D. Trumpui grasinant prekybos karu, JAV susigrums su kitokia Kinija negu iki šiol

Šiuo metu D. Trumpas ruošiasi antrajai kadencijai Baltuosiuose rūmuose ir žada sustiprinti prekybos sektoriaus priešiškumą Kinijai, nustatydamas papildomus 60% ar didesnius tarifus visai iš jos importuojamai produkcijai. Politikas žada spausti šalį, kurią kankina visas problemų kratinys: katastrofiškai pasibaigęs investicijų į nekilnojamąjį turtą bumas, nesuskaičiuojami nuostoliai bankų sistemoje, vietos valdžios skolų krizė, silpnėjantis ekonomikos augimas ir chroniškai žemos kainos – potencialus ilgalaikės ekonomikos stagnacijos pranašas. 

Kankinant nesėkmių ruožui namuose, Kinijos bendrovės ypač daug dėmesio skiria pardavimams užsienyje. Šalis tampa pažeidžiama dėl bet kokios grėsmės jos eksporto augimui. Tokios aplinkybės tik sustiprins tikėtiną D. Trumpo administracijos spaudimą, tad Pekinas planuoja siekti susitarimo, kuris padidintų Kinijos amerikietiškų prekių pirkimus.

Jėgų pusiausvyra neabejotinai pasikeitė Jungtinių Valstijų naudai. Kinijos ekonomika dar nėra visiškai paguldyta ant menčių, tačiau jau kurį laiką patiria sunkumų, – teigia Eswaras Prasadas, Cornellio universiteto prekybos politikos profesorius, anksčiau vadovavęs Tarptautinio valiutos fondo Kinijos skyriui.

Tačiau, nepaisant šio plačiai paplitusio vertinimo, yra veiksnių, kurie gali sustiprinti Kinijos gebėjimą atsilaikyti prieš bet kokias būsimos D. Trumpo administracijos spaudimo priemones.

Pirma, Kinijos vyriausybė turi milžiniškų išteklių vidaus ekonomikai skatinti. Ilgą laiką vengęs švelninti kreditavimą, bijodamas atgaivinti investicijas į nekilnojamąjį turtą, Kinijos centrinis bankas šiemet sumažino skolinimosi kainas namų ūkiams ir įmonėms. Prieš kelias savaites Kinijos vyriausybė patvirtino 1,4 trln. USD vertės ekonomikos gelbėjimo planą, pagal kurį vietos valdžios institucijos galės refinansuoti turimas skolas mažesnėmis palūkanomis.

Be to, vyriausybės strategija, kuria siekiama didinti šalies pramoninį meistriškumą, pavertė Kiniją dominuojančia elektrinių transporto priemonių ir kitų švarios energijos technologijų tiekėja. Dėl to Kinijos bendrovės gali užimti sparčiai augančias svarbiausių prekių rinkas, nepriklausomai nuo Amerikos taikomų tarifų. Didėjant nerimui dėl klimato kaitos, pasaulis gali arba naudoti Kinijoje pagamintus įrenginius, kad sumažintų anglies dioksido išmetimą, arba vengti Kinijos pramonės. Bent jau kol kas jis stengiasi daryti ir viena, ir kita.

Kinija – mažiau priklausoma 

Kinija yra mažiau priklausoma nuo galimybės patekti į Amerikos rinką nei pastarąjį kartą, kai D. Trumpas padidino tarifus. D. Trumpo administracijos įvesta amerikietiškų importo muitų banga, prasidėjusi 2018 m. ir tęsiama Joe Bideno administracijos laikais, galiausiai apėmė apie 400 mlrd. USD vertės Kinijos prekių. Kinijos gamyklos po tokio smūgio klientų ieškojo Pietryčių Azijoje ir Lotynų Amerikoje.

Londono investicinių tyrimų bendrovės „TS Lombard“ duomenimis, per pastaruosius šešerius metus Kinijos dalis JAV importe sumažėjo nuo 20% iki 13%, nors dalis šio pokyčio susijusi su prekėmis, kurios į JAV patenka, siekiant išvengti Amerikos muitų, per tokias šalis kaip Meksika ir Vietnamas.

Neseniai Europai nustačius savus tarifus Kinijoje pagamintoms elektrinėms transporto priemonėms, šalis paspartino siekį plėsti pardavimus kituose regionuose.

