JAV skelbia naujas sankcijas, Ukraina dėl saugumo evakuos du pietinius miestus

Publikuota: 2022-04-06
Atnaujinta 2022-04-06 22:05
  • JAV pritaria, kad rytiniame NATO sparne būtų nuolatinių amerikiečių karinių bazių.
  • JT Saugumo Taryboje V. Zelenskis ragino rusų karius teisti dėl karo nusikaltimų.
  • Po Vyriausybės sprendimo pažeminti diplomatinio atstovavimo su Rusija lygį Eitvydas Bajarūnas, ambasadorius Maskvoje, grįžo į Lietuvą.
  • JAV paskelbė apie naujas sankcijas Rusijos bankams „Sberbank“, „Alfa Bank“ ir Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, dukroms.
  • Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 1.563 ir sužeisti 2.213 civiliai gyventojai.
  • JAV, Jungtinė Karalystė, Turkija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Izraelis yra pasirengusios aptarti tarptautinio susitarimo dėl saugumo garantijų Ukrainai turinį, sakė Volodymyras Zelenskis.

Antradienio įvykių suvestinę galima rasti čia.

22:05 Baigiame pildyti trečiadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime ketvirtadienį 6:30 val. 

22:02 V. Zelenskis: iš Mariupolio civilius galėtume evakuoti Turkijos laivais

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, sakė, kad šiuo metu tariamasi su Turkija dėl jos įsitraukimo evakuojant civilius iš Mariupolio laivais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Tarpininkavimo misiją tarp Rusijos ir Ukrainos vykdys tam tikri lyderiai. Turkija yra viena iš jų. Šiandien kalbame apie sužeistųjų išvežimą iš Mariupolio. O apie šios operacijos rezultatus kalbėti dar anksti. Turkijos vaidmuo yra svarbus, nes mes planuojame tai daryti Turkijos Respublikos laivais“, – V. Zelenskį citavo „UNIAN“.

21:37 JAV: galime nustatyti Rusijos dalinius, vykdžiusius žiaurumus Bučoje

JAV sako, kad „galės nustatyti Rusijos dalinius“, kurie vykdė žiaurius nusikaltimus Bučoje, teigia su naujausia informacija susipažinęs JAV pareigūnas.

JAV žvalgybos bendruomenei „labai svarbus prioritetas“ yra nustatyti su tuo susijusius asmenis, praneša CNN. JAV teigimu, šiuo metu renkami ir analizuojami žvalgybinės informacijos srautai, naudojant visas turimas priemones ir išteklius.

21:21 JAV pareiškė kaltinimus K. Malofejevui dėl sankcijų pažeidimų

JAV trečiadienį pranešė pareiškusios kaltinimus Rusijos oligarchui Konstantinui Malofejevui dėl sankcijų pažeidimų.

Pasak Merricko Garlando, JAV generalinio prokuroro, anksčiau buvo nustatyta, kad šis milijardierius finansavo separatizmą Kryme skatinančius rusus, taip pat teikė paramą apsišaukėliškai „Donecko liaudies respublikai“ Rytų Ukrainoje.

„Sulaukęs Jungtinių Valstijų sankcijų, K. Malofejevas mėgino jų išvengti, per bendrininkus slapta įsigydamas ir valdydamas žiniasklaidos priemones Europoje“, – žurnalistams sakė M. Garlandas.

M. Garlandas taip pat pareiškė, kad Vašingtonui pavyko „išardyti“ Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU kontroliuotą vadinamąjį „botnetą“ – jau užkrėstų kompiuterių tinklą.

21:00 Dėl saugumo garantijų Ukraina tariasi su septyniomis šalimis

Septynios šalys yra pasirengusios aptarti tarptautinio susitarimo dėl saugumo garantijų Ukrainai turinį, interviu Turkijos televizijos kanalui „Haberturk“ metu sakė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas.

„JAV, Jungtinė Karalystė, Turkija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Izraelis – ne visos, bet aš įvardijau tas šalis, kurios pasirengusios atvykti ir aptarti saugumo garantijų sąrašą. Todėl tai yra pirmas žingsnis. Susitikimas su šiomis šalimis, paskui – bendras susitarimas dėl saugumo garantijų, o tada bendravimas su Rusijos puse“, – Ukrainos prezidento žodžius citavo „UNIAN“.

Anot jo, kai kurios šalys yra pasirengusios visiškai paremti Ukrainą, o kai kurios – ne, todėl būtinas susitikimas patarėjų lygiu ir galimo dokumento punktų aptarimas.

20:45 G. Landsbergis dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje

Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas Ukrainoje būtų sustabdytas, sako Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras.

„Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas iš tikrųjų būtų sustabdytas. Neturi būti jokių abejonių, kad tokia Rusija, šiandienos Rusija, Putino Rusija yra visiškai kitokia šalis“, – žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė G. Landsbergis. 

Plačiau skaitykite čia.

20:35 J. Bidenas smerkia karo nusikaltimus Ukrainoje

Joe Bidenas, JAV prezidentas, trečiadienį pasmerkė plataus masto Ukrainos civilių žudynes, kurias, kaip įtariama, Bučoje vykdė Rusijos kariai, pavadindamas jas „karo nusikaltimais“.

„Esu tikras, kad matėte nuotraukas iš Bučos, esančios visai netoli Kyjivo: Rusijos kariuomenei pasitraukiant gatvėse palikti kūnai; kai kurie nušauti į pakaušį, o jų rankos surištos už nugaros“, – sakė J. Bidenas.

„Vyksta ne kas kita kaip dideli karo nusikaltimai“, – pridūrė jis.

19:56 JAV: nedalyvausime G-20 susitikimuose, kuriuose dalyvauja Rusija

JAV nedalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimuose, kuriuose dalyvauja Rusija, trečiadienį pareiškė Janet Yellen, JAV iždo sekretorė.

„Prezidentas J. Bidenas aiškiai pasakė, ir aš tikrai jam pritariu, kad Rusija negali dalyvauti jokiose finansų institucijose, kaip įprasta“, – sakė J. Yellen. – Jis paprašė, kad Rusija būtų pašalinta iš G20, o aš savo kolegoms Indonezijoje aiškiai pasakiau, kad nedalyvausime daugelyje susitikimų, jei juose dalyvaus rusai.“

19:35 Kremlius: įvykiai Bučos mieste „grubi ir ciniška provokacija“

Kremliaus teigimu, Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, ir Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, aptarė įvykius Ukrainos Bučos mieste, kuriuos V. Putinas pavadino „grubia ir ciniška provokacija“.

Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, taip pat palietė šį klausimą, sakydama, kad scenos Bučoje buvo sukurtos siekiant pateisinti didesnes sankcijas Rusijai ir sabotuoti taikos derybas.

19:28 Ukraina dėl saugumo evakuos du pietinius miestus

Olehas Syniehubovas, Charkivo srities karinės administracijos vadovas trečiadienį pranešė, kad valdžia atsargumo sumetimais, paaštrėjus kovoms Rytų Ukrainoje, evakuos du pietinės srities dalies miestus – Lozovają ir Barvinkovą.

O. Syniehubovas CNN sakė, kad sprendimas dėl centralizuotos Charkivo miesto evakuacijos nepriimtas.

19:17 KAM viceministras su JAV pareigūnais aptarė paramą Ukrainai ir Lietuvos ginkluotės poreikius

Margiris Abukevičius, krašto apsaugos viceministras, viešėdamas JAV su šios šalies pareigūnais aptarė paramą Ukrainai ir Lietuvos ginkluotės poreikius.

