M. Valskys. JAV ir ES susitarimas dėl tarifų: kaip tai paveiks Lietuvos ir Europos verslą

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. JAV pradėjo taikyti 15% muito mokestį Europos importui – tai gerokai daugiau nei ilgą laiką galiojęs vidutinis 1,2% tarifas. Nors ES ir JAV pasirašytas susitarimas atrodo mažesnė blogybė, negu žadėtas 30% tarifas, daug susitarimo detalių lieka neaiškios ir kelia papildomą neapibrėžtumą. Šioje apžvalgoje įvardijame, kurie sektoriai bus paveikti labiausiai, su kokiais iššūkiais susidurs tiek ES, tiek JAV praktiškai įgyvendindamos pasirašytą susitarimą, ir kaip tai atsilieps ES verslui.

Analizuojant muitų politiką svarbu suprasti, kad JAV prekybos deficito mažinimas buvo ir tebėra vienas iš pagrindinių D. Trumpo bei jo administracijos tikslų, o muitai tapo pagrindine priemone tai padaryti. Nors ES ir JAV prekybos disbalansą iš dalies kompensuoja paslaugų perteklius, chroniškas prekybos prekėmis deficitas su ES, 2024 m. viršijęs 230 mlrd. JAV dolerių, pavertė bloko šalis ir verslą reikšmingu JAV prezidento prekybos politikos taikiniu.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, nauji 15% tarifai bus taikomi maždaug 70% ES eksporto. Likusi Europos šalių eksporto dalis apima prekes, kurioms tarifai netaikomi – tai lėktuvai ir jų dalys, tam tikros cheminės medžiagos, generiniai farmacijos produktai, puslaidininkių gamybos įranga ir kt. Kai kuriems sektoriams, pavyzdžiui, automobilių, susitarimas dėl 15% tarifų yra palankus, nes iš pradžių JAV skelbė sieksianti juos pakelti iki 25%. Tuo tarpu 50% tarifas plieno ir aliuminio gaminiams nebuvo panaikintas. Prielaidų, kad JAV atsisakys savo muitų politikos, nematome. Tikėtina, kad, išsiaiškinus detales, šio susitarimo visgi bus laikomasi.