D. Trumpo pasirinkta administracija pasirengusi smogti Kinijai, tačiau pats prezidentas nebūtinai bus toks griežtas

D. Trumpo pasirinkta komanda gali pradėti naują konflikto erą su branduolinį ginklą ir didžiausią pasaulyje nuolatinę kariuomenę turinčia antra pagal dydį ekonomika – Kinija. Daugelis pastarosios šalies aukščiausių pareigūnų mano, kad Jungtinės Valstijos yra nykstanti supervalstybė. 

Kol kas tarp Kinijos atžvilgiu aršiai nusiteikusių D. Trumpo patarėjų yra valstybės sekretoriumi paskirtas Floridos senatorius Marco Rubio, būsimas nacionalinio saugumo patarėjas Floridos kongresmenas Michaelas Waltzas ir gynybos sekretoriumi paskirtas buvęs „Fox News“ televizijos laidų vedėjas Pete'as Hegsethas. Tiesa, šiuos D. Trumpo paskyrimus dar turi patvirtinti Senatas, nors išrinktasis prezidentas yra išsakęs mintį apeiti šį reikalavimą.

Būsimi Baltųjų rūmų administracijos pareigūnai yra priešiškiau nusiteikę Kinijos atžvilgiu nei jų pirmtakai Joe Bideno administracijoje, nors jis taip pat laikėsi agresyvios politikos šios šalies atžvilgiu ir tęsė kai kurias D. Trumpo pirmosios kadencijos politikos kryptis. Tarp demokratų ir respublikonų Vašingtone vyrauja konsensusas, kad Kiniją būtina pažaboti, nes ji yra valstybė, mesiantį didžiausią iššūkį JAV dominavimui pasaulyje.

Vis dėlto yra ženklų, kad D. Trumpas gali svarstyti nuosaikesnį požiūrį į prekybą su Kinija, nenorėdamas suduoti smūgio JAV akcijų rinkoms.

Respublikonas savo kandidatu į prekybos sekretoriaus postą pasirinko JAV investicinio banko „Cantor Fitzgerald“ vadovą ir kriptovaliutų entuziastą Howardą Lutnicką.

D. Trumpas sakė, kad H. Lutnickas „vadovaus mūsų muitų ir prekybos darbotvarkei“. Jis pats yra sakęs, kad pritaria ne visuotiniams muitams, apie kuriuos D. Trumpas ir kai kurie jo griežtosios linijos patarėjai užsiminė dar prezidento rinkimų kampanijos metu, bet nukreiptiems į tam tikrus sektorius. Be to, H. Lutnickas tvirtino, kad D. Trumpas „nori sudaryti sandorį su Kinija“.

Dar šių metų rugsėjį H. Lutnickas CNBC televizijai sakė, kad muitai yra derybų priemonė ir turėtų būti taikomi tik toms užsienio prekėms, kurios konkuruoja su Jungtinėse Valstijose pagaminta produkcija.

D. Trumpo nacionalinio saugumo srityje paskirti asmenys paprastai kalba daug griežčiau. Jie taip pat vengė J. Bideno padėjėjų retorikos, kurie nuolat kartojo apie bendradarbiavimą su Kinija keliais svarbiais klausimais ir stabilių ryšių palaikymą.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad Kinijos komunistų partija pradėjo šaltąjį karą su Jungtinėmis Valstijomis. Pekinas siekia pakeisti liberalią, Vakarų vadovaujamą pasaulio tvarką, kuri įsigaliojo nuo Antrojo pasaulinio karo. Mes dalyvaujame pasaulinėse ginklavimosi varžybose su priešininku, kuris, kitaip nei bet kuris kitas Amerikos istorijoje, turi ekonominių ir karinių pajėgumų mums iš tiesų pakenkti, – pernai per idėjų kalvės „Atlantic Council“ renginį kalbėjo būsimas D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas M. Waltzas. 

Tačiau nebūtinai šiai griežtai pozicijai pritars kiti Baltųjų rūmų administracijos pareigūnai, įskaitant jau minėtą H. Lutnicką ir kitus kolegas, kurie gali nenorėti nutraukti komercinių ryšių su Kinija. Tarp jų gali būti ir pats D. Trumpas.

Kai kalbama apie Kiniją, būsimasis JAV prezidentas labiau laikosi transakcinės politikos, o ne ideologinių nuostatų. Jis pasirengęs grasinti arba įvesti baudžiamuosius muitus, kad sudarytų susitarimus, kurie, pasak jo, bus naudingi Jungtinėms Valstijoms. Jis retai reiškia paramą žmogaus teisėms ir apie autokratus, įskaitant Xi Jinpingą, Kinijos vadovą, atsiliepia labai palankiai. Ir dabartiniai artimi jo patarėjai, ypač Elonas Muskas, technologijų magnatas, kuriam priklauso „Tesla“, turi svarbių verslo interesų Kinijoje.