Kaip pranešė ministerija, M. Abukevičius susitiko su JAV Valstybės ir Gynybos departamentų atstovais, atsakingais už JAV karinę paramą bei koordinuojančiais JAV gaminamos ginkluotės įsigijimus. Viceministras aptarė Lietuvos prioritetinės ginkluotės poreikius, pajėgumų vystymų planus ir galimą JAV paramą Ukrainai.

„Lietuva šiemet ėmėsi ryžtingo ir reikalingo sprendimo – didinti biudžetą gynybai iki 2,52% BVP. Tai leidžia mums pildyti Lietuvos kariuomenės atsargas, o tai yra itin svarbu Lietuvai Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Šiuo metu tarp prioritetų, siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus, išskyrėme prieštankinę, oro gynybos ir ilgojo nuotolio salvinės ugnies sistemos ginkluotę“, – akcentavo M. Abukevičius.

19:00 JK iki 2022 m. pabaigos nutrauks visą savo priklausomybę nuo rusiškos anglies ir naftos

Trečiadienį Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė naujas sankcijas Rusijai, kuriose numatytas visiškas didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ ir Maskvos kredito banko turto įšaldymas, taip pat naujų britų investicijų Rusijoje, kurių vertė 2020 m. viršijo 14 mlrd. USD, draudimas, sakoma JK užsienio reikalų ministerijos pranešime.  

Be to, JK iki 2022 m. pabaigos nutrauks visą savo priklausomybę nuo rusiškos anglies ir naftos, o „kuo greičiau po to“ nutrauks dujų importą, taip pat naftos įrangos ir katalizatorių eksportą bei geležies ir plieno gaminių importą.

18:38 Vyko protestas prie Vokietijos ambasados Vilniuje 

Keli šimtai lietuvių, pasisakančių už aktyvesnį Ukrainos interesų gynimą, prie Vokietijos ambasados Vilniuje surengė protesto akciją dėl jos abejingumo skelbiant sankcijas Rusijai. Susirinkusieji savo pasipiktinimą demonstravo prigulę ant kelio.

„Vokietija dėl pigesnio šildymo finansuoja Rusijos veiksmus ir genocidą Ukrainoje. Jie tai darė jau 8 metus. Dėl tų pačių priežasčių finansavimo Rusijai nedrįstama nutraukti ir dabar, nepaisant rusų vykdomo genocido ir žiaurių įvykių Bučoje. Kas jau kas, bet vokiečiai genocido reikšmę ir žalą turėtų suprasti geriau nei bet kas kitas, tačiau vis tiek žiūrimi savi interesai“, – pranešime cituojamas Olegas Šurajevas, vienas iš protesto akcijos organizatorių.

Protesto idėja kilo po to, kai internete pasirodė vaizdai iš Bučos miesto Ukrainoje, tuo tarpu Vakarų Europos valstybės, kaip teigia protestuotojai, nejaučia realaus pavojaus ir tik žiūri į viską iš tolo.

Protesto akcija prie Vokietijos ambasados. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
Protesto akcija prie Vokietijos ambasados. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

18:19 ES ketina taikyti sankcijas V. Putino dukterims dėl karo Ukrainoje

Europos Sąjunga (ES) dėl Maskvos karo prieš Ukrainą ketina paskelbti sankcijas ir dviem Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterims, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Europos diplomatai.

Diplomatai AFP sakė, kad ES valstybės narės tikisi patvirtinti naujausią sankcijų paketą vėliau šią savaitę.

Europos Komisija pasiūlė taikyti sankcijas dviem V. Putino dukterims – Marijai ir Katerinai, gimusioms 1985 ir 1986 metais. Jų jis susilaukė su buvusia žmona Liudmila. Apie poros skyrybas paskelbta 2013 metais.

18:00 Vengrija gali Rusijai už dujas mokėti rubliais

Vengrija mokės Rusijai už dujų importą rubliais, jei šalies paprašys tai daryti, trečiadienį pareiškė Viktoras Orbanas, ministras pirmininkas, paprieštaraudamas tai daryti atsisakančioms Europos Sąjungos šalimis.

„Mums nesunku mokėti už dujas rubliais, jeigu to prašo rusai, mes mokėsime už jas rubliais“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė V. Orbanas.

17:52 JAV skelbia naujas sankcijas Rusijai

JAV paskelbė apie naujas sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir kai kuriems asmenims, įskaitant suaugusias Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, dukteris bei Sergejaus Lavrovo, užsienio reikalų ministro, žmoną ir dukterį.

„Šiandien mes smarkiai didiname finansinį šoką, įvesdami visiškai blokuojančias sankcijas didžiausiai Rusijos finansų institucijai „Sberbank“ ir didžiausiam jos privačiam bankui „Alfa Bank“, – CNN sakė aukštas administracijos pareigūnas.

Sankcijas turi pasirašyti Joe Bidenas, JAV prezidentas.

Plačiau apie sankcijas skaitykite čia.

17:47 Ukraina: Rusija grobė ukrainiečius, kurie buvo verčiami dalyvauti propagandiniuose vaizdo įrašuose

Rusijos pajėgoms traukiantis iš Kyjivo, buvo grobiami civiliai ukrainiečiai, kurie buvo verčiami dalyvauti propagandiniuose vaizdo įrašuose, pranešė Liudmyla Denisova, įgaliotinė žmogaus teisių klausimais.

„Yra įrodymų, kad Rusijos kariai, atsitraukdami iš Kyjivo srities, grobė Ukrainos civilius gyventojus, kurie dabar Rusijos žiniasklaidoje pateikiami kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „belaisviai“. Mūsų piliečiai buvo aprengti karinėmis uniformomis ir verčiami dalyvauti propagandiniuose vaizdo įrašuose „YouTube“ ir televizijos kanaluose. Vieną iš vyrų vaizdo įraše atpažino jo artimieji“, – pažymėjo L. Denisova.

17:34 NATO vadovas: karas Ukrainoje gali tęstis ilgai

Jensas Stoltenbergas, NATO vadovas, trečiadienį perspėjo, kad nėra ženklų, jog Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, būtų atsisakęs „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir kad karas gali užtrukti ilgai.

„Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų. Dėl šios priežasties mes taip pat turime būti pasiruošę ilgai kovai – ir kai kalbama apie paramą Ukrainai, sankcijų palaikymą, ir (kalbant apie) gynybos stiprinimą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

17:17 JT: Nuo karo pradžios žuvo mažiausiai 1.563 civiliai

Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 1.563 ir sužeisti 2.213 civiliai gyventojai.

17:12 Berlynas: Rusijos versija dėl įvykių Bučoje „neįtikinama“

Berlynas, atlikęs „palydovinių vaizdų vertinimą“, priėjo išvadą, kad Maskvos teiginiai, kad negyvų civilių gyventojų vaizdai „buvo surežisuotos scenos arba kad ji nėra atsakinga už žudynes, mūsų nuomone, yra neįtikinami“, sakė Steffenas Hebestreitas, vyriausybės atstovas.

„Remiantis patikimais įrodymais, Rusijos kovinės ir saugumo pajėgos šioje teritorijoje buvo dislokuotos nuo kovo 7 iki 30 dienos, – pridūrė vyriausybės atstovas. – Jos dalyvavo tardant belaisvius, kuriems vėliau buvo įvykdytos egzekucijos. Turime tokios informacijos.“

Anot jo, „Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytos tikslinės žudynės yra įrodymas, kad Rusijos prezidentas ir vyriausiasis kariuomenės vadas [Vladimiras] Putinas mažų mažiausiai tyliai pritarė žmogaus teisių pažeidimams ir karo nusikaltimams“.

