TATENA ramina dėl radiacijos nuotėkio pavojaus, Mariupolyje subombarduoti gimdymo namai

• Ieškoma sprendimų dėl Lenkijos MIG-29 naikintuvų perdavimų Ukrainai.
• JAV pranešė stabdanti rusiškos naftos importą. JK paskelbė rusiškos naftos ketinanti atsisakyti iki metų pabaigos.
• Rusija kaltinama subombardavusi gimdymo namus Mariupolyje.
• Iš Ukrainos pasitraukė jau 2 mln. žmonių.
• Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog šalis yra pasirengusi priimti „labai didelį skaičių“ Ukrainos pabėgėlių, tačiau konkretaus skaičiaus neįvardino.
• Baltieji rūmai svarsto galimybę įvesti sankcijas „Rosatom“

Įvykių suvestines galima rasti čia. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1347?placement=

23:15 Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą

Ketvirtadienio naujienų juostą galite rasti čia.

23:10 Pentagonas: JAV nepalaiko naikintuvų perdavimo Ukrainai

Lloydas Austinas, JAV gynybos sekretorius, Lenkijos gynybos ministrui pranešė, jog amerikiečiai šiuo metu nepalaiko idėjos Ukrainai perduoti Lenkijos MiG-29 naikintuvus, pranešė Johnas Kirby, Pentagono atstovas spaudai.

„Jis (L. Austinas) pažymėjo, kad mes šiuo metu nepalaikome papildomų naikintuvo perdavimo Ukrainai, taip pat patys neturime jokio noro perimti juos savo globon“, – sakė J. Kirby.

22:57 Evakuota per 3.000 civilių

Iš Irpino ir Vorzelio miestų, esančių į šiaurę nuo Kyjivo, evakuota daugiau nei 3.000 žmonių, pranešė Ukrainos Vidaus reikalų ministerija.

„Evakuacijoje dalyvavo apie šimtas autobusų ir greitosios pagalbos automobilių. Tarp išgelbėtų piliečių buvo keli šimtai vaikų, senyvo amžiaus žmonių ir sunkiai sergančių“, – teigiama pranešime.

Ministerija taip pat pakartojo ankstesnius pareiškimus, jog civiliams buvo trukdoma palikti gyvenvietes, esančias į šiaurę nuo Kyjivo, nepaisant to, jog Rusija ir Ukraina buvo sutarusios dėl „žaliojo koridoriaus“ žmonių evakuacijai.

22:42 Svarstomos sankcijos „Rosatom“

Joe Bideno, JAV prezidento, administracija svarsto galimybę įvesti sankcijas Rusijos valstybės atominės energetikos kompanijai „Rosatom“, skelbia „Bloomberg“.

Anot anoniminių šaltinių, galutinis sprendimas dar nepriimtas, o Baltieji rūmai konsultuojasi su atominės energetikos pramonės atstovais, siekiant įvertinti galimą sankcijų poveikį.

22:13 Investicijas stabdo „Philip Morris“

Investicijas stabdo ir gamybos apimtis Rusijoje mažina JAV tabako kompanija „Philip Morris“, praneša „Reuters“.

Sustabdymas apima visas investicijas į komerciją, inovacijas ir gamybą. „Philip Morris“ Rusijoje turi daugiau nei 3.200 darbuotojų.

22:05 JAV pasmerkė ligoninės bombardavimą

Baltieji rūmai trečiadienį pasmerkė „barbarišką“ jėgos naudojimą prieš civilius po Rusijos pajėgų į vaikų ligoninę Mariupolyje nukreipto oro smūgio.

„Siaubinga matyti kaip barbariškai naudojama karinė jėga nukreipta prieš nekaltus civilius suverenioje valstybėje“, – paklausta apie Rusijos ataką žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Vietos pareigūnai teigia, kad, remiantis preliminariais duomenimis, buvo sužeisti 17 žmonių.

21:46 JK: Rusija patvirtino naudojusi termobarinius ginklus

Rusijos gynybos ministerija patvirtino Ukrainoje naudojusi termobarines raketas, paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Šių sprogmenų naudojimą draudžia Ženevos konvencija.

21:24 Tarp ES sankcionuotų – netiesioginis „Lifosos“ savininkas

Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai (ES) į sankcijų sąrašą įtraukus 14 su Kremliumi susijusių oligarchų, tarp jų atsidūrė ir netiesioginis „Lifosos“ savininkas Andrejus Melničenka, pranešė LRT.

A. Melničenkai priklauso Rusijos koncernas „Eurochem“, kuris nuo 2014 m. valdo Kėdainių trąšų gamintojo „Lifosa“ akcijas.

„Lifosa“ komentarą ketina pateikti ketvirtadienį.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

21:18 Baltieji rūmai: MIG-29 naikintuvai į Ukrainą galėtų patekti išardyti

Jen Psaki, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė, tikino, kad JAV pareigūnai palaiko ryšius su Ukraina, NATO sąjungininkais, kurie padėtų išspręsti Lenkijos pasiūlymą perduoti visus turimus MIG-29 naikintuvus Ukrainai, konflikto neeskaluojančiu būdu. Kaip sprendimo būdus J. Psaki vardijo lėktuvų gabenimą išardžius.

J. Psaki pabrėžė, kad JAV teikia karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant ginklus, priešraketines sistemas ir tankų sistemas.

21:11 S. Lavrovas atvyko į Turkiją

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Turkiją, kur kitą dieną vyks jo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba, pranešė vienas turkų pareigūnas.

Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.

21:02 Akcijų birža neatsidarys

Rusijos akcijų birža neatsidarys ir ketvirtadienį, pranešė šalies centrinis bankas, tačiau nuo 10 val. vietos laiku veiks valiutų ir repo rinkos.

Maskvos akcijų birža neveikia nuo vasario 28 d. Tai – ilgiausias neprekybos metas šios biržos istorijoje.

20:37 JT: sveikatos apsaugos objektai niekada neturėtų tapti bombardavimo taikiniais 

Jungtinės Tautos (JT) pasmerkė žinią apie Mariupolyje subombarduotus gimdymo namus ir vaikų ligoninę.

„Tiek mes, tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) raginome nedelsiant nutraukti visas atakas prieš ligonines, sveikatos apsaugos darbuotojus, greitąją pagalbą – tai niekada, jokiomis aplinkybėmis neturi tapti taikiniais“, - trečiadienį sakė Stephane‘as Dujarricius, JT atstovas spaudai.

PSO anksčiau trečiadienį skelbė apie iš viso 18 patvirtintų išpuolių prieš sveikatos apsaugos objektus Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.

20:15 „Amazon“ stabdo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje

JAV technologijų kompanija „Amazon“ stabdo savo mažmeninės prekybos svetainėje parduodamų produktų gabenimą klientams Rusijoje bei Baltarusijoje ir nutraukė prieigą prie savo vaizdo transliacijos paslaugos.

„Sustabdėme mažmeninės prekybos produktų gabenimą klientams, esantiems Rusijoje ir Baltarusijoje, nebepriimsime naujų šiose šalyse įsikūrusių „Amazon Web Services“ klientų bei trečiųjų šalių pardavėjų, sustabdome prieigą prie „Prime Video“, nebepriimsime vaizdo žaidimo „New World“ užsakymų, kuris yra vienintelis tiesiogiai parduodamas Rusijoje“, – skelbė įmonė savo tinklalapyje.

20:07 JK ragina visas G-7 nares uždrausti naftos importą iš Rusijos

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos sekretorė Liz Truss trečiadienį paragino visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybes uždrausti rusiškos naftos importą.

„Turime dvigubai sustiprinti savo sankcijas. Tai apimtų... Rusijos naftos ir dujų naudojimo nutraukimą G-7“ ir draudimą Rusijos bankams naudotis tarptautine tarpbankinių atsiskaitymų sistema SWIFT, spaudos konferencijoje sakė L. Truss.

„Dabar ne laikas nusileisti. Putinas turi pralaimėti“, – teigė ji.

19:54 JK teiks Ukrainai oro gynybos sistemas

Liz Truss, Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė, trečiadienį pareiškė, kad šalis tieks Ukrainai oro gynybos sistemas.