Kol kas dėl naujosios Baltųjų rūmų administracijos planų Pekino atžvilgiu vyrauja netikrumas. Tačiau Kinija nesnaudžia ir sparčiai stiprina savo kariuomenę bei ruošiasi galimai konfrontacijai. 

Politika agresyvėja 

Pekinas reiškia teritorines pretenzijas į visą Pietų Kinijos jūrą, kurioje veikia JAV ir Pietryčių Azijos valstybių kariniai laivynai, ir siekia demokratinės Taivano salos kontrolės. Kinai remia Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą. Be to, sparčiai didina savo technologinius pajėgumus ir grasina apriboti strateginių prekių, įskaitant tam tikras svarbias naudingąsias iškasenas, eksportą.

Tačiau ši šalis tebėra viena svarbiausių Amerikos prekybos partnerių ir daugelio JAV įmonių tiekėja ir klientė. J. Bidenas taip pat sako, kad Kinija yra svarbi partnerė sprendžiant tokius pasaulinius klausimus kaip klimato kaita, užkrečiamosios ligos, narkotikų platinimas, branduoliniai ginklai ir dirbtinis intelektas.

Pirmosios kadencijos metu D. Trumpo administracijos pareigūnų nuomonės dėl politikos Kinijos atžvilgiu taip pat išsiskyrė. Didžiausia įtampa tuomet kilo tarp patarėjų ekonomikos ir nacionalinio saugumo klausimais. Pastarieji kategoriškai nepritarė pareigūnų, atėjusių iš verslo pasaulio, siekiui išlaikyti ir net sustiprinti tam tikrus komercinius ryšius su Pekinu.

Dabar M. Rubio ir M. Waltzas mano, kad JAV būtų geriau drastiškai nutraukti ryšius su Kinija, įskaitant ir prekybinius. Jie kritikuoja J. Bideno ir kai kurių Europos lyderių propaguojamą vadinamąją rizikos mažinimo politiką santykiuose su Kinija. Šiuo požiūriu siekiama palaikyti plačius komercinius santykius su Pekinu, tačiau mažinant dvišalę prekybą, kuri, pasak pareigūnų, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ypač pažangių technologijų pardavimą Kinijos bendrovėms.

D. Trumpo padėjėjai nacionalinio saugumo klausimais tikriausiai sieks spartaus JAV karinių pajėgų stiprinimo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, turėdami omenyje galimą karą dėl Taivano. Tačiau jie taip pat kalbėjo apie konfrontaciją su Iranu, kuri nukreiptų karinius išteklius nuo Azijos.

Kiti galimi kandidatai į D. Trumpo administraciją, ypač buvęs Pentagono pareigūnas Elbridge‘as A. Colby, pabrėžia, kad šiuos išteklius reikia sutelkti Azijoje, siekiant atgrasyti Kiniją.

Taip pat neaišku, ar D. Trumpo vyriausieji padėjėjai pritartų karinių sąjungų Azijoje stiprinimui. Tokio žingsnio ėmėsi J. Bidenas, tačiau D. Trumpas teigė, kad sąjungininkai, įskaitant Taivaną, Japoniją ir Pietų Korėją, esą naudojasi JAV saugumo skėčiu ir deda nepakankamai pastangų apsiginti.  

D. Trumpas iki šiol griežtai kalbėjo apie prekybą su Kinija. Jis galėtų paremti kai kurių respublikonų įstatymų leidėjų, tarp jų ir M. Rubio, siekį atšaukti Kinijos prekybos su Jungtinėmis Valstijomis „didžiausio palankumo statusą“ (angl. Most favourable status). Tai padarius, šios šalies prekėms būtų taikomi didesni muitai. Tačiau, ir be to, D. Trumpas rinkimų kampanijos metu jau perspėjo, kad Kinijos importui nori įvesti iki 60% siekiančius tarifus.

Per pirmąją savo kaip prezidento kadenciją D. Trumpas įvedė muitus didelei daliai produkcijos iš Kinijos. J. Bidenas tuos tarifus paliko galioti.

Tačiau D. Trumpas prekybos politikos klausimais yra nepastovus. Xi Jinpingo prašymu jis panaikino sankcijas Kinijos technologijų įmonei ZTE ir nustatė išimtis, kad kai kurie pardavimai ir toliau būtų vykdomi įmonei „Huawei“, siekdamas sudaryti prekybos susitarimą su šia šalimi. Abi šios įmonės yra jo buvusių patarėjų nacionalinio saugumo klausimais laikomos grėsmėmis, o M. Rubio tuo metu kritikavo D. Trumpo atlaidumą ZTE atžvilgiu.