16:57 Ambasadoriai ES aptaria naujas sankcijas Rusijai

Ambasadoriai Europos Sąjungoje (ES) susitiko Briuselyje aptarti Europos Komisijos pasiūlymo dėl naujų sankcijų Rusijai.

Pasak ES šaltinio, sutarta šį paketą priimti labai greitai, tačiau kyla daug techninių klausimų, o tai „normalu, nes tai labai stiprus paketas“.

Šaltinis teigė, kad ambasadoriai visą dieną dirbs su valstybėmis narėmis ir tikimasi, kad rytoj vėl susitiks išnagrinėti kai kurių patikslinimų, siekiant kuo greičiau pasiekti susitarimą, praneša CNN.

16:37 Ragina Rytų Ukrainos gyventojus evakuotis

Kyjivas trečiadienį paragino rytinių šalies regionų gyventojus evakuotis „dabar“ arba „rizikuoti mirtimi“, būgštaujant dėl Rusijos puolimo.

„Charkivo, Luhansko ir Donecko sričių gubernatoriai ragina gyventojus palikti šias teritorijas ir daro viską, kad evakuacija vyktų organizuotai“, – platformoje „Telegram“ nurodė Iryna Vereščuk, vicepremjerė.

16:18 Per parą Rusija Mariupolyje paleido daugiau kaip 100 raketų

Vadimas Boičenka, Mariupolio meras, teigia, kad humanitarinė padėtis mieste yra „siaubinga“, o Rusijos oro antskrydžiai tęsiasi beveik be pertraukos.

V. Boičenka BBC sakė, kad vien antradienį Rusija paleido daugiau kaip 100 raketų, o mieste liko mažiausiai 120.000 gyventojų.

15:56 V. Orbanas paragino V. Putiną skelbti paliaubas

Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, trečiadienį sakė pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu, Rusijos vadovu, ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte.

„Prezidentui Putinui pasiūliau nedelsiant paskelbti paliaubas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Orbanas.

„Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su tam tikromis sąlygomis“, – nurodė V. Orbanas, bet nedetalizavo.

15:46 Po apšaudymo degė dešimt daugiaaukščių pastatų

Apšaudžius Severodonecko miestą, Luhansko regione, užsidegė dešimt daugiaaukščių pastatų, pranešė Serhijus Haidajus, Luhansko srities gubernatorius.

Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nepateikta.

15:26 JAV: Rusija ir toliau rengs oro bei raketų smūgius visoje Ukrainoje

Pasak JAV pareigūnų, Rusijos atsitraukimas iš Kyjivo regiono dar nereiškia, Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, nebenori užimti Ukrainos sostinės.

JAV mano, kad Rusija ir toliau rengs oro bei raketų smūgius visoje Ukrainoje, įskaitant Kyjivo, Odesos, Charkivo ir Lvivo miestus, sakė Jake‘as Sullivanas, JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Galiausiai Rusijos tikslas yra kuo labiau susilpninti Ukrainą“, – CNN citavo J. Sullivaną.

15:19 Balsuos dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja ketvirtadienį apie 17 val. Lietuvos laiku balsuos dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo.

15:14 Indija ragina atlikti tyrimą dėl civilių žūčių Bučoje

Subrahmanyamas Jaishankaras, Indijos užsienio reikalų ministras, trečiadienį pareiškė esąs „labai susirūpinęs“ dėl civilių gyventojų žūčių Ukrainos Bučos mieste, bet susilaikė nuo kaltinimų Rusijai ir paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.

S. Jaishankaras trečiadienį parlamente sakė, kad Indija yra „labai sunerimusi“ ir „griežtai smerkia žudynes“.

„Tai labai rimtas klausimas ir mes palaikome raginimą atlikti nepriklausomą tyrimą“, – pridūrė jis.

15:10 Per parą Mykolajive sužeisti mažiausiai 55 žmonės

Per pastarąją parą po Rusijos apšaudymo Mykolajive buvo sužeisti mažiausiai 55 žmonės, praneša Hanna Zamazejeva, srities administracijos vadovė.

Pasak jos, nuo trečiadienio vietos ligoninėse gydomi 306 žmonės, sužeisti per išpuolius Mykolajivo srityje, praneša CNN.

14:57 Rusijos pajėgos perėmė 60% Rubižnės

Trečiadienį Rusijos pajėgos perėmė 60% Rubižnės miesto kontrolės, pranešė Serhijus Haidajus, Luhansko srities gubernatorius.

S. Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos per pastarąją dieną regione surengė 81 minosvaidžio, artilerijos ir raketų smūgį, praneša „Reuters“.

14:44 JK premjeras: žudynės Bučoje beveik prilygsta genocidui

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas, trečiadienį pareiškė, kad įtariamas Rusijos karių vykdytos ukrainiečių civilių žudymas Bučos mieste „man mažai kuo skiriasi nuo genocido“.

„Net neabejoju, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Didžiąją Britaniją priešakyje, vėl vieningai imsis veiksmų, kad įvestų daugiau sankcijų ir bausmių Vladimiro Putino režimui“, – sakė jis žurnalistams.

14:30 Kinija: civilių gyventojų žūtis Bučoje „kelia didelį nerimą“

Kinija trečiadienį pavadino pranešimus apie civilių gyventojų žūtis Ukrainos Bučos mieste „keliančiais didelį nerimą“, tarptautinei bendruomenei vis garsiau smerkiant įvykius, kuriuos Kyjivas vadina genocidu.

Zhao Lijianas, užsienio reikalų ministerijos atstovas, taip pat pareiškė, kad bet kokie „kaltinimai turėtų būti pagrįsti faktais“. Be to, bet kokia humanitarinė situacija neturėtų būti „politizuojama“, pridūrė pareigūnas.

„Kol nėra tyrimo rezultatų, visos šalys turėtų elgtis santūriai ir vengti nepagrįstų kaltinimų“, – per eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Zhao Lijianas.

Zhao Lijianas trečiadienį nurodė, kad Pekinas „labai atidžiai stebi civilių gyventojų patiriamą žalą“ ir yra „pasirengęs toliau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų išvengta bet kokios žalos civiliams gyventojams“.

14:26 Raudonojo Kryžiaus lydimi civiliai iš Mariupolio pasiekė Zaporižią

15:37 papildyta „Twitter“ įrašu su nuotraukomis

Po penkių dienų Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto komandai pavyko į Zaporižią atgabenti daugiau kaip 500 civilių gyventojų iš Mariupolio.

14:10 Ambasadorius Rusijoje E. Bajarūnas grįžo į Lietuvą

Po Vyriausybės sprendimo pažeminti diplomatinio atstovavimo su Rusija lygį ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas grįžo į Lietuvą, iš šalies taip pat išsiunčiamas Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksejus Isakovas.

Lietuva taip pat nusprendė uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje.

14:08 Infografikas su Rusijai ir Baltarusijai taikomomis sankcijomis

[infogram id="1b76b135-69b7-4d4e-93c4-ae103109bdb1" prefix="tGO" format="interactive" title="Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai 2022 04 06"]

14:02 EVT vadovas siūlo suteikti prieglobstį Rusijos kariuomenės dezertyrams

Charles'is Michelis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų apsvarstyti, kaip pasiūlyti prieglobstį rusų kariams, norintiems pasitraukti iš mūšio lauko Ukrainoje.