„Geriausias būdas apsaugoti dangų yra priešlėktuvinė ginkluotė, kurią JK dabar tieks Ukrainai“, – sakė L. Truss.

Ji pridūrė, kad bus siunčiamos „Starstreak“ raketos.

JK neplanuoja kurti neskraidymo zonos virš evakuacijos koridorių Ukrainoje, nes tai „suvestų prie tiesioginės NATO ir Rusijos konfrontacijos. Ir tai ne tai, ko mes norėtume“, – sakė ji.

19:41 JAV: Rusija tebeturi 90% karinių pajėgumų Ukrainoje

Rusija tebeturi apie 90% Ukrainoje sutelktų karinių pajėgumų, vertina JAV gynybos pareigūnai.

Kaip rašo CNN, JAV skaičiuoja, jog Rusija nebeturi kelių šimtų įvairios karinės technikos vienetų, tačiau amerikiečiai nežino, ar ši technika buvo perimta, sunaikinta ar apleista.

CNN dar antradienį skelbė, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios sunaikinta apie 8-10% Rusijos karinės technikos.

19:20 Ukraina: Mariupolyje žuvo 1.170 civiliių

Serhejus Orlovas, Mariupolio miesto mero pavaduotojas, sako, jog nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo mažiausiai 1.170 civilių.

“Mažiausiai 1.170 žmonių buvo nužudyta, 47 buvo palaidoti masinėse kapavietėse šiandien“, - „Reuters“ cituoja S. Orlovą. – Žmonės neturi vandens, šildymo, elektros, dujų, norėdami atsigerti vandens, gyventojai tirpdo sniegą.“

18:55 Rusija kaltinama bombardavusi gimdymo namus

Mariupolio miesto taryba kaltina Rusiją subombardavus gimdymo namus bei įkėlė tai įrodantį vaizdo įrašą.

„Žala yra didžiulė. Pastatas, kuriame neseniai buvo vaikų, yra visiškai sunaikintas. Tikslinama informacija dėl aukų skaičiaus“, – teigė Mariupolio taryba.

Išpuolį prieš gimdymo namus pietiniame Mariupolio mieste pasmerkė ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.

18:41 G. Nausėda: Lietuva pasirengusi priimti „labai didelį skaičių“ pabėgėlių

Lietuva yra pasirengusi priimti labai daug Ukrainos pabėgėlių, tačiau konkrečius skaičius įvardinti sunku, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Lietuva yra pasirengusi priimti labai didelį skaičių pabėgėlių ir stengsis, kad tas skaičius didėtų, kur buvo minimi skaičiai pačioje pradžioje (kelios dešimtys tūkstančių), jie nuolat kinta, didėja“, – trečiadienį transliuotame interviu naujienų portalui „Delfi“ sakė prezidentas.

Jis teigė, jog Lietuva pagal savo dydį ir pagal savo galimybes turi siekti maksimumo „priimti tiek, kiek gali priimti“.

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimynines valstybes pabėgo jau apie 2 mln. žmonių. Dalis jų atvyksta ir į Lietuvą.

18:21 Traukiasi „Ferrari“ ir „Lamborghini“

Italijos išskirtinių sportinių automobilių „Ferrari“ ir „Lamborghini“ gamintojos dėl įvykių Ukrainoje stabdo prekybą Rusijoje.

„Įvertinusi susiklosčiusią padėtį „Ferrari“ vadovybė nusprendė iki atskiro pranešimo nutraukti Rusijos rinkai skirtų automobilių gamybą. Mes ir toliau atidžiai stebėsime įvykių raidą bei visada laikysimės visų taisyklių, reglamentų ir sankcijų“, – teigiama „Ferrari“ išplatintame pranešime.

Savo ruožtu koncernui „Volkswagen AG“ priklausanti „Lamborghini“ paskelbė apie „verslo santykių su Rusija“ įšaldymą.

18:11 Pripažino, kad kare dalyvauja šauktiniai

Rusijos kariuomenė trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje sukeltame Maskvos kare dalyvauja šauktiniai, nors prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad ten bus tik profesionalūs kariai.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos paėmė į nelaisvę keletą šauktinių.

„Deja, pasitvirtino keli atvejai, kai Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniuose, dalyvaujančiuose specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainos teritorijoje, buvo šauktinių“, – teigė jis.

„Beveik visi tokie kariai jau išvesti į Rusijos teritoriją“, – pridūrė I. Konašenkovas, tačiau pripažino, kad kažkiek šauktinių tapo karo belaisviais.

Jis teigė, kad Maskva imsis „priemonių, kad šauktiniai nebūtų siunčiami į kovos vietas“.

17:56 „Nestle“ stabdo investicijas

Šveicarijos maisto milžinė „Nestle“ trečiadienį paskelbė sustabdanti visas investicijas Rusijoje.

Kompanija naujienų agentūrai „Reuters“ teigia toliau Rusijai tieksianti svarbiausius maisto produktus – po Rusijos invazijos į Ukrainą panašų sprendimą priėmė ir kitos didžiosios pasaulio maisto gamybos kompanijos.

Kaip ir kitos vakarietiškos bendrovės, maisto gamintojai sulaukė spaudimo pasitraukti iš Rusijos, tačiau jų sprendimai dažnai atsilikdavo nuo kituose sektoriuose veikiančių kompanijų. Maisto tiekėjai pabrėžia, jog jų produktai yra reikalingi kasdieniame rusų gyvenime.

17:41 Nyderlandų premjeras: ES negali atsisakyti rusiškos naftos ir dujų

Markas Rutte, Nyderlandų ministras pirmininkas, pareiškė, kad Europos Sąjungai neįmanoma atsijungti nuo rusiškų dujų ir naftos. Tai jis pavadino „nepatogia tiesa“.

„Turime kalbėti apie savo pažeidžiamumą, kas liečia mūsų priklausomybę nuo rusiškos naftos ir rusiškų dujų. Aš šiandien nepasisakysiu už rusiškos naftos ir dujų tiekimo atsisakymą“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje trečiadienį kalbėjo M. Rutte.

Antradienį ES paskelbė planus jau šiemet atsisakyti dviejų trečdalių rusiškų dujų ir naftos importo. Tuo metu visiškai nepriklausoma nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos ES sieks tapti „gerokai iki 2030 m.“

17:22 Užblokavo autobusų vilkstinę

Rusai trukdo civilių evakuaciją iš Bučos miesto Kijevo srityje. Tokią informaciją pateikė vietos savivalda. Anot vietos pareigūnų, Rusijos pajėgos netoli Kijevo užblokavo 50-čiai autobusų galimybę pravažiuoti. Irpino miesto meras nurodė, kad iš jo miesto civilių evakuacija kol kas vykdoma be trikdžių. 

17:15 Kanada žada nusiųsti Ukrainai daugiau karinės įrangos

Berlyne viešintis Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau trečiadienį pareiškė, kad jo šalis atsiųs Ukrainai papildomos 50 mln. USD vertės karinės įrangos, kad padėtų Kyjivui kovoti su Rusija.

Jis sakė, kad anksčiau trečiadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „pasakė jam, kad Kanada netrukus atsiųs jiems labai specializuotos įrangos“.

Vasario 14-ąją Kanada jau buvo pareiškusi, kad pristatys 7,8 mln. Kanados dolerių (5,5 mln. eurų) vertės letalinės įrangos ir šaudmenų, o po to pažadėjo dar 25 mln. dolerių skirti neletalinėms apsaugos priemonėms.

Be Ukrainos aprūpinimo įranga, J. Trudeau teigė, kad 3 mln. USD bus skirti kovai su Rusijos dezinformacija apie Ukrainą.

„Turime ginti tiesą ir būti budrūs prieš dezinformaciją, kuri bando mus suklaidinti ir suskaldyti“, – sakė jis.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių diaspora – daugiau nei 1,3 mln. žmonių.

17:01 Evakuotis pavyksta ne visur

Ukraina ir Rusija susitarė, kad šiandien šešiuose Ukrainos miestuose bus paskelbtos 12 valandų paliaubos, kad civiliai gyventojai galėtų pasitraukti iš kai kurių intensyviausių susirėmimų.

Pasak BBC, ne visur šiuose miestuose evakuacija vykdoma sklandžiai.

