Finansų pasaulis vis labiau izoliuoja civilius bombarduojančią Rusiją, Maskvoje biurą uždarė TVF

Įvykių suvestines galima rasti čia. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1349?placement=

23:33 Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime penktadienį 7 val.

23:30 Paspartinto stojimo į ES „nėra“

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į Bendriją nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje. Plačiau skaitykite čia.

23:25 R. T. Erdoganas su J. Bidenu aptarė tarpininkavimą 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė savo JAV kolegai Joe Bidenui, kad Ankarai svarbu atlikti tarpininkės vaidmenį derybose dėl Ukrainos ir Rusijos karo nutraukimo.

Pasak turkų prezidentūros, R. T. Erdoganas per 45 minutes trukusį pokalbį telefonu su J. Bidenu pabrėžė, kad Ankarai svarbu gebėti kalbėtis su abiem pusėmis ir būti „koordinatore“ ieškant konflikto sprendinio.

Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad prezidentas J. Bidenas „palankiai įvertino“ Turkijos tarpininkavimo pastangas ir kad abu lyderiai „dar kartą patvirtino tvirtą paramą“ Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje.

Remiantis turkų prezidentūros pareiškimu, R. T. Erdoganas taip pat pareikalavo panaikinti „neteisingas sankcijas“, kurias Vašingtonas 2019 metais įvedė NATO priklausančiai Turkijai, šiai įsigijus rusiškų gynybos kompleksų.

Ankara yra perdavusi kovinių bepiločių lėktuvų savo sąjungininkei Ukrainai, bet tuo pat metu nori palaikyti gerus santykius su Maskva. Turkija yra labai priklausoma nuo rusų turistų ir rusiškų kviečių bei energijos išteklių tiekimo.

23:20 Ukraina skaičiuoja didžiulę žalą

Olegas Ustenka, Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais, skaičiuoja, kad invazija Ukrainai jau padarė žalos už daugiau kaip 100 mlrd. USD.

„Skaičius milžiniškas, todėl po pergalės mūsų piliečių laukia ilgas atsigavimo procesas“, – patarėją cituoja „Unian“.

Jis taip pat sakė, kad dėl karo Ukrainoje 50% įmonių užsidarė, o likusios dirba ties pajėgumo riba. Tačiau tikino, kad šalies finansų sistema stabili.

23:15 V. Zelenskis: mums reikia daugiau ginklų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo, kad šaliai reikia didesnės karinės paramos.

„Dar prieš kelis mėnesius, kai invazijos nebuvo, visi matė, kad invazija galima. Kariai stovėjo mūsų pasienyje. Aš pasakiau: „Taikykite Rusijai tokias sankcijas, kad jai nekiltų minčių pulti“. Jie to nepadarė. Sakiau: suteikite tokią paramą Ukrainai, kad žinotume, jog mūsų saugumas yra garantuotas. Tai taip pat nebuvo padaryta“, – Vakarus Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“ sukritikavo V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad dabar, kai įvyko invazija ir Rusijos kariai naikina Ukrainos miestus bei žudo civilius gyventojus, Ukraina gauna karinę paramą, tačiau jos nepakanka.

„Matote? Jie net žudo pabėgėlius. Jų raketos pataiko į gyvenamuosius pastatus, universitetus, bažnyčias. Tai barbariška. Ir taip, mes gauname ginklų. Tačiau akivaizdu, kad mums reikia daugiau, nes barbarizmas nesibaigia“, – sakė jis.

22:45 Maskva žada kasdien atidaryti humanitarinius koridorius iš Ukrainos į Rusiją

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad kasdien atidarys humanitarinius koridorius į Rusijos teritoriją evakuotis nuo kovų bėgantiems Ukrainos civiliams, nepaisydama Kyjivo priešinimosi evakuacijos keliams, vedantiems į Rusiją.