Kreipdamasis į Europos Parlamentą Ch. Michelis išreiškė „pasipiktinimą nusikaltimais žmoniškumui, (įvykdytais) prieš nekaltus civilius Bučoje ir daugelyje kitų miestų“, o tada paragino Rusijos karius nepaklusti įsakymams.

„Jei nenorite dalyvauti žudant jūsų ukrainiečius brolius ir seseris, jei nenorite būti nusikaltėliu, sudėkite ginklus, nustokite kovoti, palikite mūšio lauką“, – sakė bloko vyriausybėms atstovaujantis Ch. Michelis.

Pritardamas anksčiau kai kurių ES įstatymų leidėjų išsakytai minčiai jis pridūrė, kad prieglobsčio rusų dezertyrams suteikimas yra „vertinga idėja, kurią reikėtų įgyvendinti“.

13:52 V. Zelenskis pasmerkė Europos neryžtingumą svarstant tolesnes sankcijas Maskvai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasmerkė Europos šalių neryžtingumą svarstant galimybę uždrausti energijos išteklių importą iš Rusijos, argumentuodamas, kad kai kuriuos lyderius labiau neramina verslo nuostoliai negu karo nusikaltimai.

Kreipdamasis į Airijos parlamentą vaizdo ryšiu V. Zelenskis sakė, kad išryškėjo nauja sankcijų „retorika“, bet „negaliu pakęsti jokio neryžtingumo po visko, ką mes išgyvenome Ukrainoje ir visko, ką padarė Rusijos pajėgos“.

„Mums vis dar reikia įtikinėti Europą, kad rusiška nafta negali maitinti Rusijos karinės mašinos naujais finansavimo šaltiniais, – pridūrė V. Zelenskis. Jis taip pat ragino visiškai atriboti Rusijos bankus nuo Vakarų finansų sistemos.

„Vienintelis dalykas, ko mums stinga – principingas kai kurių lyderių požiūris. Jie tebegalvoja, kad karas ir karo nusikaltimai nėra tokie siaubingi kaip finansiniai nuostoliai“, – kalbėjo V. Zelenskis, kurio kalbą vertė vertėjas.

13:48 Vengrija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl „įžeidimų“

Vengrija trečiadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių, kaltindama Kyjivą „įžeidimais“, susijusiais su Budapešto pozicija dėl Rusijos invazijos.

Tokį žingsnį vengrų vyriausybė žengė premjerui Viktorui Orbanui savaitgalį laimėjus visuotinius rinkimus.

„Atėjo laikas Ukrainos lyderiams atsisakyti Vengrijos įžeidimų ir pripažinti Vengrijos žmonių valią“, – sakoma užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto pareiškime, paskelbtame jo „Facebook“ puslapyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti Kyjivo pareigūnai ne kartą kritikavo V. Orbaną dėl neutralaus, o kartais ir antiukrainietiško, Budapešto tono nuo vasario 24 dienos, kai Rusija inicijavo plataus masto invaziją į Ukrainą.

13:38 Dūmos pirmininkas pranešė apie V. Žirinovskio mirtį

Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas trečiadienį pranešė apie ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderio Vladimiro Žirinovskio mirtį nuo koronavirusinės infekcijos komplikacijų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

13:25 D. Kreivys: naujos sankcijos Rusijai yra silpnos

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europos Komisijos (EK) pasiūlytas naujas sankcijų Rusijai paketas yra silpnas ir neturės didelės įtakos užkirsti kelią Rusijai finansuoti karą Ukrainoje.

„Turbūt tikrai Europos Sąjunga galėtų padaryti daugiau. Galima sutikti, kad iš dalies dėl dujų tiekimo Europa yra pažeidžiama, bet kalbant apie naftos produktus, tikrai turi būti ir privalo būti daroma žymiai daugiau. Juo labiau, kad iš naftos Rusijos biudžetas gauna beveik didžiąją dalį pajamų“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė D. Kreivys.

„Tai šitoje vietoje aš manyčiau, kad sankcijos, mano akimis žiūrint, yra silpnos ir realiai didelės įtakos Rusijos galimybei finansuoti karą Ukrainoje neturės“, – pridūrė jis.

Ministro nuomone, sankcijas rusiškų energetinių išteklių importui labiausiai stabdo naftos rinkos žaidėjai.

13:29 M. Skuodis: ES embargas eliminuotų bet kokius rusiškus laivus Klaipėdoje

Europos Sąjungos valstybėms pritarus EK siūlymui uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Bendrijos uostus, į Klaipėdą negalėtų įplaukti net Rusijos vėliavą pasikeitę laivai, sako susisiekimo ministras.

„Tos formuluotės, kurios yra, džiaugčiausi, jeigu jos būtų išlaikytos – kitaip sakant, taip būtų užkirstas kelias viskam, netgi jeigu rusiškas laivas pastarosiomis dienomis pasikeitė vėliavą ir pasikabino kitokią“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė Marius Skuodis.

13:11 „Orlen“ prezidentas: Rusijos nafta Mažeikių gamyklai nebetiekiama

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“, valdančio Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, prezidentas sako, kad rusiška nafta Mažeikių gamyklai nebetiekiama. 

„Naftos perdirbimo produktų gamyklai Lietuvoje, Mažeikiuose, kuri taip pat buvo aprūpinama Rytuose išgauta nafta, šiandien žaliava iš Rytų nebetiekiama. Šimtas procentų žaliavinės naftos šiai bendrovei tiekiama iš kitų šalių“, – spaudos konferencijoje praėjusią savaitę Varšuvoje teigė „Orlen“ prezidentas Danielis Obajtekas.

„Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė BNS patvirtino, kad gamykla perdirba Šiaurės jūros, Saudo Arabijos, JAV bei kitų regionų naftą. 

„Į „Orlen Lietuvos“ valdomą naftos perdirbimo produktų gamyklą Mažeikių rajone perdirbimui atkeliauja tik nafta, išgauta Šiaurės jūroje, Saudo Arabijoje, JAV bei kituose regionuose, bet ne Rusijos Federacijoje“, – komentare BNS teigė K. Gendvilė. 

12:52 Situacija apgultame Mariupolio mieste

[infogram id="392d0d0f-1305-4ea2-afb1-77ac3644faf8" prefix="FJw" format="interactive" title="Mariupolio žemėlapis 2022 04 05"]

12:48 A. Anušauskas: Lietuvos suteiktomis „Stinger“ sistemomis ukrainiečiai numušė 8 taikinius

Lietuvos suteiktomis artimojo nuotolio oro gynybos „Stinger“ sistemomis ukrainiečiai numušė aštuonis rusų taikinius, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Turime žinių, kad dar prieš pat prasidedant Rusijos agresijai, mūsų apmokyti, kaip elgtis ir kaip naudoti priešlėktuvines gynybos sistemas „Stinger“, ukrainiečiai dabar pranešė, kad jie jas naudojo ir numušė aštuonis taikinius“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

„Matosi, kad ta parama, kuri savo laiku buvo suteikta, yra naudojama ginant Ukrainą“, – pridūrė jis.

12:39 Apie 80 mamų su vaikais Vilniuje išreiškė palaikymą motinoms Ukrainoje

Vilniuje trečiadienį daugiau kaip 80 mamų su vaikais, nešdamos Ukrainos vėliavas, tyliomis eitynėmis išreiškė paramą motinoms Ukrainoje.

Akcijos iniiatorė vilnietė Ieva Matuzienė sakė, kad dėl įvykių Ukrainoje jai „iš skausmo plyšta širdis“.

„Sužinojus naujienas apie Kyjivo priemiesčiuose žiauriai išniekintus, nužudytus vaikus, nekaltus žmones, sunku būti vienai su tuo skausmu, kilo mintis pakviesti mamas išreikšti tą skaudulį ir solidarizuotis“, – sakė I. Matuzienė.

12:34 Popiežius smerkia siaubingą žiaurumą Ukrainos Bučos miestelyje

Popiežius Pranciškus trečiadienį užsipuolė „siaubingą žiaurumą“ Ukrainoje, kur Bučos miestelyje netoli sostinės buvo išžudyta dešimtys civilių.

„Pastarojo meto naujienos apie karą Ukrainoje neatneša palengvėjimo ir vilties, tik liudija naujus žiaurumus, tokius kaip žudynės Bučoje“, – sakė popiežius per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane.

„Siaubingas žiaurumas, taip pat bejėgių civilių, moterų ir vaikų atžvilgiu. Tai aukos, kurių nekaltas kraujas šaukiasi dangaus ir meldžia pasigailėjimo“, – sakė jis.

Tuomet 85 metų Pranciškus atsistojo iš parodė vėliavą, „atneštą iš karo, iš to daug iškentėjusio Bučos miesto“. Vėliau pontifikas sulankstė vėliavą ir ją pabučiavo.

12:31 Graikija išsiunčia 12 Rusijos diplomatų

Graikija prisijungė prie kitų Europos valstybių, kurios jau paskelbė apie masišką Rusijos diplomatų išprašymą iš savo teritorijų ir pranešė išsiunčianti namo 12 diplomatų dėl Kremliaus pradėto karo Ukrainoje, rašo „The Guardian“.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško „Interfax“ sakė, kad Rusija tikisi išsaugoti diplomatinius ryšius su Vakarų valstybėmis nepaisant diplomatų išsiuntimo.

12:19 S. Kairys: stebint karą Ukrainoje, gegužės 9-osios minėjimai būtų absurdiški

Gegužės 9-osios minėjimų, kai rusai mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją, šalyje neturėtų vykti, nes tai „būtų absurdiška“, sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Anot jo, tai reikėtų vertinti atsižvelgus ne tik Rusijos karo Ukrainoje kontekstą, bet ir į žvalgybos bei policijos įspėjimus dėl galimų provokacijų.

„Manau, tikrai būtų absurdiška, jei tokie renginiai vyktų. Aš jau matau pavyzdžius, komunikuoja vieni ar kiti merai, kurie pasisako, kad neišduos leidimų tokiems renginiams. Man būtų irgi sunku suvokti, kaip tokie renginiai galėtų vykti. Turime suprasti, kad potencialas provokacijoms tokią dieną tikrai yra realus“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

12:07 Tvenkinys šalia Rusijos ambasados nudažytas raudonai

Tvenkinys šalia Rusijos ambasados Vilniuje trečiadienį nudažytas raudonai, taip reaguojant į šalies agresiją Ukrainoje.

Pasak Julijos Samorokovskajos, Vilniaus apskrities policijos atstovės, protesto akcija suderinta su gamtos apsauga, o dažai yra nekenksmingi. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Tvenkinys šalia Rusijos ambasados Vilniuje. Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Tvenkinys šalia Rusijos ambasados Vilniuje. Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

12:03 Hostomelyje be žinios dingę 400 gyventojų

Netoli Bučos esančio Hostomelio miestelyje nuo Rusijos okupacijos pradžios iki šiol be žinios yra dingę daugiau nei 400 žmonių, pranešė vietos administracijos darbuotojas Taras Dumenko.

Anot jo, kai kurie vietos gyventojų kūnai buvo rasti kitose vietose, pavyzdžiui Bučoje, todėl neatmetama, kad rusai galėjo išvežti dalį gyventojų kitur, T. Dumenko cituoja BBC.

Hostomelyje virė itin intensyvūs mūšiai nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Ten esantį oro uostą Rusijos desantininkai bandė užimti dar pirmomis karo dienomis, o paskui iki šios vietos buvo atvykusi didelė Rusijos armijos kolona, kuriai taip ir nepavyko apsupti Kyjivo.

11:57 Ukrainos skaičiavimu, Rusija jau neteko 18.600 karių

Ukrainos gynybos ministerija skelbia atnaujiną Rusijos pajėgų nuostolių sąrašą. Jame skelbiama, kad Rusija jau neteko 18.600 karių, 684 tankų ir 150 lėktuvų, bei 135 sraigtasparnių.

Nepriklausomai patikrinti šios informacijos kol kas nėra galimybių, tačiau Vakarų vyriausybės, remdamosi savo žvalgybos duomenimis, skelbia kiek mažesnius skaičius, nei tai daro Kyjivas.

[infogram id="db0e7b06-1e21-434a-88bd-7cede7b18715" prefix="8GE" format="interactive" title="Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje 2022 04 06"]

11:42 Donorai padės Moldovai tvarkytis su karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu

Per donorų konferenciją antradienį buvo pažadėta skirti šimtus milijonų eurų padėti Moldovai, vienai skurdžiausių Europos valstybių, susidūrusiai su didžiuliu karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu. 

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad per 30 šalių ir tarptautinių organizacijų Berlyno organizuotoje konferencijoje susitarė skirti iš viso 659,5 mln. Eur tiesioginę finansinę paramą. 

Į šią sumą įeina 108,2 mln. Eur tiesioginių dotacijų ir maždaug 530 mln. Eur paskolų, nurodė ji.    

Taip pat sutarta padėti perkelti iš Moldovos maždaug 12.000 ukrainiečių. Pasak A. Baerbock, tai bus „preliminarus žingsnis“ siekiant padėti Moldovai tvarkytis su krize. 

11:32 Danijos vėjo turbinų gamintoja traukiasi iš Rusijos

Danijos vėjo turbinų gamintoja „Vestas Wind Systems“ („Vestas“) pasekė daugybės kitų įmonių pavyzdžiu ir antradienį pareiškė pasitrauksianti iš Rusijos, kur turi dvi gamyklas, dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.

Apie šį žingsnį buvo pranešta bendrovės metiniame visuotiniame susirinkime.

„Atsižvelgdama į invaziją, „Vestas“ kovo pradžioje sustabdė naują komercinę veiklą Rusijoje. Po šio sprendimo bendrovė pradėjo skirtingų scenarijų peržiūrą“, – sakoma bendrovės pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

„Po šios peržiūros ir situacijos pasikeitimo priėmėme sprendimą trauktis iš Rusijos“, – priduriama pareiškime.

11:28 Turkija sugrąžino ambasadą į Kyjivą

 Turkija sugrąžino į Kyjivą savo ambasadą Ukrainoje, kurios darbuotojus saugumo sumetimais praėjusį mėnesį buvo evakavusi.

„Laikinai buvome perkėlę savo veiklą į Černivcių miestą, tapusį mūsų logistikos centru, – tviteryje vėlai antradienį parašė ambasada. – Nuo šiandien (antradienio) esame grįžę į Kyjivą, savo namus.“

11:10 „Intel“ visiškai traukiasi iš Rusijos

Didžiausia pasaulyje puslaidininkinių komponentų ir įrenginių gamintoja „Intel“ pranešė dėl invazijos į Ukrainą nutraukianti visas verslo operacijas Rusijoje.