„Pekinas naudojasi Pietų šalimis, kad kompensuotų Vakarų rinkos dalies praradimą“, – aiškina Jie Yu, Londono idėjų kalvės „Chatham House“ vyresnysis tyrėjas. 

Kinijos vadovai panašiai elgėsi ir su tokiomis prekėmis kaip žemės ūkio produktai, kai kuriuos sojų pupelių tiekėjus iš Amerikos ūkininkų pakeitė Brazilijos ir Argentinos verslininkai. 

Ši patirtis gali suteikti Pekinui pasitikėjimo, kad jis gali atlaikyti didėjančius muitus ir imtis atsakomųjų priemonių, mažindamas importą, ypač žemės ūkio produktų, iš Amerikos. Kinija taip pat gali dar labiau apriboti svarbiausių naudingųjų iškasenų eksportą.

„Kinija turi daugiau svertų nei anksčiau. Pekinas turi įvairių priemonių, kurias gali pasitelkti, kad duotų atkirtį ir šiek tiek pakenktų JAV ekonomikai, jei manys, jog D. Trumpas siekia atviro ekonominio karo“, – įsitikinęs Scottas Kennedy, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone Kinijos ekspertas. 

Respublikonas gali nuspręsti sušvelninti savo grasinimus muitais, padaręs išvadą, kad JAV ekonomikai jie sukeltų pavojų. Ekonomistai įspėja, kad plačiai taikomi importo mokesčiai padidintų kainas vartotojams ir stabdytų vietos gamintojus, kurie priklauso nuo importuojamų komponentų.

Vis dėlto, jei D. Trumpas imsis veiksmų, neišvengiamai nukentės ir Kinijos pramonė.

Larry Hu, Australijos finansinių paslaugų įmonės „Macquarie Group“ vyriausiasis Kinijos ekonomistas, skaičiuoja, kad per kitus metus Kinijos eksportas sumažės 8%, o tai metiniam šios šalies ekonomikos augimui kainuos 2%. Jei D. Trumpas sieks uždrausti importuoti Kinijos bendrovių kitose šalyse, pavyzdžiui, Meksikoje, pagamintas prekes, žala bus dar didesnė.

Pasak „TS Lombard“, padidėjusį Kinijos jautrumą prekybos trikdžiams pabrėžia tai, kad ši šalis dabar gamina 17% pasaulio eksporto prekių, palyginti su 12% per pirmąją D. Trumpo kadenciją.

Dažnai teigiama, kad Kinijos pramonėje dominuoja didelės valstybinės įmonės, kurias valdo žlugdanti biurokratija ir valdančiosios Komunistų partijos reikalavimai, todėl jos negali prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, – tai dar vienas tariamas JAV pranašumas.

Tačiau šioje koncepcijoje neatsižvelgiama į tai, kad susiformavo didžiulis ir kur kas veržlesnis privatus sektorius, kuriam dabar tenka maždaug pusė Kinijos eksporto, o valstybinėms bendrovėms – 9%, skaičiuoja Nicholas R. Lardy, Kinijos ekspertas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone.

„Tai buvo didžiulis struktūrinis pokytis, – sakė N. R. Lardy. – Tai suteikia bendrovėms daugiau galimybių prisitaikyti.“

Ekspertai teigia, kad Kinijos vyriausybė turi galimybių kompensuoti sumažėjusį eksportą padidindama išlaidas. Ji gali panaudoti savo valstybinius bankus ir korporacijas milžines nacionaliniams tikslams, pavyzdžiui, ekonomikos augimo, įgyvendinti.

Iki šiol Pekino ekonomikos skatinimo planai buvo laipsniški ir kuklesni, nei tikėtasi. Vis dėlto jie tapo signalu, kad Kinijos vadovai yra susirūpinę dėl visuomenės nepasitenkinimo stagnuojančiu gyvenimo lygiu ir pasiryžę skatinti ekonomikos augimą.

„Prekybininkai, su kuriais kalbuosi Kinijoje, apibūdina tai noru iš mirties patalo keliauti tiesiai į naktinį klubą. Tai didžiulis pokytis įvairiose politikos srityse“, – sako Rory Greenas, „TS Lombard“ vyriausiasis Kinijos ekonomistas. 