Iziume, Charkovo srityje, Rytų Ukrainoje, vietos pareigūnas tvirtina, kad civilių evakuacija „užstrigo dėl Rusijos vykdomų apšaudymų“. Olehas Synehubovas sakė, kad dėl sprogimų priemiesčiuose evakuaciniai konvojai negali išvykti.

Mariupolio situacija sudėtingesnė. Ukrainos užsienio reikalų ministras socialiniame tinkle „Twitter“ rašo, kad Rusija ir toliau blokuoja bandymus evakuoti civilius ir pristatyti humanitarinę pagalbą. Kol kas nėra galimybių nepriklausomai patikrinti padėties šioje vietoje.

Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Sumų mieste vaizdas visai kitoks. Miesto meras teigia, kad nuo šio ryto žmonės galėjo išvykti iš miesto asmeniniais automobiliais ir autobusais.

Enerhodare, esančiame Pietų Ukrainoje, išvykti daugiausia galėjo moterys ir vaikai, BBC teigė miesto meras.

16:50 Vokietija karo lėktuvų Ukrainai neperduos  

Vokietija pareiškė nesiųsianti karo lėktuvų į Ukrainą, kai JAV atmetė Lenkijos pasiūlymą per JAV bazę Vokietijoje perkelti į Ukrainą jos rusiškus lėktuvus MiG-29.

Kancleris Olafas Scholzas sako, kad Vokietija „pateikė visų rūšių gynybos reikmenų“, įskaitant ginklus, tačiau „karo lėktuvai tikrai nėra to dalis“.

16:39 Davoso forumas atsiriboja nuo Rusijos atstovų 

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) trečiadienį pranešė, kad įšaldo santykius su Rusijos atstovais ir neleis sankcijų sąraše esantiems subjektams dalyvauti Davose kasmet vykstančiame pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikime.

„Pasmerkęs Rusijos vykdomą ataką prieš Ukrainą, forumas laikosi įvedamų tarptautinių sankcijų ir seka greitai kintančią situaciją“, – sakoma PEF pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

„Todėl forumas įšaldo visus savo santykius su Rusijos subjektais ir nebendradarbiaus vykdydamas savo veiklą, įskaitant metinį susitikimą Davose, su jokiu asmeniu ar institucija, kuriems taikomos sankcijos“, – priduriama pranešime.

16:26 JK didins Ukrainai tiekiamos ginkluotės skaičių

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace‘as trečiadienį pranešė, kad JK padidins ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši galėtų gintis Rusijos agresijos akivaizdoje.

JK jau nusiuntė 2.000 prieštankinių NLAW sistemų. B. Wallace‘as pareiškė, kad šis skaičius bus padidintas iki 3.615.

JK taip pat tiekia prieštankines raketas „Javelin“. JK skelbia, kad šiuo metu analizuoja galimybes Ukrainai tiekti ir „Starstreak“ trumpojo nuotolio „žemė-oras“ raketų sistemas.

JK taip pat teigia, kad Ukrainai jau tiekia lengvųjų ginklų, neperšaunamų liemenių, šalmų, maisto davinių ir medicinos priemonių.

16:07 Rusija svarsto galimybę nacionalizuoti gamyklas

Vyriausybė svarsto pirmadienį valdančiosios Rusijos partijos „Vieningoji Rusija“ pateiktą siūlymą nacionalizuoti įmones, paskelbusias apie pasitraukimą iš Rusijos. Tokių įmonių yra apie 300.

Plačiau skaitykite čia.

15:48 D. Kuleba perspėja dėl radiacijos nuotėkio pavojaus

Černobylio atominė elektrinė (AE) bus prijungta prie avarinių dyzelinių generatorių, tačiau jų tiekiamos elektros energijos pakaks tik 48 valandoms.

Tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Po to bus išjungta panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo sistema, o tai sukels radiacijos nuotėkį. Po 48 valandų gali įvykti pasaulinio masto žmogaus sukelta katastrofa. Putinas tiesiog naikina planetą“, – rašė D. Kuleba.

„Ukrenergo“ prašo „žaliojo koridoriaus“ elektros tiekimui atkurti. 

Tačiau Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) teigia, kad kritinio poveikio Černobylio AE saugumui nėra. Jos pranešime teigiama, kad aušinimo vandens tūris yra pakankamas efektyviai pašalinti šilumą iš rezervuarų su panaudotu branduoliniu kuru.

Kaip skelbta, dėl apšaudymų pažeista aukštos įtampos linija, todėl elektros neliko visuose Černobylio AE zonoje esančiuose branduoliniuose objektuose. Panaudoto branduolinio kuro saugykloje saugoma apie 20.000 panaudoto kuro kasečių. Jas reikia nuolat vėsinti, o tai įmanoma tik esant elektros tiekimui.

15:16 Didelių lūkesčių dėl susitikimo su S. Lavrovu neturi

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad „neturi didelių lūkesčių“ dėl ketvirtadienį Turkijoje numatyto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

D. Kuleba socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Ukrainos pusė labai stengiasi, kad derybos būtų „kuo veiksmingesnės“.

„Neturiu didelių lūkesčių, bet tikrai stengsimės išspausti maksimumą“, – teigė jis.

Anot D. Kulebos, Ukrainos prioritetai yra „paliaubos, mūsų teritorijų išvadavimas, o trečias punktas, žinoma, yra išspręsti visas humanitarines problemas“.

D. Kuleba taip pat sakė, kad Ukrainos gynybos pajėgų ir tarptautinių sankcijų dėka jis į susitikimą su S. Lavrovu vyksta „turėdamas tvirtą poziciją. Esame stiprūs, pasitikime savimi“.

15:11 „Heineken“ stabdo alaus gamybą ir pardavimus Rusijoje

Nyderlandų alaus darykla „Heineken“ trečiadienį tapo dar viena įmone, Rusijoje sustabdžiusia savo veiklą – alaus gamybą ir pardavimus.

Antra pagal dydį pasaulyje alaus gamintoja praėjusią savaitę jau pranešė stabdanti naujas investicijas ir eksportą į Rusiją.

„Heineken“ Rusijoje turi 1.800 darbuotojų ir teigia, kad ji yra trečia pagal dydį alaus darykla šalyje, kurioje vietinei rinkai gamina alų „Žiguliovskoje“ ir „Ochota“.

Alaus darykla pareiškė, kad „nedelsiant imsis veiksmų atskirti“ savo verslą Rusijoje nuo kitų pasaulinių operacijų, „kad sustabdytų pinigų, honorarų ir dividendų srautus iš Rusijos“.

„Heineken“ nebepriims jokios grynosios finansinės naudos iš veiklos Rusijoje“, – sakoma pranešime.

15:09 Kinija skirs Ukrainai pagalbos už maždaug 790.000 USD

„Ukrainiečių prašymu Kinijos Raudonojo Kryžiaus draugija išsiųs humanitarinės pagalbos siuntą, įskaitant maistą ir būtiniausias kasdienio vartojimo prekes už 5 mln. juanių (792.000 USD)“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.

Teigiama, kad pirma siunta jau keliauja.

14:56 Pažanga evakuojant žmones – menka

Ukrainai ir Rusijai trečiadienį susitarus dėl šešių evakuacijos koridorių civiliams, pažanga perkeliant žmones iš labiausiai nukentėjusių vietovių menka. Evakuaciją kai kuriais maršrutais trikdo apšaudymai, rašo CNN. 

„Unian“ teigimu, evakuacijos autobusų kolona kol kas išvyko tik iš Energodaro.

14:49 Vilnius įkūrė Ukrainos Didvyrių gatvę

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, nutraukė sutartis su šių šalių miestais, skyrė ukrainiečiams humanitarę pagalbą, o bevardę gatvę šalia Rusijos ambasados pavadino Ukrainos Didvyrių vardu.

Savivaldybės taryba humanitarinei pagalbai skyrė 800.000 Eur. Iš jų 500.000 Eur skirta Kyjivo miesto savivaldybei, iki 100.000 Eur – kitiems Ukrainos miestams-partneriams, papildomi 200.000 Eur rezervuoti atvejams, jei bus gautas humanitarinės pagalbos prašymas.

Į Lietuvą atvykusius karo pabėgėlius nutarta miesto viešuoju transportu vežti nemokamai.

14:43 Ilgiausios istorijoje Maskvos biržos atostogos tęsiasi

Nuo vasario 28 d. neveikiančioje Maskvos akcijų biržoje pratęsiamas neprekybos metas, pigimu atsinaujino prekyba vietos valiutų rinkoje. Plačiau skaitykite čia.

14:31 ES į sankcijų sąrašą įtrauks 160 Rusijos senatorių ir oligarchų

Europos Sąjunga dėl Maskvos karo Ukrainoje antradienį sutiko į sankcijų sąrašą įtraukti 146 Rusijos aukštųjų parlamento rūmų narius ir 14 su Kremliumi susijusių oligarchų bei jų giminaičių, pranešė pareigūnai. 

14:29 Kremlius: JAV kariauja „ekonominį karą“ su Rusija

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo ekonominį karą prieš Maskvą, įvesdamos jai ekonominių sankcijų dėl karinio įsiveržimo į jos provakarietišką kaimynę Ukrainą.

„Jungtinės Valstijos paskelbė ekonominį karą Rusijai ir de facto kariauja šį karą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Rusijos vyriausybei bandant imtis priemonių, kurios apribotų sankcijų poveikį šalies ekonomikai.

14:24 JK areštavo privatų lėktuvą, siejamą su Rusijos oligarchu

 Jungtinė Karalystė (JK) areštavo privatų lėktuvą, kuris, kaip įtariama, yra susijęs su vienu Rusijos oligarchu.

JK susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas trečiadienį pareiškė, kad Liuksemburge registruotas lėktuvas buvo areštuotas Farnboro oro uoste Pietų Anglijoje, britų pareigūnams aiškinantis, kam jis priklauso.

JK pareigūnų teigimu, bendrovės „Bombardier“ pagamintas lėktuvas „Global 6500“ gali būti susijęs su naftos magnatu Jevgenijumi Švidleriu. Praėjusią savaitę jis atskrido į JK iš Naujojo Džersio ir antradienį turėjo išskristi į Dubajų.

14:19 Chersono srityje – „Rosgvardijos“ kariai

Dėl nuolatinių Chersono gyventojų, besipriešinančių Rusijos okupacijai, protestų, Rusija srityje dislokavo Rusijos nacionalinės gvardijos („Rosgvardijos“) dalinius, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

Taip Chersone bandoma įvesti administracinį-policinį režimą, rašo „Unian“. Pranešama, kad jau sulaikyta per 400 Ukrainos piliečių.

„Rosgvardija“ – tai Rusijos vidaus karinės pajėgos. 

Rusija Chersono kontrolę perėmė kovo 2 d. 

14:16 Paryžius: pasauliui gresia energetikos chaosas, panašus į 1973-iųjų

Rusijos karo Ukrainoje išprovokuotas energijos kainų šuolis sukels pasekmes, panašias į 1973 metų naftos krizės poveikį, trečiadienį įspėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as. 

Dabartinė energetikos krizė „savo intensyvumu, brutalumu panaši į 1973-iųjų naftos krizę“, sakė jis per spaudos konferenciją Paryžiuje. 

„Kaip žinote, 1973-iaisiais atsakas sukėlė infliacijos šoką ir centriniams bankams teko smarkiai padidinti palūkanų normas, sužlugdžiusias augimą“, – pridūrė ministras.    

Plačiau skaitykite čia. 

14:08 V. Zelenskis ragina Vakarus išspręsti Lenkijos naikintuvų klausimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vakarų valstybes skubiai išspręsti klausimą dėl Lenkijos pasiūlymo perduoti jo šaliai naikintuvų.

„Kada bus sprendimas? Žiūrėkite: mes kariaujame!“ – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime, paskelbtame jo „Telegram“ kanalu.

„Dar kartą prašome jūsų nuspręsti kuo greičiau. Atsiųskite mums lėktuvų“, – sakė jis.

Antradienį Jungtinės Valstijos atmetė Lenkijos pasiūlytą planą jos sovietų gamybos naikintuvus MiG-29 nusiųsti Ukrainai per JAV oro pajėgų bazę Ramšteine Vokietijoje.

13:42 Rusija skundžia FIFA, UEFA draudimus

Rusijos futbolo sąjunga (RFS) apskundė sprendimą uždrausti šalies nacionalinėms komandoms dalyvauti visose Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) varžybose dėl Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą, antradienį pranešė aukščiausios instancijos tarptautinis sporto teismas.

RFS paprašė Sporto arbitražo teismo (CAS) įšaldyti šiuos draudimus, kad Rusija galėtų sužaisti su Lenkija 2022 metų Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes, kurios turėjo būti surengtos kovo 24 dieną.

CAS savo pareiškime nurodė inicijavęs dvi atskiras arbitražo procedūras dėl FIFA ir UEFA žingsnių, taip pat dėl 15 nacionalinių federacijų atsisakymo žaisti prieš rusus.

13:40 Žurnalų leidybos milžinė „Conde Nast“ traukiasi iš Rusijos rinkos

JAV žiniasklaidos grupė „Conde Nast“, leidžianti tokius žurnalus kaip „Vogue“, „Glamour“ ir „Vanity Fair“, pranešė stabdanti veiklą Rusijoje, motyvuodama sprendimą karu Ukrainoje ir savo redakcijos darbuotojų saugumu. Plačiau skaitykite čia.  

13:31 JAV viceprezidentė Lenkijoje aptars naikintuvų perdavimą Ukrainai

JAV viceprezidentė Kamala Harris trečiadienį nuvyks į Lenkiją aptarti, kaip teikti „karinę pagalbą“ Ukrainai, sakė Baltųjų rūmų pareigūnai.

Kelionė buvo planuojama dar prieš tai, kai Lenkija antradienį nustebino Jungtines Valstijas pasiūliusi savo naikintuvus MIG-29 nusiųsti Ukrainai per vieną JAV pajėgų oro bazę.

Vašingtonas pasiūlymą atmetė, o Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad sumanymas Jungtinėms Valstijoms perduotus lėktuvus nuskraidinti iš JAV ir NATO bazės „į oro erdvę virš Ukrainos, kuri yra ginčijama Rusijos, kelia rimtų nuogąstavimų visam NATO aljansui“.

K. Harris ketvirtadienį susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir premjeru Mateuszu Morawieckiu, sakė amerikiečių pareigūnai, prašę neskelbti jų pavardžių.

13:24 Černobylio AE zona liko be elektros  

„Ukrenergo“ pranešė, kad Černobylio atominė elektrinė (AE) dėl apšaudymų liko be elektros.

„Mūšiai tęsiasi, todėl remonto darbai ir elektros tiekimo atnaujinimas dabar tampa neįmanomi. „Ukrenergo“ stebi situaciją ir informuos apie visus pokyčius“, – rašoma „Ukrenergo“ pranešime.

Bendrovės „Energoatom“ teigimu, dėl aukštos įtampos linijos pažeidimų elektros nėra visuose Černobylio AE zonoje esančiuose branduoliniuose objektuose. Panaudoto branduolinio kuro saugykloje saugoma apie 20.000 panaudoto kuro kasečių. Jas reikia nuolat vėsinti, o tai įmanoma tik esant elektros tiekimui.

13:01 Siūlo drausti visų Rusijos, Baltarusijos programų transliaciją

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Vyriausybė siūlo Lietuvoje nepaprastąją padėtį pratęsti iki balandžio 20-osios 24 val. ir tuo laikotarpiu drausti visų Rusijos bei Baltarusijos programų transliacijas, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą.

Pagal projektą, nepaprastosios padėties metu norima uždrausti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų, nepriklausomai kur jie įsisteigę, radijo, televizijos ar kitų programų retransliavimą, platinimą internete Lietuvos teritorijoje.

Nutarimo projekte dėl nepaprastosios padėties numatyta galimybė riboti ir lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jei jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą.

12:34 Lietuvoje sulaikyta asmenų, fotografavusių strateginius objektus

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvoje yra sulaikytų strateginius objektus, tarp kurių – ir kariniai, fotografavusių asmenų.

Jis tai sakė kalbėdamas apie suaktyvėjusius Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkų veiksmus.