„Intel“ ir toliau su pasauline bendruomene smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir ragina kuo greičiau atkurti taiką. Nedelsdami stabdome visas verslo operacijas Rusijoje. Jau anksčiau esame priėmę spendimą stabdyti visas siuntas klientams Rusijoje ir Baltarusijoje“, – teigė „Intel“.

Plačiau apie tai galima perskaityti čia.

11:04 G. Landsbergis: žudynes Bučoje galima vadinti genocidu

Žudynes šalia Kyjivo esančioje Bučoje galima vadinti genocidu, kaltininkai turi sulaukti atsakomybės, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jis tai antradienį sakė Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“.

„Manau, kad galime rasti drąsos ir tai vadinti genocidu, nes yra labai daug panašumų su XX amžiaus įvykiais, kurie, manėme, liko istorijos vadovėliuose“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mes turime prisiminti šiuos įvykius, palyginti juos ir rasti tinkamus žodžius, kaip tai pavadinti“, – pridūrė jis.

11:01 Trečiadienį suplanuota 11 humanitarinių koridorių

Iryna Veresčiuk, Ukrainos vicepremjerė, paskelbė apie 11 suplanuotų humanitarinių koridorių šiandien, kuriais žmonėms turėtų būti suteikta galimybė palikti zonas, kuriose vyksta intensyviausi susirėmimai, praneša „Reuters“.

Tiesa, norintys palikti Mariupolį šiandien turės tai padaryti tik naudojantis savo transportu.

10:52 Lietuvos kariuomenė sulaukė visų pirktų savaeigių haubicų

Užbaigtas didžiausias Lietuvos kariuomenės artileriją sustiprinsiantis įsigijimų projektas, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Kovą Lietuvai perduota paskutinė 18-ta savaeigė haubica „PzH2000“ („Panzerhaubitze 2000“), tuo užbaigiant 2015 metų rugsėjį pasirašytą sutartį su Vokietijos gynybos ministerija ir aprūpinant Lietuvos kariuomenę viena moderniausių pasaulyje savaeigės 155 mm artilerijos sistemų. 

Šios sistemos perduotos Rukloje dislokuotam mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionui.

155 mm haubicos pakeitė batalione buvusias 105 mm haubicas, galinčias naikinti taikinius maždaug 11 kilometrų atstumu.

Anot KAM pranešimo, savaeigės „PzH2000“ haubicos bataliono efektyvaus šūvio, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, nuotolį padidino iki 50 kilometrų. Su „PzH2000“ haubicomis taip pat galima vykdyti ir tiesioginę ugnį, tai yra šaudyti ir naikinti taikinius tiesiu šūviu.

10:46 Vaizdo įraše užfiksuoti iškasti apkasai netoli Černobylio AE, sudeginta miško dalis

Socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame netoli Černobylio atominės elektrinės matomi žemėje iškasti gynybiniai apkasai bei sudeginto miško dalis. Šiuo vaizdo įrašu taip pat pasidalino „Bellingcat“ tiriamosios žurnalistikos centro įkūrėjas Elliotas Higginsas.

Rusija kol kas oficialiai nekomentavo kariuomenės veiksmų Černobylio AE apylinkėse, nors buvo pasirodę pranešimų, kad kariai ten galėjo kasti gynybinius įtvirtinimus šioje teritorijoje. Vėliau buvo pasirodę žinių apie nuo radiacijos apsinuodijusius Rusijos karius, tačiau nepriklausomai jų patikrinti kol kas nėra galimybių.

10:40 Turkija ragina ištirti civilių žūtį Bučoje

Turkija trečiadienį prisidėjo prie pasaulinio pasmerkimo dėl Rusijos pajėgų vykdytų civilių žudynių Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose bei paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.

„Spaudoje paskelbti žudynių vaizdai iš įvairių regionų, įskaitant Bučą bei Irpinę netoli Kyjivo, yra pasibaisėtini ir liūdni žmonijai“, – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Neskaitant tviteryje pirmadienį paskelbtos turkų ambasados Ukrainoje žinutės, tai pirma oficiali Ankaros reakcija į praeito savaitgalio pranešimus apie dešimtis lavonų bendruose kapuose ar tiesiog gulėjusių gatvėse netoli Ukrainos sostinės.

10:35 Ch. Michelis: ES anksčiau ar vėliau įves sankcijas Rusijos naftai ir dujoms

Europos Sąjunga turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Jis ragino imtis priemonių prieš svarbiausius Rusijos eksportuojamus produktus ir pareiškė, kad civilių žudymai kai kuriose rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose yra „karo nusikaltimai“ bei „dar vienas įrodymas, kad Rusijos žiaurumas prieš Ukrainos žmones neturi ribų“.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

10:30 Indija vienareikšmiškai pasmerkė civilių žudynes Bučoje

Indijos ambasadorius Jungtinėse Tautose T. S. Tirimurti pasmerkė civilių žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje, o vaizdus pavadino „giliai trikdančiais“.

„Mes vienareikšmiškai pasmerkiame šiuos žudymus ir remiame kvietimą atviram tyrimui“, – antradienį sakė ambasadorius Saugumo Tarybos sesijos metu.

Tai yra kol kas griežčiausias Indijos pareigūnų pasisakymas apie Rusijos karą Ukrainoje. Indija stengiasi balansuoti tarp abiejų pusių ir išlaikyti glaudžius santykius su Rusija, o šalies premjeras Narendra Modi yra kol kas tik išreiškęs vilčių dėl paliaubų ir ugnies nutraukimo, tačiau Indija iki šiol susilaikė nuo pasmerkimo Rusijos atžvilgiu dėl šios veiksmų Ukrainoje.

10:23 Naujose JAV sankcijose – investicijų Rusijoje draudimas

Jungtinės Valstijos trečiadienį turi paskelbti griežtų naujų sankcijų Rusijai, įskaitant naujų investicijų draudimą, Ukrainos prezidentui ankstesnę dieną pademonstravus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai šiurpių smurto vaizdų ir apkaltinus Maskvą daugybe žiaurių nusikaltimų.

„Galite tikėtis... kad jos bus nukreiptos prieš Rusijos vyriausybės pareigūnus, jų šeimų narius, rusams priklausančias finansų institucijas, valstybines įmones“, – antradienį trumpoje spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Plačiau apie tai rašoma čia.

10:21 Nyderlandai areštavo 14 rusams priklausančių jachtų

Nyderlandai areštavo 14 jachtų, kurios priklauso savininkams iš Rusijos. 12 iš jų tebebuvo statomos savininkams iš Rusijos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Jachtų statymo verslas yra svarbi Nyderlandų pramonės dalis.

10:15 WSJ: ES skelbs sankcijas dviem V. Putino dukroms

Europos Sąjunga ketina sankcionuoti dvi Vladimiro Putino dukras, praneša „The Wall Street Journal“.

V. Putinas viešai nekalba apie savo šeimą. Su buvusia žmona Liudmila Putina jis turi dvi dukras, tačiau ar turi daugiau vaikų, lieka neatskleista.

10:06 D. Jakniūnaitė: išsiuntus ambasadorių, Lietuvos santykiai su Rusija – prasčiausi istorijoje

Lietuvai šią savaitę nutarus iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių, dvišaliai santykiai tarp valstybių nugarmėjo į naujas istorines žemumas, sako politologė Dovilė Jakniūnaitė.

„Jei mes kalbame apie santykius kaip turinį, tai jų seniai nėra normalių, jei kalbame apie formą, kai neturime aukščiausio lygio diplomatų, taip, jie istoriškai yra prasčiausi“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė D. Jakniūnaitė.

Išsamiau apie tai galima perskaityti čia.

09:50 Rusija smogė degalų saugyklai centrinėje Ukrainoje

Rusijos pajėgos smogė degalų saugyklai centrinėje šalies dalyje, pranešė Valentynas Rezničenko, Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos vadas. Smūgis įvykdytas naktį į trečiadienį.

Anot jo, ugniagesiai gaisrą gesino 8 valandas, tačiau per ataką žmonės nenukentėjo, rašo CNN.

09:42 Rusija teigia, kad apšaudyti jos pasieniečiai Kursko regione

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ praneša, kad Rusijos pasienio postas ir pasieniečiai buvo apšaudyti Kursko regione. Patvirtini šios informacijos kol kas neįmanoma.

Kursko apskritis yra netoli Sumų miesto, kurį neseniai nesėkmingai bandė apgulti Rusijos kariuomenė, tačiau paskutiniu metu buvo pasirodę pranešimų, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai atstūmė prieš pajėgas atgal.

09:23 Pabėgėlių srautas į Lietuvą lėtėja

Lietuvoje registruota beveik 40.900 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 17.200 iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Remiantis departamento duomenimis, pabėgėlių srautas į Lietuvą slopsta – jis mažėja nuo kovo 17-osios piko, kai buvo sulaukta 2.234 karo pabėgėlių.

Pastarąją parą registracijos centruose arba Migracijos departamento padaliniuose atvykimą deklaravo 531 asmuo, iš jų – 169 nepilnamečiai, 46 vaikai buvo nesulaukę šešerių.

Septynių dienų atvykstančiųjų iš Ukrainos vidurkis šiuo metu siekia 516 asmenų – šis rodiklis mažėja kiek daugiau nei dvi savaites, nuo kovo 21-osios.

08:55 V. Čmilytė-Nielsen: dar ilgus metus nebus galima sėsti su Rusijos atstovais prie vieno stalo

Civilių žmonių žudynės Ukrainoje rodo, kad Rusijos valstybė greitai pagyti nepajėgs, su jos atstovais sėsti prie bendro stalo dar ilgai nebus galima, sako Lietuvos Seimo pirmininkė.

„Akivaizdu, kad po pastarųjų savaičių, ypač to žiaurumų Bučoje, kituose Ukrainos miestuose, nebegalima kalbėti tik apie Putino karą, vien apie Kremliaus režimą, turint galvoje koks didžiulis palaikymas Rusijos visuomenėje yra šiems veiksmams“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Matyt, ta valstybė išgyti greitai nepajėgs ir ji turės būti izoliuojama įvairiuose formatuose. Ne tik politiškai, ne tik diplomatiškai, ne tik ekonomiškai, bet ir kultūros, sporto, kitose srityse“, – tvirtino ji.

„Tiesiog su tos šalies atstovais sėdėti prie bendro stalo, matyt, ilgus metus negalima bus“, – pridūrė parlamento vadovė.

08:35 Britanija sako įšaldžiusi 321 mlrd. Eur iš V. Putino „karo skrynios“

Jungtinė Karalystė įšaldė maždaug 350 mlrd. USD (321 mlrd. Eur) iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“, antradienį lankydamasi Varšuvoje pareiškė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Iki šiol mūsų sankcijos turėjo žlugdantį poveikį tiems, kurie maitina ir finansuoja Putino karo mašiną. Šią savaitę paskelbsime, kad įšaldėme daugiau kaip 350 mlrd. USD iš V. Putino karo skrynios“, – sakė ji. 

L. Truss sakė, kad šis žingsnis reiškia, jog „daugiau kaip 60% režimo 604 mlrd. USD užsienio valiutos atsargų“ dabar yra „neprieinamos“ Rusijos vyriausybei.

Pasak užsienio reikalų sekretorės, „koordinuotos sankcijos stumia Rusijos ekonomiką atgal į sovietinius laikus“.

„Tačiau galime ir turime padaryti daugiau“, – pabrėžė ji. 

08:21 Švedija pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje

Švedija antradienį pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, ragindama liudininkus ir nukentėjusiuosius kreiptis į teisėsaugą, kad būtų surinkti įrodymai galimam baudžiamajam persekiojimui ateityje, pranešė prokurorai.

„Atsižvelgiant į turimą informaciją apie padėtį Ukrainoje, yra pagrindo manyti, kad vykdomi sunkūs karo nusikaltimai“, – sakoma Švedijos prokuratūros pareiškime ir priduriama, kad pradėtas preliminarus nusikalstamų veikų tyrimas. 

Prokuratūra nurodė, kad šiuo metu nė vienas asmuo nėra įtariamas nusikaltimo padarymu.

„Mūsų tikslas – kuo anksčiau gauti įrodymų, kuriuos būtų galima surinkti Švedijoje, kad ateityje juos būtų galima panaudoti per teismo procesą Švedijoje, kitos šalies teisme arba tarptautiniame teisme, pavyzdžiui, Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT)", – rašoma pareiškime. 

08:10 Ukrainos prokuratūra tiria 4.468 karo nusikaltimų atvejus

Ukrainos generalinė prokuratūra trečiadienį paskelbė kad pradėjo tyrimą dėl 4.468 įvykių, kuriuose karo nusikaltimais kaltinami Rusijos kariai.

Generalinė prokurorė Iryna Venediktova teigė, kad ikiteisminiai procesai pradėti kone visoje šalyje, įskaitant Kyjivo, Charkivo, Sumų, Mykolajivo, Donecko, Luhansko ir kituose regionuose, rašo „The Guardian“.

07:33 A. Anušauskas: Vakarų šalys didina karinę paramą Ukrainai, siųs sunkiosios technikos

Vakarų valstybės didina karinę paramą Ukrainai, pamažu pereina prie sunkiosios technikos siuntimo, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras.

„Manau, kad gali padidinti (karinę paramą – BNS) ir didina, nes pastarąją dieną pasirodė informacija apie Čekijos siunčiamus tankus. Tokius pat tankus, kuriuos naudoja Ukrainos kariuomenė, iki šiol naudojo ir Čekijos kariuomenė. Tankai sovietinės gamybos, bet jie yra modernizuoti“, – trečiadienį LRT sakė Arvydas Anušauskas.

„Manau, kad ir kitos valstybės pamažu pereina prie sunkiosios technikos, artilerijos siuntimo“, – tvirtino jis.

Ministro teigimo, tai geri sprendimai, jie stiprina Ukrainos kariuomenę.

07:19 JAV pažadėjo naują 100 mln. USD vertės „Javelin“ siuntą

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios Ukrainai dar 100 mln. USD (90,7 mln. Eur) vertės prieštankinės ginkluotės.

„Vadovaudamasis anksčiau šiandien pateiktu prezidento pavedimu leidau nedelsiant išskirti iki 100 mln. USD vertės saugumo paramą, kad būtų patenkintas Ukrainos skubus poreikis papildomoms prieštankinėms sistemoms“, – sakomą valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno pranešime.

Jis pridūrė, kad „pasaulis buvo sukrėstas ir pritrenktas žiaurumų, įvykdytų Rusijos pajėgų Bučoje ir visoje Ukrainoje“.