„Be jokių susitarimų kasdien nuo 10 val. bus atidaryti humanitariniai koridoriai į Rusijos Federaciją“, – Rusijos naujienų agentūros cituoja Gynybos ministerijos atstovą Michailą Mizincevą.

22:41 Biurą Maskvoje uždaro Tarptautinis valiutos fondas (TVF)

Rusijos izoliacija finansų pasaulyje dar labiau sustiprėjo ketvirtadienį, TVF patvirtinus, kad organizacijos biuras Maskvoje nebevykdo veiklos. 

Kristalina Georgieva, TVF vadovė, ketvirtadienį pranešė, kad šiuo momentu TVF su Rusija neturi jokių santykių finansinėse programose.

Taip pat yra „sunkiai tikėtina“, kaip K. Georgievą cituoja „Financial Times“, kad Rusija galės pasinaudoti jai priklausančiomis 17 mlrd. USD specialiosiomis skolinimosi teisėmis, įtrauktomis į Rusijos centrinio banko rezervus.  

22:27 „JP Morgan“ nutraukia veiklą Rusijoje

Didžiausias pagal turtą JAV bankas traukiasi iš Rusijos rinkos.

Banko atstovai informavo, kad pastaruoju metu veikla Rusijoje apsiribojo pagalba esamiems klientams vietoje užbaigiant transakcijas, įvykdant įsipareigojimus ir suvaldant rizikas, pasirūpinant darbuotojais. 

„Įgyvendindami vyriausybių visame pasaulyje direktyvas, aktyviai siekėme užbaigti veiklą Rusijoje ir nesiėmėme naujos veiklos Rusijoje“, – CNBC nurodė Tasha Pelio, „JP Morgan“ atstovė spaudai.

Iki pranešimo bankas regione turėjo 200 darbuotojų, daugiausiai verslo ir investicinės bankininkystės.

Kiek anksčiau ketvirtadienį apie pasitraukimą iš Rusijos paskelbė „Goldman Sachs“, pirmasis tai padaręs Volstrito bankas.

20:50 B. Johnsonas nuogąstauja dėl cheminio ginklo panaudojimo

Britų premjeras Borisas Johnsonas išreiškė baimę, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje, kas atitiktų Kremliaus veikimo metodus.

„Iš pradžių jie pradeda aiškindami, kad esama cheminių ginklų, kuriuos laiko jų priešai arba amerikiečiai. Ir tuomet jie patys panaudoja cheminius ginklus – ko aš ir bijau nutiksiant. Tai yra tam tikra jų maskuotė arba parengtas melagingas naratyvas“, – „Sky News“ sakė B. Johnsonas.

Apie cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje pavojų, pasitelkiant provokacijas, kiek anksčiau jau įspėjo JAV pareigūnai.

20:41 Rusija draudžia daugiau kaip 200 produktų eksportą

Rusija, atsakydama į Vakarų sankcijas, įvedė eksporto draudimus daugiau nei 200 produktų iki 2022 metų pabaigos.

Draudimas taikomas telekomunikacijų, medicinos, transporto priemonių, žemės ūkio ir elektros įrangos, medienos, eksportui, skelbia BBC. Plačiau skaitykite čia.

20:35 JAV žvalgyba: Kinijos prezidentas „sunerimęs“ po Rusijos invazijos

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „sunerimęs“ po Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, ir iš dalies taip yra dėl to, kad nuosava žvalgyba, „neatrodo, kad įspėjo jį, kas taikosi įvykti“. Taip JAV Senato Žvalgybos komitetui sakė Billas Burnsas, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius.

Be to, Kinijos lyderius neramina ir „reputacinė žala, kurią patiria Kinija, susisiedama su Rusijos agresijos Ukrainoje bjaurastimi“, teigė CŽA vadovas, pridurdamas ir nerimą dėl ekonominių pasekmių Kinijos ekonomikai, kurios augimo tempai yra vieni žemiausių per 30 metų.

„Prezidentas Xi tikriausiai yra šiek tiek sunerimęs, matydamas, kaip prezidentas Putinas pastūmėjo amerikiečius ir europiečius draugėn ir sustiprino Transatlantinį aljansą tokiu būdu, kuris būtų buvęs sunkiai įsivaizduojamas prieš invaziją“, – B. Burnsą cituoja CNN.

19:49 Rusija gali apriboti grūdų ir cukraus eksportą Eurazijos sąjungoje

Rusija gali apriboti grūdų ir cukraus eksportą į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis – Kazachstaną, Armėniją, Kirgiziją ir Baltarusiją.

Taip nurodo „Kommersant“ ir „Interfax“ šaltiniai. Ribojimais būtų siekiama patenkinti šoktelėjusią paklausą cukrui Rusijos parduotuvėse, patenkinti grūdų paklausą vietos rinkoje.

Šaltinių Rusijos institucijose teigimu, svarstoma apriboti kviečių, rugių, miežių tiekimą iki rugpjūčio pabaigos.

19:13 JAV svarsto papildomas sankcijas Rusijai

JAV ir sąjungininkai svarsto papildomas sankcijas Rusijai, teigia Janet Yellen, JAV Iždo sekretorė.

„Rusijos ekonomika buvo nuniokota tų priemonių, kurias jau pritaikėme, tačiau toliau svarstome kitus žingsnius, kurių galime imtis“, - „Washington Post“ renginyje ketvirtadienį sakė J. Yellen, nesileidusi į galimų papildomų sankcijų detales. 

Anot J. Yellen, Vakarų pritaikytos sankcijos padarė žalą. 

„Izoliavome Rusiją finansiškai. Rublis patiria laisvą kritimą. Rusijos akcijų rinka uždaryta. Rusija realiai atribota nuo tarptautinės finansų sistemos“, - sakė JAV Iždo sekretorė. 

18:52 V. Putinas grasina nacionalizuoti užsienio bendrovių turtą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad šalyje veiklą nutraukiančių užsienio bendrovių turtas gali būti perimtas Rusijos vyriausybės. Galimus veiksmus jis pavadino „pritaikymu išorė valdymo“ ir „perleidimu įmonių tiems, kurie nusiteikę dirbti“.   

„Mes rasime teisinį būdą tai padaryti“, sakė V. Putinas televiziniame kreipimesi į gyventojus. 

Nacionalizacijos taikiniais gali tapti 59 užsienio bendrovės. 

18:18 Rusijoje apribotas grynųjų išdavimas verslo kelionėms

Rusijos centrinis bankas apribojo užsienio valiutos išdavimą: nuo šiol verslas išlaidoms komandiruotėms užsienyje galės išsiimti 5.000 USD.

Tvarka galios nuo kovo 10 d. iki rugsėjo 10 d., praneša naujienų portalas „meduza.io“.

18:08 JT: iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 2,3 mln. žmonių

Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad per pastarąją parą iš Ukrainos pasitraukė 161.700 žmonių. 

Iš viso iš šalies pabėgo jau daugiau nei 2,3 mln. žmonių. JT duomenimis, daugiausia pabėgėlių priėmė Lenkija (1,4 mln.) ir Vengrija (214.000).

17:40 „Western Union“ stabdo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje

Pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų kompanija „Western Union“ ketvirtadienį pranešė, kad nusprendė sustabdyti savo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje.

„Prisijungiame prie tarptautinės bendruomenės, išreikšdami nuoširdžią viltį dėl diplomatinio ir taikaus sprendimo. Tuo tarpu mūsų prioritetai tebėra mūsų darbuotojų gerovė ir saugumas, taip pat tolesnis Ukrainos žmonių palaikymas“, – rašoma bendrovės pareiškime.

17:18 V. Putinas: dėl kainų kilimo kalti europiečiai

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, savo kreipimesi į šalį sakė, kad tam tikrų prekių paklausa Rusijoje auga, tačiau jis neabejoja, kad šios problemos bus išspręstos.

