2025 m. valstybės biudžeto projektas – jau Seime
Papildyta Seimo narių komentarais iš parlamento posėdžio
Seimui pristatomą kitų metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė patvirtino trečiadienį.
Projekte numatoma, kad biudžeto pajamos kitąmet sudarys 17,98 mlrd. Eur, o išlaidos – 23,02 mlrd. Eur. Palyginti su 2024 m. valstybės biudžetu, pajamos auga 1 mlrd. Eur, arba 5,9%, o išlaidos 2,4 mlrd. Eur, arba 11,7%.
2025 m. valstybės biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3% bei atitiks Europos Sąjungos (ES) nustatytų vadinamųjų fiskalinės drausmės Mastrichto kriterijų ribą. Valdžios skola turėtų siekti 43,2% nuo BVP.
Kaip rašė VŽ, kai kurie ekonomistai dėl perpus sparčiau nei pajamos augsiančių išlaidų šį biudžeto projektą vertina kaip „agresyvų“, mato rizikų, kad jis nebus įgyvendintas. Kiti nesutaria dėl didesnio skolinimo poveikio valstybės finansams.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, kalbėdama Seime jį pavadino „išpildytų, ištesėtų pažadų biudžetu“, kurio prioritetai – žmonių pajamų didinimas, gynybos ir saugumo stiprinimas bei investicijos.
Ji pakartojo, kad didžiausią biudžeto dalį užima įsipareigojimai dėl įvairių išmokų, tarp jų socialinių išmokų, pensijų indeksavimas, taip pat politiniai susitarimai dėl pedagogų algų didinimo, didesnio gynybos finansavimo.
„Matome, kad grįžtame prie normalių laikų. Jeigu prieš tai būdavo itin ženklūs pokyčiai, susiję su infliaciniais procesais ir tokiu atveju nominalus BVP augdavo daug ženkliau, tai nuo 2024-ųjų ir vėliau matome, kad ekonomika grįžta į normalius laikus, kai nominalus BVP auga apie 5% ir tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos analogiškai yra panašiame lygyje“, – sakė G. Skaistė.
„Todėl ir lūkesčius, matyt, reikėtų inkaruoti prie dabartinio nominalaus bendrojo vidaus produkto augimo“, – pridūrė ji.
G. Skaistė teigė, kad kitąmet valstybės skolos aptarnavimo išlaidos turėtų augti 18 proc., arba 83 mln. eurų.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2756
Opozicijos kritika dėl lėšų keliams, pareigūnų algoms
Algirdas Butkevičius, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas, teigė, kad kadenciją baigianti Vyriausybė „prisižaidė“ planuojant pajamas ir išlaidas bei Lietuvos ateitį perduoda „skolinimuisi vardan trumpalaikių politinių sprendimų“.
„Didinot išlaidas priimdami įvairius įstatymus, didinot finansinius įsipareigojimus, neturėdami tvarių, ilgalaikių pajamų. Nekreipėte dėmesio į Valstybės kontrolės ir kai kurių kitų finansinių institucijų pastabas“, – teigė A. Butkevičius.
Jo teigimu, 5 mlrd. Eur viršijantis biudžeto deficitas yra didžiausias nuo 2020 metų.
Dalis Seimo narių kritikavo biudžetą dėl kitąmet jame numatyto 11% mažesnio bendro finansavimo keliams, nedidinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).
„11% mažesnis bendrasis finansavimas Lietuvos keliams iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą. To tikrai buvo sunku tikėtis. Ar jūsų tikslas yra, kad mūsų valstybės keliais ir tiltais negalėtų pravažiuoti ne tik priešo tankai, bet ir Lietuvos gyventojai?“ – kalbėjo mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Aidas Gedvilas.
G. Skaistė pabrėžė, kad atmetus finansavimą Vilniaus-Utenos keliui, lėšos Kelių priežiūros plėtros programai (KPPP) nesikeičia ir lieka 543 mln. Eur.
Kiti Seimo nariai biudžeto projektą kritikavo dėl, anot jų, per mažo finansavimo policijai, Valstybės saugumo departamentui (VSD), pareigūnų, kultūros ir švietimo darbuotojų atlyginimams, žemės ūkiui.
„Ar tai buvo dėl to, kad šiai Vyriausybei žemės ūkis buvo ne raketų mokslas, o viena ministerija vykdė kosmoso programą? Ar čia tos programos nesėkmė taip privedė? Ar jūs manot, kad ten (žemės ūkyje – BNS) viskas gerai ir nieko daryti daugiau nereikia?“ – ironizavo demokratų frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika.
„Jeigu aš sudėčiau visų institucijų poreikius į vieną vietą, ten gautųsi skaičiai, kelis kartus didesni nei yra valstybės biudžeto galimybės. Įvertinus galimybes, yra skiriama esminiams poreikiams“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
VERSLO TRIBŪNA
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
UAB „Sapiegos klinika“ tęsia plėtrą – spalio 1 d. Vilniuje, „Hero“ verslo centre, duris atvers ketvirtoji dermatologijos ir plaukų klinika. Joje klientams bus siūlomas platus paslaugų spektras – nuo odos darinių diagnostikos iki estetinės medicinos procedūrų ir plaukų transplantacijos. Pasak bendrovės vadovės Kristinos Budnikienės, daugiau kaip 1 mln. Eur į naują įrangą investavęs klinikų tinklas auga orientuodamasi tik į kliniškai pagrįstas technologijas ir rezultatą iš esmės.
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais, o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.
Augančiam verslui tenka spręsti ne vieną iššūkį – nuo ribotų išteklių iki būtinybės greitai diegti sprendimus ir reaguoti į besikeičiančius klientų lūkesčius. Efektyvios verslo partnerystės leidžia įmonėms ne tik taupyti laiką ir sąnaudas, bet ir užtikrinti spartų augimą.
Valdančiųjų atstovai ministrei klausimų dėl biudžeto nepateikė, vienintelis konservatorius Edmundas Pupinis teiravosi dėl Vilniaus–Utenos kelio rekonstrukcijos finansavimo.
„Paradoksaliai Vyriausybė yra kaltinama dalinanti neuždirbtus pinigus ir siūloma dalinti dar daugiau neuždirbtų pinigų“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodamas opozicijos kritiką.
„Mane visą laiką žavi šitas opozicijos kalbėjimas, kai jie, viena vertus, kaltina Vyriausybę, kad ji išleidžia daugiau negu surenka pajamų, kas yra faktas, nes mes turime deficitinį biudžetą. Kita vertus, kaip sprendimą visada siūlo tik kokius nors mokesčius mažinti arba kokias nors išlaidas padidinti. Turbūt suprantate, kad taip nepasidaro“, – pridūrė ji.
Premjerės teigimu, daugybė biudžeto projekte numatytų išlaidų augimo straipsnių nulemti įsipareigojimų, įtvirtintų įstatymais arba nacionaliniais susitarimais.
Pirmasis projekto svarstymas Seime numatomas lapkričio 21 dieną, o antrasis – ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną.
Kitų metų biudžeto projektą apsvarstys dar baigiantis kadenciją Seimas, o iki Šv. Kalėdų, tikėtina, jį pakoreguos ir patvirtins jau naujos sudėties parlamentas.