„Žinoma, kad fiksuojami žmonės, kurie, pavyzdžiui, fotografuoja karinius, strateginius objektus, tai gali būti infrastruktūriniai, svarbūs objektai“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė A. Anušauskas.

Plačiau skaitykite čia. 

12:28 Maskva: derybose su Ukraina pasiekta „tam tikra pažanga“

Rusija trečiadienį pareiškė, kad per tris jau įvykusius derybų su Kyjivo pareigūnais ratus pasiekta tam tikra pažanga ir kad Maskva nesiekia nuversti Ukrainos vyriausybės“.

Per spaudos konferenciją Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova taip pat teigė, kad Rusijos kariuomenei nėra pavesta „nuversti dabartinę vyriausybę“.

12:27 Rusijos bankai ketina priimti indėlius juaniais

Vakarų sankcijų akivaizdoje Rusijos bankai ieško būdų, kaip pritraukti indėlius užsienio valiutomis. Išeitis matoma su Kinijos juaniu. 

Keliolika Rusijos bankų ketina pristatyti indėlius juaniais jau artimiausiu metu, praneša „Kommersant“. Plačiau skaitykite čia. 

12:07 G. Schroederiui gresia tyrimas dėl ryšių su Rusija

Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui gresia tyrimas dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos vyriausybe, antradienį pranešė vokiečių prokuratūra.

Šalies šiaurėje esančio Hanoverio prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino perdavusi federaliniam prokurorui Karlsrūhėje, kur įsikūręs Vokietijos Konstitucinis Teismas, prašymą ištirti skundą dėl kelių asmenų, įskaitant G. Schroederį.

Karlsrūhė turės nuspręsti, ar pradėti tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų. Skundas yra susijęs pirmiausia su įtariamais „nusikaltimais žmoniškumui“.

Naujasis kancleris iš tos pačios Socialdemokratų partijos Olafas Scholzas praėjusią savaitę paragino G. Schroederį dėl V. Putino invazijos į Ukrainą atsisakyti savo postų Rusijos energijos milžinėse „Rosneft“ ir „Gazprom“.

11:58 Lietuvos Vyriausybė siūlo uždrausti prokremliškus renginius

Dėl karo Ukrainoje ketinant pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje, Vyriausybė siūlo uždrausti prokremliškus renginius, mitingus.

„Iš esmės siūlome uždrausti įvairius renginius, mitingus ir panašius dalykus, kuriuose būtų tiesiogiai remiama tai, kas Kremliaus melagingai vadinama specialiąja operacija“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiuo metu nepaprastojo padėtis yra įvesta iki kovo 10-osios vidurnakčio. Kaip anksčiau BNS sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, ją siūloma pratęsti daugiau kaip mėnesiui – iki balandžio 21-osios.

11:42 ES dar griežtina sankcijas Rusijai ir Baltarusijai 

Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių dėl Maskvos karo Ukrainoje, trečiadienį pranešė diplomatai.

Be to, 27 šalių Bendrija pritarė, kad trys Baltarusijos bankai būtų atsieti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl Minsko paramos Rusijai vykdyti invaziją, sakoma Prancūzijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, „Twitter“ žinutėje.

Plačiau skaitykite čia.

11:36 CŽV vadovas: Kiniją neramina Rusijos karas Ukrainoje

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius antradienį sakė manąs, kad Kinijos lyderį Xi Jinpingą „neramina“ sunkumai, su kuriais susidūrė Rusija per invaziją į Ukrainą, ir karo paskatintas Jungtinių Valstijų ir Europos suartėjimas. 

„Manau, prezidentą Xi ir Kinijos vadovybę šiek tiek neramina tai, ką jie mato Ukrainoje“, – JAV įstatymų leidėjams sakė CŽV vadovas Williamas Burnsas per posėdį, skirtą pasaulinių grėsmių vertinimui.  

„Jie nesitikėjo, kad rusai susidurs su tokiais dideliais sunkimais“, – kalbėjo jis. 

W. Burnsas, tris dešimtmečius dirbęs diplomatu ir ėjęs JAV ambasadoriaus Maskvoje pareigas, Atstovų Rūmų komisijai sakė, kad Kinijos vadovybei neramu dėl „žalos reputacijai, kurią gali padaryti jos glaudžios sąsajos su prezidentu (Vladimiru) Putinu“. 

Pasak CŽV vadovo, Pekinas nerimauja dėl buvimo Maskvos sąjungininku ekonominių pasekmių, kai Kinijos metinis augimo tempas yra mažesnis nei buvo tris pastaruosius dešimtmečius. 

11:32 Susitarta dėl šešių humanitarinių koridorių

Ukrainos kariuomenė su Rusija trečiadienį susitarė dėl 12 valandų (nuo 9 val. ryto iki 9 val. vakaro vietos laiku) trukmės paliaubų, kad civiliai galėtų išvykti humanitariniais koridoriais, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Jos teigimu, sutarta dėl koridorių tokiais maršrutais: Energodaras–Zaporižė; Sumai–Poltava; Mariupolis–Zaporižė; Volnovacha–Pokrovskas; Iziumas–Lozova; Vorzelis, Buča, Irpinas, Borodianka, Hostomelis–Kyjivas.      

11:18 Iš Rusijos traukiasi „Ferrari“ ir „Lamborghini“ gamintojos

Italijos itin prabangių automobilių „Ferrari“ ir „Lamborghini“ gamintojos, sekdamos pasaulio automobilių pramonės milžinų pavyzdžiu, stabdo verslą Rusijos rinkoje dėl įvykių Ukrainoje.

„Įvertinusi susiklosčiusią padėtį „Ferrari“ vadovybė nusprendė iki atskiro pranešimo nutraukti Rusijos rinkai skirtų automobilių gamybą. Mes ir toliau atidžiai stebėsime įvykių raidą bei visada laikysimės visų taisyklių, reglamentų ir sankcijų“, – teigiama „Ferrari“ išplatintame pranešime.

Savo ruožtu „Lamborghini“ paskelbė apie „verslo santykių su Rusija“ įšaldymą.

Be to, abi bendrovės pranešė apie jų skiriamą finansinę paramą Ukrainos gyventojams – „Ferrari“ skirs milijoną JAV dolerių skurstantiems ukrainiečiams, o „Lamborghini“ – pabėgėliams, tačiau tikslios paramos sumos ji nenurodė.

11:11 VSD: Rusijos, Baltarusijos žvalgyba taikosi į Lietuvoje veikiančius opozicijos aktyvistus

Rusijos, Baltarusijos žvalgyba taikosi į Lietuvoje veikiančius šių šalių opozicijos aktyvistus – juos seka, klausosi pokalbių, organizuoja provokacijas, trečiadienį informavo Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Rusijos ir Baltarusijos valdantieji režimai didina spaudimą nesisteminės opozicijos organizacijoms, kurios dėl didelio valdžios ir teisėsaugos spaudimo bei persekiojimo veiklą perkelia į užsienio valstybes“, – rašoma pranešime.

Anot VSD, Rusijos žvalgybos tarnybos, ypač Rusijos FSB, aktyviai veikia prieš opozicijos organizacijas ir aktyvistus tiek Rusijos teritorijoje, tiek užsienyje.

Pagrindinis Rusijos žvalgybos tarnybų padalinys, dirbantis prieš Rusijos opozicijos aktyvistus, yra FSB Konstitucinės santvarkos ir kovos su terorizmu tarnybos Konstitucinės santvarkos apsaugos valdyba.

„Ji atsakinga už politinių, visuomeninių, religinių, ekstremistinių organizacijų ir procesų Rusijoje priežiūrą ir kontrolę. Šios FSB valdybos pareigūnai vykdo opozicijos aktyvistų sekimą, klausosi telefoninių pokalbių, siekia infiltruotis į jų artimą aplinką, organizuoja provokacijas ir netgi pasikėsinimus į gyvybę“, – nurodoma pranešime.

Anot VSD, užpernai šios valdybos pareigūnai organizavo bandymą nužudyti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.

10:42 Rytų Ukrainoje per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo mažiausiai 10 žmonių

Rusijos pajėgoms antradienį smogus Ukrainos rytiniam Severodonecko miestui žuvo mažiausiai 10 žmonių, pranešė vienas Luhansko srities pareigūnas.

