Verti analizės amerikoniški skaičiai

Publikuota: 2016-11-14
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
 

Po JAV prezidento rinkimų tikrovė pakoreguos rinkimų pažadus. Kai kuriuos, kaip teigiama, savo oficialioje interneto svetainėje išrinktas šalies vadovas jau pravalė. Tačiau rinkimų kampanijoje buvo tokių skaičių, kurių niekas nebegalės pakeisti. O jie netolimoje perspektyvoje turės milžiniškos reikšmės ne tik JAV politikai, bet ir verslui, kapitalui, investicijų kryptims. Regis, ir visuomenės procesams.

Taigi, paramą Hillary Clinton kandidatūrai buvo deklaravę 229 JAV dienraščiai ir dar 131 savaitraštis. Iš viso – 360 labiau ar mažiau įtakingų žiniasklaidos išteklių. Donaldą Trumpą rėmė tik 13 leidinių. Kitaip tariant, įtakingiausios žiniasklaidos paramą vienam ir kitam kandidatui galima vertinti santykiu 27:1.

Socialiniuose tinkluose reiškiama parama abiejų kanditatų paskyroms buvo panaši – „Facebook“ yra 7,8 mln. vartotojų, kuriems „patiko“ p. Clinton puslapis ir dar daugiau nei 10 mln. „sekėjų“ (angl. followers), atitinkamai p. Trumpo – 11,9 mln. „laikintojų“ ir beveik 13 mln. „sekėjų“.

Tačiau pagal JAV numatytą rinkimų procedūrą p. Trumpas rinkimus laimėjo ir netrukus bus prisaikdintas 45-uoju JAV prezidentu.

Tradicinės žiniasklaidos paramos tarp abiejų kandidatų prarają įvertinau ne aš. Tikslius skaičius žiniasklaidos profesionalams skirtame interneto leidinyje „Nieman Lab“ pateikė Pablas J. Boczkowskis – lenkų kilmės argentinietis profesorius, šiuo metu dirbantis privačiame JAV Šiaurės Vakarų universitete Vašingtono valstijoje.

Jis dar 2016 m. sausį pranašavo, kad tradicinė žiniasklaida ir jos galingos žinių tarnybos kampanijos bei pačių rinkimų metu giliai įkvėps oro, siekdamos apgaubti savo profesiniu demesiu visą procesą (kaip tai buvo nuo Johno Fitzgeraldo Kennedy laikų). Tačiau, pasak p. Boczkowskio, šios – tradicinės pastangos – deja, turės tik antraeilę reikšmę patiems rinkėjams.

„Politikų ryšį su rinkėjais užtikrins labiau žemiški, tiksliniai komunikacijos būdai – bendravimas socialiniuose tinkluose“, – tąsyk rašė p. Boczkowskis.

Nors abiejų kandidatų dėmesys socialiniams tinklams iš pirmo žvilgsnio buvo panašus, tačiau panašus rėmėjų, „laikintojų“, „sekėjų“ skaičius parodo tik aritmetinę reikalo pusę. „Nieman Lab“ ekspertai pažymi, kad p. Trumpo bendravimas su socialinių tinklų platformų auditorija buvo daug tampresnis, artimas iliuzijai, kad šiuo kanalu kandidatas atsako į interesantų klausimus ir yra arčiau rinkėjų nei bet kada anksčiau. Tarkime – kadaise populiarius rinkimų kampanijos mitingus ar net televiziją.

Jei neklystu, p. Trumpo komanda, siekdama paskleisti savo kampanijos lozungus skaitmeninėje erdvėje, išleido 19 mln. USD arba penktadalį media reklamai skirtų rinkimo biudžeto lėšų. Jo konkurentės – nepaisant konkurencingos buvimo socialiniuose tinkluose aritmetikos – štabas nutarė, kad šioje erdvėje išlaidų, o gal ir pastangų nereikia. Bendravimas su auditorija buvęs esą atsainus, o finansinės investicijos siekė nulį.

Ponas Boczkowskis stebisi: prieš aštuonerius metus, siekdamas JAV respublikonų prezidentinės nominacijos, būdamas nesisteminis kandidatas, Barakas Obama aktyviai veikė socialiniuose tinkluose, ieškodamas finansinių rėmėjų. Jo bendrapartietė p. Clinton šią patirtį ignoravo, sutelkdama dėmesį į tradicinius komunikacijos būdus ir, matyt, būdama skeptiška naujiesiems.

Ir vėlgi keista: kaip galima buvo nepamatyti, kokioje terpėje vyko rinkimų kampanija. Galima kraupti dėl to, kad JAV visuomenė, turinti kritiško mąstymo stuburą, dar mokyklos suole išauklėta pasikliauti ne pasakomis, o keliais nepriklausomais faktų šaltiniais, šiuo metu yra kitokia. „Pew Researcher Center“, remdamasi š. m. sausį-vasarį atliktais tyrimais, tvirtina, kad net 62% amerikiečių vienaip ar kitaip naujienų ieško tik ocialiniuose tinkluose (ir tik 38% – „niekada“), tik 26% socialinių tinklų vartotojų turi poreikį aplankyti daugiau kaip vieną interneto svetainę. Ir tik dešimtadaliui reikia mažiausiai trijų šaltinių socialiniuose tinkluose.

O kol visas pasaulis spėlioja apie tai, koks iš tikrųjų yra, tarkime, „Facebook“ pranešimų juosto suformavimo ir pateikimo kiekvienam vartotojui algoritmas, prof. Boczkowskis rašo: „Komercinės kompanijos, tokios kaip „Facebook“, prioritetai suformuoja specialią algoritmo logiką: siekiama, kad vartotoją kuo dažniau pasiekiantų informacija (taip pat ir reklama) mums jam patinka. Tokiu būdu, net jei kyla įspūdis, kad savo „Facebook“ sienoje mes galėjome pamatyti ir alternatyvių požiūrių, kurie mums padėjo sužinoti kažką nauja, turime suprasti, kad to – „kažko nauja“ – buvo nepalyginamai mažiau nei tos informacijos, kuri mums patinka.“

Atrodo, socialiniai tinklai tapo terpe, kuriuose politine tematika vyrauja lozungai. Jie pakeitė mitingus, tačiau – paradoksalu – nepaskatino naudotis interneto suteikamomis galimybėmis ieškoti ir atrasti alternatyvių požiūrių bei lozungus patvirtinančių arba paneigiančių faktų.

Galbūt daugelyje Vakarų šalių stebime visa griaunančią protesto balsavimo bangą, kuri kada nors sustos ir jos pasekmės koreguosis. Tačiau prof. Boczkowskis gana skeptiškas: „Rinkimų kampanija JAV vyko dramatiškai nykstant tradicinėms komunikacijos formoms ir fenomenaliai vystantis naujosioms“. Jo požiūriu, platesne prasme yra pretekstas mąstyti ne tik apie politines kampanijas: media korporacijos, reklamos pardavėjai, siekdami didesnių pajamų, gali imti mažinti investicijas į tradicines verslo formas, didindamos dėmesį socialiniams tinklams.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau