Belgijos URM vadovas: Rusijos turto konfiskavimas galėtų padaryti didelę žalą Europos ekonomikai

„Toks konfiskavimas, motyvuotas politiniu, o ne teisiniu ar teisminiu sprendimu, greičiausiai sukeltų baisų sisteminį sukrėtimą visose Europos finansų rinkose, suduotų stiprų smūgį euro patikimumui ir tokiu būdu sukeltų problemų kupiną domino efektą“, – pareiškė jis interviu naujienų agentūrai AFP.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.
Apie 90% šių lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
Pernai ES kartu su Didžiojo septyneto (G 7) partneriais panaudojo iš šio turto gautas palūkanas, kad Ukrainai suteiktų 50 mlrd. USD (apie 43 mlrd. Eur) paskolą, kuri vis dar išmokama dalimis.
Tačiau keletas ES valstybių spaudžia imtis daugiau veiksmų panaudojant šį turtą. Svarstomos įvairios galimybės, pvz., jį konfiskuoti arba siekti didesnio pelno panaudojant šias lėšas rizikingesnėms investicijoms.
Lietuva savo ruožtu siūlo ES laikinai perimti įšaldytą turtą ir panaudoti jį, suteikiant paskolą Ukrainai, arba perkelti jį į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę, siekiant gauti didesnę naudą.
Visgi Belgija iki šiol tvirtai priešinasi didesniam šio turto panaudojimui, baimindamasi, kad galiausiai gali būti patraukta atsakomybėn už bet kokius nuostolius.
„Ar manote, kad visos kitos pasaulio šalys, kurios Europos finansų rinkose taip pat investavo milijardus, nesurizikuotų jų atsiimti, sakydamos: „Jei rytoj šis turtas gali būti taip lengvai konfiskuotas... tada aš jį perkelsiu?“ – sakė M. Prevot.
Ministras taip pat atmetė idėją įšaldytas lėšas panaudoti rizikingesnėms investicijoms, siekiant gauti didesnes pajamas. Jo teigimu, dėl to Belgija gali likti vienintelė ES, kuri būtų atsakinga už bet kokius nuostolius.
„Mes neketiname rizikuoti už visus, kurie draugiškai patapšnotų per petį ir pasakytų, mes jumis tikime, ačiū, o jei kils problemų, suteiksime jums patarimų ar parūpinsime advokatų, bet tai viskas“, – sakė M. Prevot.
ES užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę Kopenhagoje vykusiame susitikime aptarė galimybę imtis tolesnių veiksmų dėl šio turto, tačiau Belgijos ir kai kurių kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, prieštaravimai reiškia, kad greitų pokyčių tikėtis neverta.
Diplomatai teigė, kad Europos Komisija artimiausiais mėnesiais toliau nagrinės galimas alternatyvas, tačiau kol kas atrodo, kad tolesnių veiksmų tikimybė yra nedidelė.
Vietoj to ES, kaip manoma, sutelks dėmesį į būdus užtikrinti, kad turtas nebūtų grąžintas Rusijai, kol Maskva nekompensuos visos Ukrainoje padarytos žalos.