Kas gresia, jei naujasis Seimas nesusitars dėl valdžios pasidalinimo

Po to, kai šį sekmadienį 63 vienmandatėse apygardose įvyks antrasis Seimo rinkimų turas, paaiškės visa naujos kadencijos parlamento sudėtis.

Prasidės arba bus pratęstos partijų derybos dėl valdančiosios koalicijos formavimo, taigi, ir naujos Vyriausybės sudarymo.

VŽ pabendravo su ekspertais ir įsigilino į konstitucines procedūras, tad paaiškina, kas atsitiks, jeigu naujame Seime susidarys tokia situacija, jog nei viena iš politinių jėgų nesugeba suburti apie save pakankamai tvarios daugumos.

Lakmuso popierėlis – Seimo vadovo rinkimai

Koalicinė sutartis turėtų atsirasti per artimiausias tris savaites – dar iki lapkričio 14 arba 15 d. įvyksiančio pirmojo Seimo posėdžio, nes jis ir taps pirmuoju išbandymu potencialiai valdančiajai daugumai. Mat tame posėdyje turi būti išrinktas naujasis Seimo pirmininkas. 

Šie rinkimai ir tampa lakmuso popierėliu naujai koalicijai, parodančiu, ar ji turi pakankama daugumą, taigi, ir potencialą kur kas svarbesniam darbui atlikti – suformuoti Vyriausybę. 

Ne visada Seimo pirmininkas išrenkamas jau iš pirmo karto, net jeigu koalicija lyg ir yra sudaryta. Antai 2008 m. lapkritį pirmajame po rinkimų Seimo posėdyje iš pradžių nepavyko išrinkti parlamento vadovo, nors konservatorių dominuojama centro dešinės partijų koalicija ir buvo formaliai susidariusi.

Koalicija turėjo pakankamai mandatų – daugiau kaip pusę, bet slaptas balsavimas parodė, kad ne vienas jai priklausantis Seimo narys balsavo prieš į parlamento pirmininkus pasiūlytą Tautos prisikėlimo partijos vadovo Arūną Valinską. Matyt, nepatiko šio „žvaigždžių partijos“ lyderio pernelyg lengvabūdiška maniera prisistatyti ir atsakinėti į parlamentarų klausimus kandidatavimo procedūros metu.

Tik iš antro karto, A. Valinskui pastebimai surimtėjus, Seimas balsavo už jo išrinkimą. Ir tuo pademonstravo, kad konservatorių, liberalų, centristų ir Tautos prisikėlimo partijos koalicija, turėdama formalią daugumą, vis dėlto kontroliuoja padėtį naujos kadencijos parlamente.

Kartu tai leido koalicijai lengviau atsidusti prieš prasidedantį naujos Vyriausybės su konservatorių lyderiu Andriumi Kubiliumi priešakyje formavimo procesą.

Prasidės Vyriausybės formavimo procedūra

Bet netgi jeigu formali valdančioji koalicija susidarytų ir pirmajame Seimo posėdyje gebėtų išsirinkti naują parlamento pirmininką, tai dar anaiptol nereiškia, kad Vyriausybės sudarymas eis kaip per sviestą. Ypač jeigu koalicija bus fragmentuota, sudaryta iš daugiau kaip dviejų ar trijų partijų ir turinti tik formalią daugumą mandatų – 71 ar vos vienu kitu daugiau.

Kitos Vyriausybės sudarymo procedūra prasidės tą dieną, kai naujasis Seimas susirinks į pirmąjį posėdį, prisieks ir rinks pirmininką. Ta pačią dieną premjerė Ingrida Šimonytė grąžins Vyriausybės įgaliojimus prezidentui Gitanui Nausėdai.

Prasidės penkiolikos dienų terminas, Konstitucijoje numatytas naujo ministro pirmininko kandidatūros pateikimui.

Formaliai G. Nausėda turėtų pateikti Seimui tą kandidatą į premjerus, kurio partija ne tik turi daugiausiai mandatų parlamente, bet ir atstovauja sudarytajai valdančiajai koalicijai. Nes to reikalauja Konstitucija.

„Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikomą ministrą pirmininką ir tvirtinti tokią Vyriausybę, kurios programai Seimas gali pritarti posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kitaip nebus suformuota valstybės funkcionavimą užtikrinanti vykdomosios valdžios institucija“, – dar 1998 m. išaiškino Konstitucinis Teismas.

Po to, kai prezidentas pateiks kandidatą į premjerus, Seimas turės atviru balsavimu jį patvirtinti per savaitę nuo pateikimo. Patvirtinimui pakanka paprastos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių daugumos, tad 71 balso čia formaliai nereikia.

Paskyrus ministrą pirmininką, jam, G. Nausėdai ir valdančiąją koaliciją sudarančioms partijoms bus suteikta dar 15 dienų suformuoti kabinetą.

Ar šįkart prireiks daugiau laiko?

Po to, kai prezidento dekretu bus paskirti ministrai Seimui bus pateikta naujos Vyriausybės programa. Dėl jos priėmimo turi būti balsuojama per savaitę nuo pateikimo.

Jeigu programai balsų dauguma pritariama, paskirtieji ministrai prisiekia ir nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus dirbti. Iki tol laikinai pareigas ėjęs ministrų kabinetas atsistatydina.

Paprastai visos naujos Vyriausybės sudarymo procedūros po Seimo rinkimų baigiasi apie gruodžio vidurį, t. y. maždaug perpus greičiau nei Konstitucijoje tam numatytas laikotarpis – iki dviejų mėnesių nuo naujojo Seimo susirinkimo.

Bet tuo atveju, jeigu susidarys netvari ar labai fragmentuota koalicija, tuomet gali būti išnaudotas ir visas Konstitucijoje numatytas laikas. Kitaip tariant, naujoji Vyriausybė gali pradėti dirbti apie kitų metų sausio vidurį.

Kartu neatmetama galimybė, kad naujasis premjeras ir ministrai bus paskirti, tačiau Seimas negebės surinkti pakankamai balsų patvirtinti naujos Vyriausybės programą.

Tokiu atveju I. Šimonytė išliktų laikinąja premjere, o ne vėliau kaip kitų metų gegužę vyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai.

Konstitucijos 58 straipsnis be kita ko skelbia: „Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir prezidentas, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai.“

Būtų pirmas kartas

Atkreiptinas dėmesys, kad ministro pirmininko nepaskyrimas nesukelia pirmalaikių Seimo rinkimų pavojaus, todėl ši procedūra gali būti kartojama kiek tik nori kartų ir iki Vyriausybės programos pateikimo tiesiog neprieinama.

Vis dėlto, jeigu kitų metų pradžioje paaiškėtų, jog netvari koalicija Seime negeba priimti Vyriausybės programos ir užtikrinti naujo ministrų kabineto darbo pradžios, pagal Konstituciją, „ne vėliau kaip per tris mėnesius“ galėtų įvykti pirmalaikiai parlamento rinkimai.

[infogram id="560896ee-3478-40db-9a71-48535dbc4042" prefix="ENk" format="interactive" title="2024 m. Seimo rinkimų rezultatai"]

Tiesa, per ateinančius ketverius kadencijos metus gali susidaryti ir tokia situacija, kad dabar susidariusioji valdančioji koalicija subyrės arba apibyrės iki mažumos, tada Seimas balsuos dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe. Tuomet prezidentas galės paleisti parlamentą ir šaukti pirmalaikius rinkimus.

Juos visada gali paskelbti ir pats Seimas, bet tam reikia bent trijų penktadalių, t. y. bent 85 parlamentarų sutikimo.

Pirmalaikių Seimo rinkimų dar nėra buvę Lietuvoje per visus 32-ejus dabartinės Konstitucijos galiojimo metus.

Ar šįkart bus pirmas kartas, pirmiausia priklausys nuo dabar vykstančių Seimo rinkimų galutinių rezultatų.

[infogram id="27b52244-691e-4ad6-810a-06a8c5fb881e" prefix="aaP" format="interactive" title="Seimo rinkimai 2024: rezultatai po I turo vienmandatėse apygardose"]