Neseniai D. Trumpas pakeitė savo poziciją dėl „TikTok“, populiaraus Kinijai priklausančio socialinio tinko, dėl kurio taip pat kilo klausimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. 2020 m. bandęs uždrausti „TikTok“ veiklą Jungtinėse Valstijose, D. Trumpas neseniai pažadėjo bendrovę išgelbėti. Tai sukėlė klausimų dėl milijardieriaus respublikonų partijos rėmėjo Jeffo Yasso, kuris yra investavęs į „TikTok“ patronuojančiąją bendrovę „ByteDance“, įtakos jo sprendimams. 

Galingiausias ginklas – M. Rubio 

Didelė dalis to, kaip D. Trumpas elgsis su Kinija, gali priklausyti ir nuo paties šalies prezidento Xi Jinpingo. Kaip ir kiti pasaulio lyderiai, jis gali imti liaupsinti D. Trumpą ir bandyti su juo susitarti. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas tai darė pirmosios D. Trumpo administracijos laikais, tuomet JAV prezidentą tai labai džiugino.

Būdamas prezidentu, 2017 m. D. Trumpas priėmė Xi Jinpingą savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“. Tačiau netrukus šie ryšiai žlugo dėl JAV pradėto prekybos karo.

Xi Jinpingas po G 20 susitikimo su J. Bidenu nubrėžė keturias Kinijos raudonąsias linijas santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis: Taivanas, demokratija ir žmogaus teisės, Kinijos sistema bei teisė į vystymąsi, pranešė šalies valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Atrodo, kad ši žinia buvo skirta tiek D. Trumpui ir jo naujajai komandai, tiek nueinančiai J. Bideno administracijai.

Neabejotinai M. Rubio, komunistinių vyriausybių kritikas, bus vienas pagrindinių D. Trumpo naujos administracijos pareigūnų, formuosiančių JAV santykius su Kinija. Per beveik 14 darbo JAV senatoriumi metų Kinija tapo pagrindiniu jo teisėkūros projektų objektu. Nė vienas iš D. Trumpo paskirtųjų padėjėjų nėra skyręs tiek laiko, kiek M. Rubio, nagrinėti daugybei JAV ir Kinijos konkurencijos aspektų ir bandymas įgyvendinti politiką teisės aktais, nepriklausomai nuo respublikonų ir demokratų administracijų.

M. Rubio yra rėmęs įstatymų projektus, kuriuose paliečiama daugybė JAV ir Kinijos santykių aspektų – nuo žmogaus teisių pažeidimų Sindziange ir Honkonge iki Kinijos bendrovių įtraukimo į JAV vertybinių popierių biržos sąrašus ir Kinijos vadovų turto ir korupcinės veiklos.

Rugsėjį M. Rubio paskelbė ataskaitą „Pasaulis, kurį sukūrė Kinija“, kurioje išsamiai apžvelgė Kinijos pastangas dominuoti dešimtyje strateginių pramonės šakų. Jis rašė, kad jo tikslas buvo paskelbti „įspėjamąjį signalą apie tai, kokia rimta yra grėsmė, su kuria susiduriame. Daugiau nebegalime remtis senomis dogmomis ir nuvalkiotomis kalbomis“.

Kinijos vyriausybė iki šiol neišplatino nė vieno komentaro dėl D. Trumpo paskirtų asmenų. Tang Shiping, Fudano universiteto Šanchajuje politologas, internete rašė, kad M. Rubio paskyrimas savaime „yra gana blogas signalas Kinijai“.

D. Trumpo paskyrimai taip pat sulaukė atgarsio ir Taivane. Valdančioji Demokratinė pažangos partija smerkia Kinijos pastangas kontroliuoti salą.

Taipėjaus politikas Vincentas Chao, kuris šių metų pradžioje per rinkimų kampaniją buvo salos prezidento Lai Ching-te atstovas spaudai, sakė, kad D. Trumpo pasirinkimai suteiks Ramiojo vandenyno regiono sąjungininkams pasitikėjimo, kad Amerika ir toliau juos rems ir padės „atsilaikyti prieš Kinijos prievartą ir bauginimą“.

Teksto autoriai: Edwardas Wongas ir Ana Swanson

Šis straipsnis originaliai pirmą kartą pasirodė laikraštyje „The New York Times“ 2024 m. lapkričio 20 d. Išversta „Verslo žinių“ redakcijos.  

© 2024 m. The New York Times Company