Kiek kainuoja tapti JAV prezidentu?

Amerikos prezidento rinkimai, palyginus su rinkimais Europoje, primena gerai organizuotą šou. Į rinkimų renginius suplūsta tūkstančiai žmonių, pasipuošę kandidatų atributika, pasitelkiami ryškiausi šalies atlikėjai, jų dainų motyvai skamba susitikimuose su rinkėjais. Salės išpuoštos partijų atributika ir nacionaliniais simboliais. Tokie renginiai ne tik prikausto rinkėjų dėmesį, bet ir kainuoja daug.  

Kandidatai į JAV prezidentus surinkti pinigų savo ryškioms, ilgoms ir brangioms rinkimų kampanijoms dažniausiai turi tris galimybes. 

Jie gali finansuoti savo kampanijas savo pačių lėšomis. Taip pat gali rinkti pinigus iš privačių rėmėjų. 

Kitas finansavimo šaltinis – politikos veiksmų komitetai (PAC) (angl. „Political Action Committee“). Tai organizacijos, kurios renka ir skirsto finansinę paramą politiniams kandidatams ar partijoms, dažnai siekdama tam tikrų politinių tikslų. 

Paskutinė galimybė – gauti valstybės finansavimą. Tačiau tam taikomi griežti išlaidų apribojimai, todėl per pastaruosius kelis rinkimus kandidatai vengė tokio finansavimo modelio. 

Kiek surinko K. Harris? 

Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Kamala Harris iki spalio 24 d. surinko daugiau kaip 906 mln. USD (838,8 mln. Eur), rodo Vašingtone įsikūrusios pelno nesiekiančios organizacijos „OpenSecrets“, stebinčios JAV rinkimuose naudojamus pinigus, pateikiami duomenys. Į šią sumą įeina ir dabartiniam JAV lyderiui Joe Bidenui aukoti pinigai, nors lėšų rinkimas iš tiesų įsibėgėjo tik po to, kai jis šių metų liepą pasitraukė iš kovos dėl prezidento posto. 

Prie šios sumos pridėjus daugiau kaip 464 mln. USD, kuriuos išorės grupės iki spalio 24 d. surinko K. Harris paremti, iš viso politikės rinkimų kampanijai skirta 1,37 mlrd. USD. 

Beveik 56% šios sumos sudarė stambūs įnašai. Pavieniai asmenys surinko apie 44% visos sumos iš mažesnių nei 200 USD įnašų. 

Kiek surinko D. Trumpas? 

Respublikono Donaldo Trumpo oficiali rinkimų kampanija surinko 367,1 mln. USD, t. y. perpus mažiau negu K. Harris. 

Išorės grupės prie šios sumos pridėjo dar 613,5 mln. USD, taigi, „OpenSecrets“ duomenimis, bendra jo finansavimo suma siekia šiek tiek daugiau nei 980 mln. USD. 

D. Trumpas yra labai priklausomas nuo jį palaikančių privačių grupių paramos – stambesni įnašai sudaro daugiau kaip 68% jo turimų lėšų. Iš viso abiejų kandidatų rinkimų kampanijoms pritraukta apie 2,35 mlrd. USD. 

„Aukos kandidatams yra nepaprastai svarbios, nes prezidento rinkimų kampanijos tapo milijardinių sumų reikalu. Kandidatai, partijos, politinių veiksmų komitetai ir kitos organizacijos turi surinkti dideles pinigų sumas, kad galėtų išvis dalyvauti rinkimuose“, – „Deutsche Welle“ sakė Danas Mallinsonas, Pensilvanijos valstijos Harisbergo universiteto viešosios politikos ir administravimo docentas. 

Tačiau ne tik D. Trumpas ir dabartinė JAV viceprezidentė K. Harris renka pinigus savo kampanijoms. Tai daro ir Kongreso nariai. Iš 100 vietų JAV Senate šiemet bus renkamos 34-os. Atstovų rūmuose bus varžomasi dėl visų 435 vietų. 

Savo rinkimų kampanijoms visi kandidatai į Senatą kartu sudėjus surinko 1,38 mlrd. USD, apskaičiavo „OpenSecrets“. Atstovų rūmų kandidatai kartu surinko 1,78 mlrd. USD. 

Plačiau apie Kongreso rinkimų svarbą ir galimas pasekmes paramai Ukrainai VŽ jau rašė čia. 

Kas gali aukoti prezidento rinkimų kampanijoms? 

Federalinė rinkimų komisija yra nustačiusi griežtas taisykles, kas gali aukoti kandidatams į prezidentus. 

Tik JAV piliečiai arba žaliųjų kortelių turėtojai gali prisidėti prie partijos arba kandidato į prezidentus kampanijos. 

Politikos veiksmų komitetai taip pat jau seniai tapo Amerikos rinkimų sistemos dalimi. Šios grupės telkia įnašus, kad dirbtų kandidatų ar balsavimo iniciatyvų labui. Aukos ribotos, o aukotojų sąrašai turi būti atskleisti.