Pentagono atstovas Johnas Kirby atskiru pranešimu informavo, jog papildomos lėšos bus skirtos „patenkinti skubiam Ukrainos poreikiui gauti papildomų prieštankinių sistemų „Javelin“.“

07:15 S. Lavrovas: Kyjivas kaltinimais Rusijai dėl žudynių Bučoje siekia sužlugdyti derybas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos mieste Bučoje rastus daugybę nužudytų civilių yra „provokacija“, kuria siekiama sužlugdyti Maskvos ir Kyjivo derybų procesą.

„Kyla klausimas: kokia yra šios šios atviros, melagingos provokacijos, kurios tikrumo pagrįsti tiesiog neįmanoma, priežastis? – Rusijos televizijos parodytame vaizdo pranešime klausė S. Lavrovas. – Esame linkę manyti, kad priežastis yra noras rasti dingstį sužlugdyti dabar vykstančias derybas.“

S. Lavrovas sakė, kad pranešimais apie padėtį Bučoje siekiama „nukreipti dėmesį nuo derybų proceso, nukreipti dėmesį nuo fakto, kad Ukrainos pusė po (susitikimo - VŽ) Stambule pradėjo atsitraukinėti, mėgino kelti naujas sąlygas“.

Vis dėlto jis pridūrė, kad Rusija „pasiruošusi“ derybas tęsti.

07:13 Naujoji Zelandija įveda 35% importo tarifus visai rusiškai produkcijai

Naujoji Zelandija įves 35% importo tarifus visai rusiškos kilmės produkcijai ir pratęs galiojančius eksporto į šią šalį ribojimus, bei į eksportuoti ribojamų produktų sąrašą įtrauks „produkciją, glaudžiai susijusią su Rusijos strateginės pramonės šakomis“.

„Šie tarifai, kartu su tarptautinės bendruomenės pastangomis, didina įdirbį kuriant spaudimą V. Putino režimui“, – CNN citavo N. Zelandijos Prekybos ministras Damienas O‘Connoras.

Šios priemonės įsigalios nuo balandžio 25 dienos, o produkcijos, tokios kaip ryšio priemonės ar varikliai, eksportas bus uždraustas.

06:38 Vyriausybė spręs dėl lietuvių kilmės asmenų perkėlimo iš Ukrainos

Ministrų kabinetas trečiadienį spręs dėl lietuvių kilmės asmenų perkėlimo iš Ukrainos. 

Būti perkelti į Lietuvą gali tikėtis Lietuvos piliečiai arba lietuvių kilmės asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, bei jų šeimų nariai.

Pirminiais duomenimis, iš šiuo metu karo niokojamos šalies į Lietuvą gali būti perkelti per 500 lietuvių kilmės žmonių.

„Tikslų perkeliamųjų asmenų skaičių sunku nustatyti, nes tai priklauso nuo besikeičiančios situacijos Ukrainoje, taip pat ar humanitarinės krizės paliesti asmenys planuoja nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, perkeliamųjų asmenų skaičius galėtų tiek didėti, tiek mažėti“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos teikime.

06:32 G. Nausėda: sankcijas Rusijai reikia taikyti dabar, nelaikyti kaip svertų ateičiai

Sankcijas Rusijai reikia taikyti šiuo metu ir nelaikyti kaip svertų ateičiai, nes „patys baisiausi dalykai vyksta dabar“, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Karo nusikaltimai, padaryti Ukrainoje, yra tokie akivaizdūs, ir tokie baisūs, kad normalūs žmonės supras, kad mes turime būti ryžtingi, vieningi, ir mes negalime laikyti kažkokių svertų ateičiai, kadangi patys baisiausi dalykai vyksta dabar“, – antradienį interviu televizijai CNN sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentas teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis visų priemonių siekiant izoliuoti Rusiją, pašalinti ją iš pasaulinės rinkos, sporto ir kultūros organizacijų ir „absoliučiai būtina pasiekti neatidėliotiną ekonominį poveikį Rusijos ekonomikai“.

„Aš manau, kad mums jau pavyko padaryti poveikį, bet tai užtrunka, o kol kas turime padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis: karine, humanitarine, finansine pagalba“, – kalbėjo prezidentas.

06:30 ES ketina įvesti daugiau sankcijų

Europos Komisija antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.

„Rusija vykdo žiaurų ir negailestingą karą, taip pat ir prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šiuo kritiniu momentu turime išlaikyti didžiausią spaudimą“, – vaizdo kreipimesi sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

U. von der Leyen nurodė, kad anglių importo draudimo vertė yra 4 mlrd. Eur per metus ir kad ES jau pradėjo rengti papildomas sankcijas, taip pat ir naftos importui.

EK pirmininkė nepaminėjo gamtinių dujų. 27 ES narių konsensusą dėl sankcijų gamtinėms dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti, užsitikrinti sunkiau.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Statybą stabdo ne verslas 1

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Greitai NATO plėtrai koją pakišti gali nacionaliniai šalių interesai Premium

Pastarųjų dienų įvykiai Suomijoje ir Švedijoje negalėtų būti kitaip apibūdinti kaip tik istoriniai. Suomiai...

Baltarusija išplėtė mirties bausmės taikymą

Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą, trečiadienį pranešė Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.18
ES svarsto sukurti „Europos geopolitinę bendriją“ 1

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi...

Verslo aplinka
2022.05.18
Turkija, prieš pritardama Suomijos ir Švedijos narystei NATO, šalims turi 10 reikalavimų

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų,...

Verslo aplinka
2022.05.18
A. Armonaitė: Lietuva gali sukurti Ukrainos atstatymo fondą

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią...

Verslo aplinka
2022.05.18
Rusija išsiunčia dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų

Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.18
Ukrainos bankas: ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai trečdaliu

Ukrainos ekonomikos kritimas 2022-aisiais trečdaliu yra pats optimistiškiausias scenarijus, o spartus jos...

Verslo aplinka
2022.05.18
„Financial Times“: Turkija NATO ambasadorių susitikime blokavo derybų dėl Suomijos ir Švedijos narystės pradžią 2

Turkija užblokavo pirminį NATO sprendimą imtis nagrinėti Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės Aljanso,...

Verslo aplinka
2022.05.18
Ukrainoje teisiamas pirmasis Rusijos karo nusikaltėlis kaltę dėl civilio nužudymo pripažįsta

Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidėjo pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo...

Verslo aplinka
2022.05.18
V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

Verslo aplinka
2022.05.18
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Infografika: efektyviausia Vakarų tiekiama ginkluotė Ukrainai Premium 1

Ukrainai laimėjus mūšį prie Charkivo, atstūmus priešo pajėgas kone iki pat sienos su Rusija ir sėkmingai...

Verslo aplinka
2022.05.18
Vyriausybė oficialiai atšaukia ambasadorių Rusijoje

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iš ambasadoriaus Rusijoje pareigų oficialiai atšaukti Eitvydą...

Verslo aplinka
2022.05.18
Subsidijos Ukrainos verslui: už įsikūrimą Lietuvoje – 10.000 Eur 1

Ukrainos verslai, po vasario 24 d. pradėję veiklą Lietuvoje, galės gauti subsidijas už įsikūrimą ir darbo...

Gazelė
2022.05.18
Seimo komitete pritarta naujai vaiko priežiūros išmokų tvarkai: keistųsi trukmė ir dydis 6

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pasiūlytai ir Seimo pradėtai...

Vadyba
2022.05.18
Prieš KAM svetainę gegužę įvykdyta masyvi kibernetinė ataka

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta...

Verslo aplinka
2022.05.18
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 2

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Verslo aplinka
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku