliuko – tolesnio bendrosios Europos rinkos kūrimo.

Nedaug kas pasikeitė nuo to laiko, kai beveik prieš dešimtmetį italų ekonomistai Alberto Alesina ir Francesco Giavazzi paskelbė: „Be rimtų, išsamių ir visapusiškų reformų Europos neišvengiamai laukia tiek ekonominis, tiek politinis nuosmukis.“ Jie įspėjo, kad „be esminių pokyčių Europos dalis [pasaulio ekonomikoje] bus gerokai mažesnė nei šiandien bei, kas galbūt dar svarbiau, smarkiai sumažės ir jos politinė įtaka“.

Ir iš tiesų 2012 metų Pasaulio banko ataskaitoje apie Europos augimą padėtis įvertinta štai taip: „Senstančius europiečius iš jų pozicijų stumia naujoves kuriantys amerikiečiai ir našiai dirbantys azijiečiai.“

Pagrindiniai tokios prastos Europos padėties kaltininkai gerai žinomi: dideli mokesčiai, per daug teisinio reguliavimo, kuris dar ir nėra veiksmingas, vis dar daug kur neveikianti bendroji rinka, o taip pat didžiulės viešosios išlaidos. Viena priežasčių, kodėl Europos šalių vyriausybės išleidžia tiek daug, – tai perdėta socialinė apsauga. Kaip pastebėjo Pasaulio bankas, „Vakarų Europos vyriausybės išleidžia maždaug 10% BVP daugiau nei Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ar Japonija. Kone visą skirtumą – 9% BVP – sudaro išlaidos socialinei apsaugai.“

Kad vyriausybės galėtų ir toliau sau leisti tokias išlaidas, būtinos didesnės pajamos. Kadangi sudėtinga veiksmingai apmokestinti kapitalą, Europa nustatė lupikiškus darbo mokesčius. Visame žemyne, ypač pietinėje Europoje, mokesčiai ir griežtas darbo rinkos reguliavimas dar labiau padidino nedarbo lygį, kuris pasiekė 11%, ir atgrasė europiečius investuoti į savęs lavinimą. Natūralūs to padariniai – per mažai darbo vietų, per mažai investicijų į švietimą, per mažai inovacijų ir pernelyg lėtai augantis darbo našumas.

Labiausiai į akis krinta Europos atsilikimas naujausių technologijų ir inovacijų srityse. Kad ir kaip žiūrėsime, didžioji Europos dalis atrodo apverktinai. Šanchajaus sąrašo ir „Times Higher Education“ universitetų reitingo duomenimis, iš penkiasdešimties geriausių pasaulio universitetų maždaug trisdešimt yra amerikiečių, šeši ar septyni britų ir tik keletas iš žemyninės Europos. Koks pustuzinis Šiaurės Europos šalių gali konkuruoti su JAV pagal mokslui ir inovacijoms skiriamas lėšas, tačiau pietinė bei rytinė Europa smarkiai atsilieka.

Nors maždaug 70% ES bendrojo vidaus produkto sudaro paslaugos, ji dar tik rengiasi sukurti bendrąją rinką verslo paslaugoms ir skaitmeninei prekybai, dėl kurios klesti JAV ekonomika. 2006 metais Europos Komisija paskelbė Direktyvą dėl keitimosi paslaugomis liberalizavimo, tačiau pagrindinės šalys, ypač Vokietija, atsisakė ją įgyvendinti. Bendros paslaugų ir skaitmeninių produktų rinkos nebuvimas kliudo šiuolaikinės ekonomikos raidai Europoje. Todėl joks atsitiktinumas, kad pažangiųjų technologijų pasaulyje viešpatauja amerikiečių „Apple“, „Amazon“ ir „Google“.

Europos bėdos tikrai nėra neįveikiamos ar neišvengiamos, lygiai kaip per didelės socialinės išmokos nėra jokia europietiškos tapatybės dalis. Kai kurios rimtai nusiteikusios Europos šalių vyriausybės, tokios kaip Airijos ar Lenkijos, šią padėtį sėkmingai ištaisė. Likusioji Europos dalis turėtų ne tik jomis sekti, bet ir mažinti pajamų ir darbo užmokesčio fondo mokesčius, įteisinti lankstesnius darbo santykius.