Pareigūnas per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos kariuomenė „paleido ugnį“ į gyvenamuosius namus ir kitus pastatus Severodonecke, bet kol kas nedetalizavo, ar tai buvo artilerijos ataka.

Pastarosiomis dienomis šiame regione vyko įnirtingos kautynės.

10:31 JK griežtina sankcijas Rusijos aviacijai

Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų sekretorė Lizz Truss paskelbė, kad šalis imasi dar labiau griežtinti sankcijas Rusijos aviacijos sektoriui. JK jau buvo anksčiau uždraudusi Rusijos oro linijoms patekti į šalies oro erdvę. 

Naujai paskelbtos sankcijos žymi, kad bet kokio orlaivio, registruoto Rusijoje, patekimas į JK erdvę būtų traktuojamas kaip kriminalinis nusižengimas, o lėktuvą būtų galima konfiskuoti.

10:15 Bučoje, Irpine ir Hostomelyje prasidėjo civilių evakuacija

Keliuose Rusijos pajėgų apsiaustuose miestuose – Irpine, Bučoje ir Hostomelyje – prasidėjo civilių evakuacija, praneša „The Kyiv Independent“ žurnalistas Illia Ponomarenko.

10:07 Vilniaus politikai spręs dėl paramos Ukrainai, Didvyrių gatvės prie Rusijos ambasados

Vilniaus politikai trečiadienį spręs dėl 800.000 Eur humanitarinės paramos Ukrainai, taip pat dėl Ukrainos didvyrių vardo suteikimo šiuo metu bevardei gatvei prie Rusijos ambasados.

Savivaldybės taryba taip pat svarstys, ar nutraukti bendradarbiavimą su Ukrainą užpuolusių Rusijos ir Baltarusijos miestais, ketinama patvirtinti ir nemokamas keliones Vilniaus viešuoju transportu nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Savivaldybės tarybos sprendimo dėl humanitarinės pagalbos projekte numatyta, kad iš 800.000 Eur 500.000 būtų skiriami tiesiogiai Kijevo miesto savivaldybei, dar iki 100.000 Eur – kitiems Ukrainos miestams-partneriams, papildomi 200.000 Eur būtų rezervuota atvejams, jei bus gautas humanitarinės pagalbos prašymas.

Bevardei gatvei prie Rusijos ambasados suteikus Ukrainos Didvyrių pavadinimą, planuojama pakeisti ir Rusijos ambasados adresą – šiuo metu jai suteiktas adresas yra Latvių g. 53.  

09:53 JAV žvalgyba: V. Putinas pyksta dėl karo Ukrainoje

JAV žvalgybos vadovai antradienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną piktu, izoliuotu lyderiu, kovojančiu dėl įtakos pasaulyje, nusivylusiu savo invazijos Ukrainoje eiga ne pagal planą ir svaidančiu Vakarams provokuojamus branduolinius grasinimus.

Ilgametis Rusijos prezidentas daug metų „verda lengvai įsiplieskiančiame pykčio ir ambicijų mišinyje“, JAV įstatymų leidėjams sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas.

Jo vertinimu, invaziją į Ukrainą paskatino V. Putino „gilūs asmeniniai įsitikinimai“.

„Galvoju, kad Putinas šiuo metu yra įpykęs ir nusivylęs. Jis tikriausiai padvigubins savo pastangas ir bandys sumalti Ukrainos kariuomenę, nekreipdamas dėmesio į civilių gyventojų aukas“, – per Kongreso posėdį dėl grėsmių pasaulyje sakė W. Burnsas.

Savo priešpriešą su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis paaštrinęs V. Putinas sulaukė didžiulio pasmerkimo dėl savo kruvinos invazijos ir dabar yra izoliuotas kaip niekada anksčiau.

JAV žvalgybos bendruomenė įspėjo dėl V. Putino pratrūkimo galimybės ir ypač akcentuoja padidėjusią branduolinę grėsmę.

Generolas leitenantas Scottas Berrieras, Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius, sakė, kad V. Putino valdoma Rusija labai stengėsi modernizuoti savo ginkluotę, ypač mažesnius branduolinius ginklus.

V. Putinas „investavo į taktinius branduolinius ginklus“, sakė S. Berrieras. „Manau, jis galvoja, kad tai suteikia jam asimetrinį pranašumą“, – pridūrė Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius.

09:49 Sumuose per antskrydį žuvo 22 žmonės, tarp jų - 3 vaikai

Per pirmadienį Rusijos pajėgų įvykdytą smūgį iš oro Sumų mieste žuvo 22 žmonės, trys iš jų buvo vaikai, BBC pranešė Sumų regiono gubernatorius Dmytro Žyvickis. 

09:19 Karo pabėgėliais besirūpinančios organizacijos svetainė patyrė kibernetinę ataką 

Karo pabėgėlių iš Ukrainos pervežimą ir apgyvendinimą Lietuvoje koordinuojantis savanorių centras „Stiprūs kartu“ pranešė antradienio vakarą patyręs kibernetinę ataką.

Anot centro pranešimo, tai buvo vadinamoji DDOS ataka, kai vienu metu organizuojamas masinis užklausų kiekio siuntimas į konkrečią internetinę svetainę.

Svetainė stipruskartu.lt sulaukė daugiau kaip 56.000 užklausų per sekundę. Veikiant normaliomis sąlygomis, sulaukiama apie 14.000 lankytojų per dieną. 

„Akivaizdu, mūsų veikla yra pastebėta ir kažkam ji nepatinka. Iš anksto numatėme tokias rizikas ir joms pasiruošėme. Vakarykštis kibernetinis išpuolis tęsėsi ilgiau nei valandą, bet žalos nepadarė. Sakyčiau, kad mus atakavę programišiai lyg rusai šauktiniai – susidūrę su pasipriešinimu, metė techniką ir pabėgo“, – sakė organizacijos „Stiprūs kartu“ koordinatorius Mykolas Markauskas, atsakingas už IT sritį. 

„Stiprūs kartu“ internetinė svetainė yra vienas pagrindinių įrankių surenkant duomenis apie siūlomus būstus, apie savanorius pavėžėjimo paslaugai bei registruojant karo pabėgėlių pagalbos prašymus.

09:14 „Coface“: dėl Rusijos sukelto karo labiausiai nukentės Europos šalys

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ prognozuoja, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje labiausiai nukentės Europos šalys – infliacija šiemet papildomai padidės bent 1,5%, o bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti 1%.

Jei būtų nutrauktas Rusijos gamtinių dujų tiekimas, galėtų „kainuoti“ bent 4% BVP, todėl šiais metais Europos Sąjungos (ES) šalių BVP augimas gali būti nulinis arba, labiau tikėtina, neigiamas.

09:03 BP boikotuos rusišką naftą ir dujas, pasitrauks iš „Rosneft“ dalininkių

Sekdama konkurentės Europos rinkoje „Shell“ pavyzdžiu Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP („British Petroleum“) atsisako rusiškos naftos ir gamtinių dujų ir skelbia pasitrauksianti iš Kremliaus kontroliuojamo "Rosneft" dalininkių.

BP išplatino pranešimą, kuriuo pažymi, jog nebesudarys naujų rusiškos naftos ir gamtinių dujų, įskaitant suskystintų, importo sutarčių.

„BP direktorių tarnyba nusprendė, kad bus pasitraukta iš (Rusijos didžiausio, valstybės kontroliuojamo – VŽ) „Rosneft“ akcininkių. BP nuo 2013 m. valdo 19,75% „Rosneft“ akcijų“, – teigiama JK energetikos kompanijos pranešime.

Savo postus aukščiausioje „Rosneft“ vadovybėje paliks BP į jos direktorių tarybą deleguoti Bernardas Looney ir Robertas Dudley.

08:50 Britų žvalgyba: rusams nepavyksta prasiveržti pro užkardas į šiaurę nuo Kyjivo

Rusijos pajėgoms nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų per bandymus pralaužti į šiaurę nuo Kyjivo esančias gynybines užtvaras, savo įžvalgas trečiadienį britų žvalgybos įžvalgas paviešino Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija.

Pranešime taip pat minima, kad ukrainiečiams sekasi numušinėti rusų orlaivius, o pastarųjų aviacija patyrė reikšmingų nuostolių, rašo „The Guardian“.

08:27 Rusijoje valiutų grynaisiais rinka uždaroma pusmečiui

Rusijos centrinis bankas naktį į trečiadienį priėmė drastišką sprendimą pusmečiui iki rugsėjo 9-osios faktiškai uždaryti valiutų grynaisiais rinką, šaliai patiriant precedento neturinčias finansines ir ekonomines sankcijas dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą.

Šiuo laikotarpiu šalyje uždraustas užsienio valiutų grynaisiais pardavimas bei apribotas lėšų atsiėmimas iš indėlių užsienio valiuta suma iki 10.000 JAV dolerių ekvivalento. Pinigus iš tokių sąskaitų bus leidžiama atsiimti tik JAV doleriais, nepriklausomai nuo to, kokios užsienio valiutos sąskaita yra. Kita vertus, tokiomis „lengvatomis“ galės naudoti tik „senieji indėlininkai“.

Rusijos centrinis bankas „ramina“ turistines keliones į užsienį planuojančius rusus – JAV dolerių, eurų ar kitos užsienio tvirtos valiutos jie galės išsiimti per „Mir“ mokėjimo korteles, bet nutyli, kad jos kol kas veikia tik Turkijoje ir Vietname.

Rublio kursas Vakarų valiutų atžvilgiu pirmadienį pasiekė istorines žemumas po to, kai Rusijai buvo pritaikytos precedento neturinčios Vakarų sankcijos, nukreiptos prieš jos centrinį banką ir pagrindines finansų institucijas.

Antradienį Rusijos ekonomikai buvo suduotas dar vienas smūgis, kai JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė embargą rusiškai naftai ir dujoms.

08:19 JT patvirtino 474 civilių žūtį, tačiau perspėja, kad tikrieji skaičiai – daug didesni

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai ir dar 861 buvo sužeistas.

Vis dėlto JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pažymėjo, kad šie duomenys yra neišsamūs ir kad tikrieji aukų skaičiai tikriausiai yra daug didesni.

„OHCRH mano, kad tikrieji skaičiai yra reikšmingai didesni, ypač (Ukrainos – VŽ) vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, nes daug pranešimų iš vietų, kur buvo tokių atvejų, turi būti papildomai patvirtinti, o gauti informaciją iš kai kurių vietų, kur tęsiasi kovos veiksmai, vėluojama“, – nurodė agentūra.

Pranešime sakoma, kad papildomų aukų gali būti tokiuose miestuose kaip Volnovacha, Iziumas ar Mariupolis, kur vyko intensyvūs bombardavimai.

08:11 Politikai ragina užtrenkti duris Rusijos ir Baltarusijos sportui

Rusijai ir Baltarusijai neturėtų būti leidžiama rengti ar pretenduoti organizuoti jokių tarptautinių sporto renginių, teigiama beveik 40 Europos Sąjungos (ES) ir kitų valstybių už sporto politiką atsakingų ministrų bei politikų pareiškime.

Jame taip pat teigiama, kad sportininkams, komandoms, tiesiogiai atstovaujantiems Rusijos ir Baltarusijos valstybėms nacionalinėse rinktinėse, turėtų būti uždrausta varžytis kitose šalyse.

„Šis principas turėtų būti taikomas ir šių šalių sporto organizacijoms, pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos futbolo ar kitų sporto šakų klubams“, – nurodė ministerija.

Rezoliuciją pasirašė JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Slovakijos, Lenkijos, Norvegijos, Naujosios Zelandijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Korėjos, Japonijos, Kanados, Australijos ir kitų šalių atstovai, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

07:37 „Fitch“: Rusijos nemokumas – neišvengiamas

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ antradienį dar labiau sumažino Rusijos valstybės skolos reitingą, jau anksčiau priskirtą „šlamšto“ diapazonui, nurodydama, jog šis sprendimas atspinti nuomonę, kad nemokumas yra neišvengiamas.

Rusijos valstybės skolos reitingas sumažintas nuo B iki C.

Kaip ir kitos didžiosios reitingų agentūros, „Fitch“ anksčiau šį mėnesį sumažino į Ukrainą įsiveržusios Rusijos valstybės skolos reitingus iki vadinamojo „šlamšto“ statuso – iki kategorijos šalių, galinčių nebesugebėti grąžinti skolos.

„Reitingas C atspindi „Fitch“ nuomonę, kad valstybės nemokumas yra neišvengiamas“, – sakoma agentūros pranešime. Naują sumažinimą nulėmė tai, kad pastarojo meto įvykiai „dar labiau pakirto Rusijos norą aptarnauti valstybės skolą“, nurodė kompanija.

Pasak agentūros, „tolesnis sankcijų griežtinimas ir pasiūlymai, galintys apriboti prekybą energija, didina Rusijos politinio atsako, apimančio bent atrankinį valstybės skolos įsipareigojimų nevykdymą, tikimybę“.

Antradienį Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė paskelbė nutraukiančios energijos importą iš Rusijos. JAV draudimas įsigalioja iškart, o Londonas sakė, kad naftos importą iš Rusijos nutrauks palaipsniui, iki metų pabaigos.

Jei Rusija taptų nemoki, tai būtų pirmas toks kartas nuo 1998 metų.

07:35 TATENA prarado ryšį su Černobylio atominės elektrinės duomenų sistemomis

Černobylio atominė elektrinė, užimta į Ukrainą įsiveržusių Rusijos pajėgų, nebesiunčia duomenų Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūrai, antradienį pranešė pareigūnai.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat išreiškė susirūpinimą dėl jėgainės darbuotojų, priverstų dirbti patiriant didelę įtampą dėl Rusijos pajėgų buvimo.

Vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusi Rusija užėmė nebeveikiančios elektrinės kompleksą, kuriame 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje dalyje Europos.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi „nurodė, kad nuotolinis duomenų transliavimas iš Černobylio AE įrengtų saugiklių stebėsenos sistemų buvo prarastas“, sakoma agentūros pranešime.

„Agentūra aiškinasi saugiklių stebėsenos sistemų kitose Ukrainos vietose statusą ir greitai pateiks tolesnės informacijos“, – pridūrė TATENA.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

07:19 Naujos stovyklos sąjungininkų kariams Lietuvoje – per kiek daugiau nei mėnesį

Naujos karinės stovyklos sąjungininkų kariams bus įrengtos per kiek daugiau nei mėnesį, o didesnių logistinių iššūkių priimant papildomus pajėgumus kol kas nėra, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Šiuo metu didesnių logistinių iššūkių su atvykstančių sąjungininkų karių priėmimu nėra“, – teigė ministras.

Anot jo, stovyklos turėtų būti paruoštos per keturias – šešias savaites.

Naujoms stovykloms steigti Vyriausybė praėjusią savaitę skyrė 40 mln. Eur, jos bus statomos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, o sąjungininkams dislokuojant daugiau karių Lietuvoje.

Iš viso trijose stovyklose galės apsistoti apie 2.400 karių – po 800 kiekvienoje iš jų.

Krašto apsaugos ministro teigimu, stovyklos bus panašios į Pabradės poligone JAV kariams įrengtą stovyklą „Herkus“, kur dabar dislokuojamos bataliono dydžio pajėgos.

„Jose bus visa reikiama karinė infrastruktūra – kareivinės, administracinės patalpos, valgyklos“, – sakė A. Anušauskas.

Anot jo, iš pradžių infrastruktūra bus nuomojama, o tuo pačiu metu – statoma nuolatinė.

06:57 Pasaulio bankas: išbrangusi nafta gali nubraukti procentą nuo augimo, gali kilti grėsmė maisto saugumui

Pasaulio banko atstovas Indermitas Gilas „Deutche Welle“ teigė, kad dėl Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje pakilusios naftos kainos gali nubraukti visą procentą nuo tų šalių ekonomikos augimo, kurios importuoja daug iškastinio kuro, ypatingai besivystančiuose kraštuose.

Anot atstovo, pažeidžiamiausios čia gali būti Kinija, Indonezija, Pietų Afrika ir Turkija.

Taip pat didelis sąrašas šalių gali būti paveiktas dėl maisto produktų stygiaus, o tai paveiks Europą, Centrinę Aziją, Artimuosius Rytus ir dalį Afrikos, kur iki šiol keliavo Rusijos ir Ukrainos maisto produktai.

06:41 „Save The Children“: Ukrainą jau paliko 800.000 vaikų

Vaikų teisių gynimo organizacija „Save The Children“ skaičiuoja, kad nuo karo pradžios iš 2 mln. ukrainiečių karo pabėgėlių, 800.000 sudaro vaikai.

Nemaža dalis jų imasi kelionės patys, be tėvų priežiūros.

06:24 Kyjivas vėl bombarduojamas

Maždaug 6 val. ryto Lietuvos ir Ukrainos laiku sostinę Kyjivą vėl pažadino garsinės sirenos, perspėjančios apie oro pavojų. Vietoje esantys BBC žurnalistai praneša, kad girdisi sprogimai, kurie be perstojo truko apie tris minutes.

JAV žvalgyba skelbia, kad paskutinėmis dienomis Kyjivo bombardavimas tapo intensyvesnis, nei invazijos pradžioje.

06:06 Iš Sumų evakuacija įvykdyta sėkmingai

Kaip praneša Ukrainos atstovai, evakuacija iš apsiausto Sumų miesto buvo sėkmingai įvykdyta, praneša BBC.

„Apie 5.000 žmonių ir maždaug 1.000 automobilių pasiekė saugią vietą“, – sakė Kyrylo Tymošenko, Ukrainos prezidentūros kanceliarijos vado pavaduotojas.

05:47 JAV kol kas atmeta Lenkijos siūlymą dėl naikintuvų

Antradienio vakarą Lenkijos vyriausybės paviešinta žinia, kad ji ketina į JAV bazę siųsti savo visus turimus 28 MiG-29 naikintuvus, su tikslu juos galiausiai perduoti Ukrainai, nustebino JAV vyriausybę, kuri pavadino jį „sunkiai įvykdomu“, rašo „Politico“.

Lenkijos vyriausybės pranešime taip pat teigiama, kad už nusiųstus naikintuvus ši tikėtųsi būti atlyginta „panašaus pajėgumo“ karo lėktuvais, greičiausiai, amerikietiškais F-16.

Tačiau JAV gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby išreiškė nuostabą dėl tokio Varšuvos sprendimo. „Mes nemanome, kad Lenkijos pasiūlymas yra įvykdomas. Paprasčiausiai nesame tikri, ar tai yra racionalus sprendimas“, – J. Kirby citavo „Politico“.

Jis taip pat pabrėžė logistinius iššūkius, paruošiant naikintuvą pilotuoti ne NATO valstybės pilotams bei galimą jų perdavimą iš oro bazių Vokietijoje, kas galėtų smarkiai padidinti didesnio ir tiesioginio NATO įsitraukimo į karinį konfliktą riziką.

Tačiau J. Kirby teigė, kad nepaisant to, JAV vis tiek ketina nuodugniai įvertinti Varšuvos pasiūlymą. „Mano žiniomis, apie tai nebuvo pasikonsultuota iš anksto“, – sakė Victoria Nuland, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams.

Lenkija pati ilgą laiką neigė, kad svarsto tokį Ukrainos prašymą, kuris sustiprintų Kyjivo galimybę apsaugoti savo dangų nuo Rusijos oro išpuolių.

05:25 Spręs dėl mokesčių lengvatų Ukrainos paramai

Vyriausybė trečiadienį turėtų spręsti dėl mokesčių lengvatų Ukrainos paramai.

Premjerė Ingrida Šimonytė posėdžio išvakarėse sakė, kad bus siūlomi Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, kurie leistų taikyti bendras galiojančias mokesčių lengvatas paramai, kuri tiekiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms šalies, patiriančios Rusijos invaziją, institucijoms.

Finansų ministerija praėjusią savaitę skelbė, jog Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimais norima skatinti paramos teikimą ukrainiečiams – siūloma Ukrainai taikyti analogišką paramos tvarką, kuri taikoma Europos ekonominės erdvės valstybėms.

05:22 Vyriausybė svarstys siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį šalyje

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvos ministrų kabinetas trečiadienį svarstys siūlymą daugiau kaip mėnesiui – iki balandžio 21-osios – šalyje pratęsti nepaprastąją padėtį.

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas BNS teigė, kad tai preliminari data, ji iki Vyriausybės posėdžio gali nežymiai keistis.

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje įvesta nepaprastoji padėtis Lietuvoje baigs galioti kovo 10-ąją, 24 valandą.

Pasak viceministro, iš esmės siūloma išlaikyti tą patį nepaprastosios padėties režimą, koks jau nustatytas.

Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga, pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas.

„Šiek tiek modifikuojame nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugą reaguodami į rizikas. (...) Sustiprinsime dėmesį tų objektų apsaugai“, – BNS sakė V. Dmitrijevas.

Anot jo, taip pat bus siūloma riboti informaciją, susijusią su Rusijos žinių kanalų sklaida.

Pagal įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina prezidento sprendimą.

05:09 JAV: „Nord Stream 2“ dujotiekis – „miręs“

Prieštaringai vertinamas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“, kurio sertifikavimas buvo sustabdytas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, yra „miręs“, antradienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnė.

„Manau, kad „Nord Stream 2“ dabar yra miręs“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.

„Tai metalo gabalas jūros dugne, nemanau, kad jis kada nors bus atgaivintas“, – pridūrė ji.

Praėjusį mėnesį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sustabdė šio dujotiekio sertifikavimo procesą, būtino jo įjungimui, ir įpareigojo Ekonomikos ministeriją atšaukti ataskaitą, kuri buvo pateikta sertikavimą vykdžiusiai Federalinei tinklų agentūrai.

Netrukus po to, Rusijai pradėjus karinę invaziją į kaimyninę valstybę, JAV įvedė sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 10 mlrd. eurų kainavęs vamzdynas, baigtas tiesti ir užpildytas dujomis, turėjo padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus.

05:06 Pirmieji pabėgėliai iš Sumų – jau Poltavoje

Ukrainos prezidentūra vėlai antradienį pranešė, kad humanitariniu koridoriumi į centrinį Poltavos miestą atvyko pirmoji vilkstinė su civiliais gyventojais iš šiaurinio Sumų miesto.

„Pirmoji 22 autobusų kolona jau atvyko į Poltavą“, – platformoje „Telegram“ pranešė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka ir pridūrė, kad 1.100 užsienio studentų toliau keliaus traukiniu į Lvivą Vakarų Ukrainoje.

Antra autobusų kolona jau pasiekė Poltavos regioną, nurodė K. Tymošenka.

350 km į rytus nuo Kyjivo esančiuose Sumuose pastarosiomis dienomis virė intensyvios kautynės. Ukrainiečių pareigūnai skelbia, kad per Rusijos antskrydį Sumuose žuvo mažiausiai 21 žmogus, tarp jų – du vaikai.

„Džiaugiuosi, kad evakuacijos komandos darbas šiame etape baigėsi sėkmingai“, – sakė K. Tymošenka.

Pasak Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk, iš Sumų evakuoti 5.000 žmonių, įskaitant 1.700 užsienio studentų. Žmonės taip pat pat buvo evakuojami iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Tačiau pastarosiomis dienomis keli bandymai išvežti žmones iš Mariupolio uostamiesčio buvo nesėkmingi. Ugnies nutraukimai žlugo, o Maskva ir Kyjivas dėl to kaltino vienas kitą.

Tuo metu Maskva trečiadienio rytą skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

I. Vereščuk dar kartą pakartojo, kad Ukraina nepriims Maskvos pasiūlymo atverti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš apsiaustų miestų į Rusijos arba Baltarusijos teritoriją.

Pasak vicepremjerės, antradienį evakuacija iš Mariupolio nepavyko, nes Rusijos kariai apšaudė Ukrainos konvojų, gabenusį humanitarinius krovinius į šį pietinį uostamiestį ir turėjusį iš jo išvežti civilius gyventojus.

Ji sakė, kad mieste susidarė „katastrofiška padėtis“, nes mieste nėra vandens ir elektros, ir pridūrė, kad Mariupolyje nuo dehidratacijos mirė vaikas.