Jis tikino, kad Rusija vykdo savo įsipareigojimus dėl energijos tiekimo ir nėra kalta dėl kainų kilimo Europoje.

„Tai jų pačių klaidingų skaičiavimų rezultatas – nekaltinkite mūsų“, – Rusijos vadovą citavo BBC.

16:51 Rusija teigia prijungusi Černobylio AE prie Balratusijos elektros tinklo

Rusijos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad okupuota Ukrainos Černobylio atominė elektrinė, esanti į šiaurę nuo sostinės Kyjivo, buvo prijungta prie Baltarusijos elektros tinklo, o elektros tiekimas į AE yra atnaujintas, rašo „Sky News“.

16:42 „Goldman Sachs“ traukiasi iš Rusijos

„Goldman Sachs“, viena didžiausių JAV finansų institucijų, traukiasi iš Rusijos. Tai pirmasis iš didžiųjų Volstrito bankų, priėmęs tokį sprendimą po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

„Goldman Sachs“ baigia savo verslo operacijas Rusijoje, atsižvelgdamas į reguliavimo ir licencijavimo reikalavimus“, – išplatintame pranešime teigia bankas.

„Mes susitelksime į pagalbą mūsų klientams visame pasaulyje, suvaldant ar įgyvendinant jau egzistuojančius įsipareigojimus rinkoje ir užtikrinant mūsų žmonių gerovę“, – pranešimą cituoja CNBC.

Paskutinėje metinėje ataskaitoje bankas nurodė, kad jo verslas Rusijoje siekia 650 mln. USD.

16:40 Maisto atsargos bus kaupiamos ir privačiose įmonėse

Seimas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui keisti valstybės maisto produktų rezervo tvarką, kad ji būtų efektyvesnė ir atitiktų šių dienų poreikius. Maisto atsargos bus kaupiamos ir privačiose įmonėse.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, fizinis valstybės rezervo formavimas maisto produktais, kai pati valstybė jų įsigyja ir saugo, bus efektyvesnis, kai atsargos bus kaupiamos ir privačiuose subjektuose.

„Šiuo metu maisto rezervą saugome valstybės valdomose įmonėse, tačiau nuo šiol papildomai  bus galima produktus kaupti ir privačiuose subjektuose. Tai padaryti leis rezervavimo sutartys, kurios išplės galimybę Lietuvai turėti įvairesnį ir platesnį maisto rezervą. Tiekėjams bus atlyginama už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų įsigyjama tik atsiradus realiam poreikiui. Tai – efektyvus ir ekonomiškai pagrįstas rezervo formavimo būdas“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras.

16:39 Seimui pateiktos pataisos, kad nuo karo pabėgę ukrainiečiai gautų socialinę paramą

Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, kad nuo karo pabėgę ukrainiečiai galėtų gauti socialines pašalpas.

„Tai yra papildomos socialinės garantijos žmonėms šalia laikinos apsaugos mechanizmo, kuris įsijungs Vyriausybei priėmus nutarimą, galės būti mokamos bazinės minimalios socialinės išmokos, kai šis statusas įsigalios“, – pristatydama projektus sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Balsuojant dėl projektų po pateikimo vienbalsiai „už“ buvo 114 Seimo narių, toliau juos svarstys Seimo komitetai.

16:36 G. Nausėda EVT žada kelti Ukrainos europinės integracijos, sankcijų Rusijai klausimus

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prancūzijoje prasidedančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime žada kelti Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES), papildomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus.

Susitikime jis taip pat žada skirti dėmesį Bendrijos valstybių saugumo stiprinimui ir energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos išteklių.

„Jau 14 dienų narsūs ukrainiečiai kaunasi už savo laisvę. Už mūsų laisvę taip pat. Už visos Europos laisvę. Demokratinės Europos ateitis šiandien sprendžiasi Ukrainos žemėje. Mes daug padarėme, kad padėtume ukrainiečiams, bet galime padaryti dar daugiau. Simboliai šioje kovoje yra labai svarbūs, todėl Europos Sąjunga privalo pasiųsti aiškų ir nedviprasmišką signalą Ukrainos žmonėms, kad Ukraina priklauso Europos šeimai“, – prieš prasidedant EVT sakė prezidentas.

