E. Kūris: Konstitucijoje pasitaiko net ir spaudos klaidų, bet ji visai tinkama (II dalis)

Abejoja, ar politikai gebėtų susitarti dėl naujos redakcijos Pagrindinio įstatymo

Prof. Egidijus Kūris, teisininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Daugiau kaip tris dešimtmečius galiojančioje Lietuvos Konstitucijoje yra koreguotinų vietų, bet nėra būtinybės jau dabar ruošti visiškai naują Pagrindinį šalies įstatymą, nes ir dabartinis „nėra nešiuolaikiškas“, tvirtina konstitucinės teisės ekspertas Egidijus Kūris.

Spalio 25-ąją minimos Konstitucijos dienos proga „Verslo žinių“ podkasto „Kontekstai“ su prof. E. Kūriu, buvusiu Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku, antrojoje dalyje aptariamas Lietuvos Konstitucijos modernumas.

„Idealaus modelio ir idealios formos konstitucijos turbūt niekur nėra. Mūsų Konstitucija irgi yra ne idealios formos, bet idealios mes turbūt ir nepasieksime. Be to, mūsų nuomonės apie tai, kas yra idealu, turbūt skirsis“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, ar turime šiuolaikišką Konstituciją, nors ji priimta dar 1992 m., E. Kūris atsakė: „Konstitucija gal ir suformuluota ta kalba, kokia buvo vartojama tais metais, su visa ta terminija, kurioje kai ką mes dabar jau užmiršome. Ten yra ir nuostatų, kurios šiandien turbūt kažkam galėtų šypseną sukelti, pvz., apie telegrafo pranešimus. Bet šiaip konstitucijos nėra kažkas, kas turi būti labai šiuolaikiška. Konstitucijos negali spėti vytis gyvenimo. Jos iš tikrųjų yra kuriamos ilgiems dešimtmečiams, jeigu pavyksta – netgi šimtmečiams. Tikrai nemanau, kad pagal kiekvieną gyvenimo pokytį turėtų būti keičiamos kokios nors Konstitucijos nuostatos.“

Jis abejoja, ar šiais laikais dėl politiškai išsiskiriančių nuomonių būtų įmanoma sutarti dėl naujos Konstitucijos parengimo ir priėmimo. Bet tam esą ir nėra reikalo.

Tiesa, „kai kurių nuostatų koregavimo būtinybę“ konstitucinės teisės specialistas gal ir matytų.

Pirmoje pokalbio dalyje buvo aptarti klausimai, susiję su Seimo rinkimais: ar teisinga Lietuvoje galiojanti dviguba šių rinkimų sistema, kai pusė Seimo narių išrenkama vienmandatėse apygardose, kita pusė – daugiamandatėje, kaip vertintina tai, kad į parlamentą pateko KT sulaužiusiu priesaiką pripažinto asmens vadovaujama partija, ar būtų galima įstatymu numatyti draudimą tokiam asmeniui pasitraukti iš Seimo dar iki šis balsuoja dėl apkaltos, ar dėl Remigijaus Žemaitaičio apkaltos galėtų būti balsuojama jau naujos kadencijos Seime ir kt.