Pagrindinės ekonomikos reformos paprastai įgyvendinamos tik po sunkių krizių, kaip tai nutiko Britanijoje aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, Suomijoje ir Švedijoje dešimtojo dešimtmečio pradžioje arba Rytų Europoje po komunizmo žlugimo 1989-aisiais. Europos Sąjunga praleido galimybę, kurią suteikė 2008-ųjų pasaulio finansų krizė ir po jos sekusi euro krizė. Europos politikai nesiryžo sudėtingiems pokyčiams, kurie būtų padėję pamatus tvariam ekonomikos augimui, o vietoj to užkrovė ekonomikai papildomą naštą dar didesnėmis išlaidomis.

ES ir toliau kapstysis vietoje, kol nepripažins savo klaidų ir nepradės jos ekonomikai būtinų reformų. Tik grąžinę žemyną į augimo kelią, Europos lyderiai sugebės tinkamai išspręsti jiems tenkančius išorės iššūkius.

Andersas Aslundas yra Atlanto tarybos Vašingtone vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gražulio narystė partijoje sustabdyta metams

Palangoje šeštadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė metams sustabdyti...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos partijos...

Verslo aplinka
2018.06.23
Linkevičius Ukrainos verslą paragino aktyviau ieškoti partnerių Lietuvoje 4

Lietuva ir toliau teiks paramą Rytų Ukrainos regionams, sako Ukrainoje viešėjęs užsienio reikalų ministras...

Verslo aplinka
2018.06.23
Konservatoriai ir „valstiečiai“ – populiariausios partijos Lietuvoje, rodo apklausa

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys...

Verslo aplinka
2018.06.23
Teisiamųjų suole atsidūrusio Liberalų sąjūdžio reitingai smuko rekordiškai – apklausa 1

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto...

Verslo aplinka
2018.06.23
Reformos skinasi kelią: po svarstymo pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, mokesčių sujungimui 29

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ėmėsi svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų 2

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos.

Verslo aplinka
2018.06.22
Sprendimas dėl etatinio pedagogų apmokėjimo Seime atidėtas 1

Seimas penktadienį pradėjo svarstyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, tačiau opozicinių konservatorių...

Verslo aplinka
2018.06.22
„Brexit“: „Airbus“ įspėjo dėl pasitraukimo iš JK 4

14.000 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje (JK) sukūrusi lėktuvų gamintoja „Airbus“ gali atsisakyti savo planų...

Verslo aplinka
2018.06.22
Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Verslo aplinka
2018.06.22
Politikai klimpsta valstybės tarnybos reformoje

Nors valdantieji buvo nusiteikę jau kitą savaitę patvirtinti valstybės tarnybos reformą, šis klausimas ima...

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 5

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Verslo aplinka
2018.06.22
Linkevičius Ukrainoje susitiko su Babčenko 3

Ukrainoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienio vakarą susitiko su savo mirtį...

Verslo aplinka
2018.06.22
Seime juda iniciatyva viešinti prisipažinusius KGB‘istus, VSD tai vadina klaida 5

Seimas po audringų diskusijų sutiko svarstyti pasiūlymą jau kitąmet paviešinti Lietuvos valstybei oficialiai...

Verslo aplinka
2018.06.21
Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Būstą regionuose įsigyjančiam jaunimui – valstybės parama 18

Mažesniuose miestuose ar rajonuose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos gaus valstybės paramą, kuri sieks...

Verslo aplinka
2018.06.21
„Brexit“: JK parlamentas palaimino May planą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės, „Brexit“ strategija sulaukė svarbaus...

Verslo aplinka
2018.06.21
Latvijoje suimtas parlamento narys, įtariamas neskaidriu partijos finansavimu

Latvijos korupcijos prevencijos biuras po parlamento pritarimo suėmė Saeimos narį Artusą Kaiminį.

Verslo aplinka
2018.06.20
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau