Šią savaitę: porinkiminės dėlionės, lemiamas balsavimas Moldovoje, britų biudžetas, legalizuota naminukė

Rinkimų rezultatai ir derybos dėl valdžios

Vyriausioji rinkimų komisija iki lapkričio 3 d. patvirtins galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Prezidentas Gitanas Nausėda pradės susitikimus su į naujos kadencijos parlamentą patekusiomis ir realią galimybę suformuoti valdančiąją daugumą turinčiomis partijomis.

Prieš pat antrąjį turą paskelbtame interviu prezidentas pastebėjo, kad „tradicija laimėjusiai daugiausiai vietų parlamente partijai pavesti sudaryti Vyriausybę nėra iškalta akmenyje“.

Bet nepanašu, kad šįkart galėtų būti kitaip. Seimo rinkimus, gavę iš viso 52 mandatus, laimėjo socialdemokratai. 

Naujame Seime, kuris pradės darbą lapkričio viduryje, be socialdemokratų, dar bus konservatorių, „Nemuno aušros“, demokratų, liberalų ir valstiečių-žaliųjų frakcijos. Gali susidaryti ir frakcija iš septynių pavienių į Seimą patekusių politikų.

Politinės jėgos jau naktį po antrojo rinkimų turo atnaujino derybas dėl naujos valdančiosios daugumos ir Vyriausybės formavimo. Labiausiai tikėtina centro kairės valdžia: socialdemokratai, demokratai ir valstiečiai-žalieji.

Naujas ministrų kabinetas dirbti turėtų pradėti gruodį. Tiesa, egzistuoja ir mažai tikėtina galimybė, jog partijos nesugebės susitarti. Tuomet grėstų pirmalaikiai Seimo rinkimai.

• Visas naujausias su Seimo rinkimais susijusias žinias skaitykite specialiame VŽ portalo polapyje. 

Sužinosime apie ekonomiką trečią ketvirtį

Statistikai iš Valstybės duomenų agentūros (VDA) trečiadienį skelbs š. m. III ketv. bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.

VŽ apklausti ekonomistai prognozuoja, kad metinis BVP augimas III ketv. galėjo siekti apie 2,2–2,4%.

Visų 2024-ųjų ekonomikos augimas, prognozuojama, sudarys apie 2,3–2,5%, kitąmet jis kiek paspartės.

VDA šią savaitę skelbs ir daugiau svarbių statistinių rodiklių: pirmadienį – mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvartą rugsėjį, antradienį – išankstinį spalio mėn. infliacijos įvertį, apskaičiuotą pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, ketvirtadienį – naujausią ekonominių vertinimų rodiklį.

Lemiamas rinkiminis mūšis Moldovoje

Lapkričio 3 d. Moldovoje vyks prezidento rinkimų antrasis turas.

Dėl pergalės jame kovoja proeuropietiška dabartinė Moldovos valstybės vadovė Maia Sandu ir prorusiškų socialistų remiamas buvęs prokuroras Alexandru Stoianoglo.

Pirmajame ture spalio 20 d. M. Sandu surinko 42% balsų, A. Stoianoglo – 26%.

Apklausos rodo, kad dabartinę Moldovos prezidentę prieš antrąjį turą remia apie 43% rinkėjų, jos priešininką – apie 36%, bet penktadalis apklaustųjų tebėra neapsisprendę. Todėl būtent jie gali nulemti Moldovos kursą artimiausiems keleriems metams.

Tai, kad šioje šalyje vyksta įtempta kova tarp proeuropietiškų ir prorusiškų pažiūrų žmonių, įrodė spalio 20-ąją kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu vykęs referendumas dėl integracijos į ES. Už europietišką kelią pasisakė 51% referendume dalyvavusių rinkėjų, prieš – 49%.  

M. Sandu, kuri 2020-aisiais įveikė Maskvos remiamą kandidatą, nutraukė bet kokius ryšius su Rusija ir po 2022 m. Kremliaus surengtos invazijos į Ukrainą pateikė prašymą, kad jos šalis būtų priimta į ES.