Pekino posūkis į ekonomikos skatinimą pabrėžia pagrindinį Kinijos sistemos bruožą – prisitaikymą prie sukrėtimų. Šalį valdo visagalė Kinijos komunistų partija (KKP), valstybėje taikoma drakoniška asmeninės saviraiškos kontrolė ir nėra laisvų rinkimų. Tačiau kai partija nusprendžia, kad reikia imtis nepaprastosios padėties priemonių, ji turi galią greitai nustatyti politiką, kurioje nėra demokratinėse visuomenėse esančių kliūčių.

„Kalbant apie greitą veikimą ir krizių valdymą, KKP yra labai veiksminga. Jie turi daug svertų, kurių gali imtis“, – teigia R. Greenas. 

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pastarąjį dešimtmetį praleido stiprindamas valdžią ir užsitikrindamas neribotas teises į savo postą.

Ugdys ekonominį savarankiškumą? 

Kai D. Trumpas 2017 m. pirmą kartą pradėjo eiti pareigas, Xi Jinpingas savo poste buvo pradirbęs tik ketverius metus ir vis dar teisiškai apribotas dviem penkerių metų kadencijomis. Jis tik neseniai pradėjo įgyvendinti iniciatyvą, žinomą kaip „Pagaminta Kinijoje 2025“: vyriausybė nukreipė pigią žemę, didelius valstybės kreditus ir aukštos kvalifikacijos ekspertus į šalies pajėgumų didinimą 10 pažangių technologijų pramonės šakų.

Svarbiausiose srityse šis planas davė nepaprastų rezultatų. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, dabar Kinija valdo bent 60% pasaulio saulės elementų, vėjo turbinų, akumuliatorių ir kitų komponentų, skirtų energetikos sistemoms, kuriomis mažinamas anglies dioksido išmetimas, gamybos pajėgumo. Kinijos investicijos sudaro dar didesnę dalį jų plėtros.

Kanados Azijos ir Ramiojo vandenyno fondo atlikto tyrimo duomenimis, Pekino bendrovės vis labiau dominuoja mobiliųjų telefonų srityje: aštuonių iš dešimties didžiausių pagal apimtį prekių ženklų būstinės yra Kinijoje.

Vienu atžvilgiu Kinijai akivaizdžiai nepavyko pasiekti labai svarbaus tikslo – sumažinti pajėgumo atotrūkio, skiriančio šalyje pagaminamus kompiuterių lustus nuo pažangiausių Taivane pagamintų modelių, naudojant JAV, Europos ir Japonijos technologijas. 

J. Bideno administracija taikė eksporto kontrolę Amerikos bendrovėms ir spaudė sąjungininkus stabdyti pardavimą technologijų, kurios leistų Kinijos pramonei neatsilikti. 

Tačiau ši strategija galėjo netiesiogiai padidinti Kinijos gebėjimą atsilaikyti prieš bet kokius prekybos apribojimus, teigia kai kurie ekspertai.

„Šie eksporto apribojimai pagreitina Kinijos siekį apsirūpinti atsargomis savo pačios jėgomis. Idėja, kad galime sulėtinti šios pramonės šakos plėtrą, man atrodo, buvo iškelta neapsvarsčius galimų pasekmių“, – sakė N. R. Lardy. 

Kita D. Trumpo siūlomų muitų banga neabejotinai taptų iššūkiu. Tačiau ji taip pat sustiprintų Pekine įsigalėjusią mintį, kad Kinija nebegali pasikliauti užsienio rinkomis siekdama užsitikrinti reikalingų komponentų ir technologijų.

„Kinijos vadovybė gaus sunkią pamoką, kad iš tikrųjų negali priklausyti nuo nieko kito, tik nuo savęs. D. Trumpo antroji kadencija gali tapti dovana Kinijos ekonominiam savarankiškumui“, – mano Lynette Ong, Toronto universiteto Kinijos politikos profesorė. 

Teksto autorius: Peteris S. Goodmanas

Šis straipsnis originaliai pirmą kartą pasirodė laikraštyje „The New York Times“ 2024 m. lapkričio 11 d. Išversta „Verslo žinių“ redakcijos.  

© 2024 m. The New York Times Company