Ilgą laiką federalinės vyriausybės rangovams, korporacijoms, nacionaliniams bankams, profsąjungoms ir ne pelno organizacijoms buvo draudžiama tiesiogiai prisidėti prie kandidatų ar partijų federaliniuose rinkimuose.

Tačiau 2010 m. kampanijų finansavimo taisyklės iš esmės pasikeitė. Tais metais JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino apribojimus korporacijoms ir profsąjungoms finansuoti rinkiminės kampanijas, nes jos „turi teisę į žodžio laisvę“. 

Po šio sprendimo korporacijos ir profesinės sąjungos galėjo aukoti, ką tik nori, ir taip atsirado „super“ politikos veiksmų komitetai. 

Šios grupės gali rinkti neribotas sumas iš privačių asmenų, sąjungų ar korporacijų, ir šios aukos yra anoniminės.

Svarbu tai, kad abiejų rūšių PAC negali aukoti tiesiogiai kandidatui ir turi veikti nepriklausomai, nors kai kurios taisyklės dėl koordinuotos agitacijos balsuoti taip pat buvo sušvelnintos. 

Tokie turtingi amerikiečiai kaip technologijų magnato Billo Gates'o buvusi žmona Melinda Gates ir filantropas George‘as Sorosas paaukojo milijonus K. Harris remiančioms grupėms.

Laikraštis „Financial Times“ apskaičiavo, kad kita milijardierių grupė – Elonas Muskas, Timotis Melonas, Miriam Adelson ir Richardas Uihleinas – D. Trumpą remiantiems politikos veiksmų komitetams iš viso paaukojo 395 mln. USD.

„Negalime vienareikšmiškai teigti, kad šie paaukoti milžiniški pinigai savaime reiškia didelę įtaką politikui, tačiau aukotojai gauna prieigą prie politikų, kai svarstomi jiems rūpimi klausimai. Tai toli gražu nereiškia, kad rėmėjai gaus viską, ko nori“, – situaciją komentavo D. Mallinsonas. 

Brangiausi – 2020 m. rinkimai 

JAV prezidento rinkimų baigtis šįkart kaip niekada sunkiai prognozuojama. Remiantis JAV statistikos tinklalapio „FiveThirtyEight“ duomenimis, K. Harris nacionalinėse apklausose D. Trumpą lenkia kiek mažiau nei 2 proc. punktais, tačiau prognozės keičiasi kone kasdien. Be to, skirtumas tarp kandidatų toks menkas, kad rinkėjų apklausos paklaidos ribose. 

Harry Entenas, CNN duomenų analitikas, teigia, kad šįkart prognozuoti prezidento rinkimų rezultatus jam kaip niekada sudėtinga.

„Iš dalies taip yra dėl apklausų – jos tikrai rodo apylygę kovą, bet taip pat ir dėl to, kad kiekvieną gerą signalą D. Trumpui lydi toks pat palankus K. Harris“, – nurodo CNN apžvalgininkas.

Rinkimų rezultatą greičiausiai lems taip vadinamos „svyruojančios“ valstijos, kandidatai renginiams jose skiria daugiausiai pinigų, jas užplūsta politinės reklamos. Tikėtina, kad gyventojai sulauks rinkimų kampanijos dalyvių asmeninių skambučių ar apsilankymų namuose.

Pažvelgus į 2020 m. rinkimus galima susidaryti gana gerą paveikslą, kaip rinkiminės kampanijos leidžia pinigus.

Prieš ketverius metus maždaug 56% išlaidų teko žiniasklaidai, 10% – lėšų rinkimui ir beveik 17% – kitoms rinkimų kampanijos išlaidoms ir atlyginimams, rodo „OpenSecrets“ duomenys. Dar 6% buvo skirti administravimui, o 4% – strategijai ir tyrimams. Likusi dalis buvo įvardyta kaip „neklasifikuotina“. 

Tikėtina, kad 2024 m. rinkimų kampanijos išlaidų eilutės bus panašios, tačiau rinkimai dar nesibaigė, tad ir galutinė suma nėra aiški. 

2020 m. iki šiol išsiskyrė kaip brangiausių prezidento rinkimų metai. Tais metais JAV prezidento rinkimų kova vyko tarp Joe Bideno ir D. Trumpo. Tuomet rinkimai buvo organizuojami pandemijos metais, todėl labai didelė dalis rinkėjų balsavo paštu.

Rinkimų kampanijos gyvus renginius taip pat ribojo COVID-19 apribojimai, tad rinkėjus pasiekti buvo sudėtingiau, reklamos biudžetai augo.  

[infogram id="65333d66-060a-4b8e-aced-a4f222d212f6" prefix="cSV" format="interactive" title="JAV prezidento rinkimų kampanijos biudžetas 2000-2020 m."]