Ant stalo – britų leiboristų biudžetas

Spalio 30 d. turėtų būti pristatytas Jungtinės Karalystės (JK) kitų metų biudžeto projektas.

Tai bus pirmasis per beveik penkiolika metų leiboristų vyriausybės parengtas pagrindinis šalies finansinis dokumentas.

JK premjeras Kiras Starmeris dar rugsėjį signalizavo apie artėjantį mokesčių didinimą, perspėdamas, kad „laukia skausmingas biudžetas“.

Bet K. Starmeris pakartojo šią vasarą laimėtų parlamento rinkimų pažadą, kad „darbo žmonėms“ mokesčiai nedidės.

Kartu su biudžeto projektu JK vyriausybės iždo kanclerė Rachel Reeves pristatys naujausią šalies ekonomikos vystymosi prognozę.

Projektavimas ir statybos – kitaip

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja naujas Statybos reglamentas. Aplinkos ministerijos teigimu, „reglamente įtvirtinti pokyčiai leis supaprastinti ir paspartinti statybos procesus, sumažins perteklinį reguliavimą, padidins skaidrumą“.

Įgyvendinant Statybos įstatymo nuostatas Statybos reglamente nustatyta, kad vietoje trijų esamų projektavimo etapų lieka du – projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto. Atsisakyta pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros ir darbo projekto etapo. Planuojama, kad dėl to projektavimo procesas sutrumpės 2–3 mėn.

Apie 1–2 mėn. sutrumpės projekto ekspertizių terminai, nes jos bus atliekamos vieną kartą – ekspertuojant techninį darbo projektą po statybą leidžiančio dokumento gavimo.

Reglamente taip pat bus ir reikalavimas statant viešuosius pastatus naudoti bent 50% organinių medžiagų – medienos ir kitų medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų.

Prognozuojama, kad naujoji tvarka turės įtakos 40–80 naujų pastatų per metus.

Naminukė legalizuota, bet ribotai

Ūkininkų kaimo turizmo sodybose nuo šio ketvirtadienio bus galima legaliai gaminti tradicinį alkoholinį gėrimą – naminukę. Tai leido rugsėjį Seimo priimtos ir prezidento pasirašytos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos.

Iki 65 laipsnių stiprumo naminukės bus galima pagaminti iki 100 l per metus, tačiau ji galės būti naudojama tik savo ar šeimos poreikiams arba degustuoti vietoje, gėrimo nebus galima parduoti, o įranga turės būti pažymėta identifikaciniu numeriu. 

Naminukės nelegali gamyba bei pardavimas bus ir toliau baudžiamas.

Trumpai apie kitus numatomus įvykius

Pasaulyje:

• Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis bus gauta daugiau patikimos informacijos, ką Rusijoje veikia tūkstančiai komunistinės Šiaurės Korėjos karių. Kyjivo ir Vakarų žvalgybos duomenimis, jie ruošiami kovoti prieš Ukrainą. NATO vadovas Markas Rutte tokią tikimybę pavadino „reikšminga situacijos eskalacija“. Maskva praėjusią savaitę jau paskubėjo ratifikuoti birželį Rusijos ir Šiaurės Korėjos diktatorių Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno pasirašytąjį bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą.

• Prancūzija deda pastangas paspartinti tarptautinę humanitarinę pagalbą Libano civiliams, intensyvėjant konfliktui tarp šioje valstybėje įsitaisiusios Irano finansuojamos teroristinės grupuotės „Hezbollah“ ir Izraelio. Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas žada tęsti konsultacijas šiuo klausimu su pasaulio šalių lyderiais. Praėjusią savaitę Paryžiuje surengtoje konferencijoje pavyko surinkti apie 740 mln. Eur humanitarinei pagalbai ir dar 185 mln. Eur šalies ginkluotosioms pajėgoms paremti. Jungtinių Tautų duomenimis, Libanui skubiai reikėjo 400 mln. Eur paramos.
• Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį atvyks į Sakartvelą asmeniškai pasveikinti milijonieriaus Bidzinos Ivanišvilio prorusiškos partijos „Gruzijos svajonės“, kuri vėl, kaip skelbia oficialūs šaltiniai, jau trečią kartą iš eilės laimėjo savaitgalį įvykusius parlamento rinkimus. Tuo metu kartvelų opozicinės partijos ginčija tokius rinkimų rezultatus ir rengiasi jau pirmadienį prasidėsiantiems masiniams protestams, kuriuos remia ir proeuropietiška Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.
• Antradienį bus surengta tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ internetinė spaudos konferencija apie po savaitės įvyksiančius JAV prezidento rinkimus – bus pateikiamas makroekonominis bei socialinis kontekstas, taip pat pristatomas tikėtinas poveikis.
• Lapkričio 2 d. Jungtinės Karalystės opoziciniai konservatoriai paskelbs savo naująjį lyderį. Ligšiolinis Rishi Sunakas apie savo atsistatydinimą pareiškė liepą, kai pralaimėjo pirmalaikius britų parlamento rinkimus. Jį pakeis buvęs imigracijos ministras Robertas Jenrickas arba buvusi verslo ir prekybos sekretorė Kemi Badenoch. Konservatorių partijos nariai ketvirtadienį dalyvaus visuotiniame balsavime, kuriame rinksis vieną iš šių politikų.
• Eurostatas spalio 30 d. skelbs išankstinį š. m. III ketv. BVP įvertį, spalio 31-ąją – išankstinį spalio infliacijos įvertį euro zonoje bei rugsėjo nedarbą.

Lietuvoje:

• Seimo komitetuose toliau nagrinėjamas 2025 m. biudžeto projektas, todėl šią savaitę nevyksta plenariniai posėdžiai. Nors biudžeto narstymą pradėjo dar šios kadencijos parlamentarai, bet galutinai jį gruodį patvirtins jau naujai išrinkti Seimo nariai, atsižvelgdami į būsimosios Vyriausybės pateiktas biudžetines korekcijas.
• Vidaus reikalų ministerijos kuruojamų trijų statutinių struktūrų nauji vadovai pareigas pradės eiti spalio 28 d. Ligšiolinis policijos vadas Renatas Požėla paskirtas naujuoju Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovu, o į policijos generalinio komisaro postą deleguotas Arūnas Paulauskas, iki šiol porą metų laikinai vadovavęs Viešojo saugumo tarnybai. O šios tarnybos vado pareigas užims Viktoras Grabauskas, kuris pastaruosius metus buvo policijos vadovo pavaduotojas.

• Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) naujasis prezidentas bus renkamas trečiadienį rengiamame organizacijos suvažiavime. Daugiausiai balsų LSA turintys socialdemokratai į šią poziciją teikia Kupiškio rajono mero Algirdo Raslano kandidatūrą. Nuolatinio vadovo LSA neturi nuo pernykščio gruodžio, kai sustabdyti tuometinio prezidento Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus įgaliojimai, šiam sulaukus teisėsaugos įtarimų vadinamojoje „čekiukų“ byloje. Šiemet rugsėjį įsigaliojo Apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo M. Sinkevičius liko pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo pasinaudojant savivaldos išmokomis. Politikui be kita ko skirtas draudimas 3 m. eiti pareigas valstybės institucijose, tarp jų – ir būti meru.
• Lapkričio 1 d. „Snaigės“ akcijos bus išbrauktos iš „Nasdaq“ Papildomojo sąrašo.
• Belgijos oro linijų bendrovė „Brussels Airlines“ nuo spalio 31 d. didina skrydžių skaičių tarp Vilniaus ir Briuselio – vietoj keturių skraidins penkis kartus per savaitę.
• Lietuvos restoranų, viešbučių ir kavinių atstovai Vilniuje, prie Vyriausybės ketvirtadienį protestuos dėl augančių mokesčių.
• Savaitė baigsis šventinėmis dienomis: lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, lapkričio 2 d. – Vėlinės.