16:32 ECB: infliacija ir dėl karo įtakos šiemet pasieks 5,1%, tačiau vėliau atlėgs

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį padidino euro zonos infliacijos prognozę ir paskelbė atnaujintą BVP augimo prognozę, įvertinę Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.

ECB tikisi, kad euro zonos BVP šiemet augs 3,7%, o 2023 ir 2024 m. sulėtės, atitinkamai iki 2,8 % ir 1,8%.

ECB prognozuoja, kad infliacija šiemet sieks 5,1%, 2,1% - 2023 m. ir 1,9% - 2024 m. Tai gerokai daugiau nei skelbta gruodį.

ECB gruodį prognozavo, kad euro zonoje infliacija šiemet bus apie 3,2%, o 2023 ir 2024 m. – žemiau 2%. ECB siekia, kad kainų lygis vidutiniu laikotarpiu siektų 2%. 

16:30 Seimas sugriežtino valstybės atsargų kaupimą

Seimas sugriežtino valstybės atsargų kaupimą – ketvirtadienį tokias pataisas parlamentarai apsvarstė ir jas ypatingos skubos tvarka priėmė.  

Už Valstybės rezervo įstatymo pataisas balsavo 107 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, o susilaikė vienas parlamentaras. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad nuo šiol valstybės atsargų kaupimas bus lankstesnis ir labiau dinamiškas bei taupantis valstybės lėšas.  

„Nesu tikras, kad esamomis aplinkybėmis turime taupyti valstybės rezervo sąskaita“, – teigė jis. 

„Šiuo atveju sudarome galimybę Vyriausybei formuoti rezervą ne tik fizinėmis atsargomis, bet ir sutartimis. Tik dar kartą noriu pabrėžti, kad tokia teise Vyriausybe naudotųsi labai atsargiai ir atidžiai įvertindama visas rizikas,susijusias su tuo, kad sutartys karo metu labai dažnai yra neįgyvendinamos“, – pridūrė jis. 

16:22 Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 71 vaikas, daugiau nei 100 buvo sužeista

Nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną žuvo mažiausiai 71 vaikas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos parlamento pareigūnė.

„Nuo Rusijos invazijos pradžios iki kovo 10 dienos 11 val. ryto žuvo 71 vaikas, o daugiau nei 100 buvo sužeista“, – platformoje „Telegram“ parašė žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.

16:09 ES: Rusijos įvykdytas gimdymo namų bombardavimas yra baisus karo nusikaltimas

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą gimdymo namų bombardavimą Ukrainos Mariupolio mieste ir pareikalavo, kad Maskva įleistų humanitarinę pagalbą į šį apgultą miestą.

„Rusijos įvykdytas gimdymo namų apšaudymas yra baisus karo nusikaltimas. Rusijos pajėgų smūgiai iš oro į  gyvenamuosius rajonus ir pagalbą vežančių vilkstinių blokavimas turi būti nedelsiant nutraukti. Dabar reikia saugaus praėjimo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Borrellis.

16:03 Estija imasi sankcionuotų rusų turto įšaldymo

Estijoje taip pat prasideda Rusijos oligarchų ir įmonių, kurioms taikomos sankcijos, turto įšaldymas.

Pinigų plovimo duomenų biuras gavo daugiau nei 30 atitinkamų pranešimų ir artimiausiomis dienomis jų skaičius, kaip prognozuojama, labai padidės. Procesas kiek užtruks, nes teks surinkti informaciją apie tokį turtą, įskaitant jachtas ir automobilius, praneša err.ee.

Įšaldyto turto savininkų pavardės bus skelbiamos Pinigų plovimo duomenų biuro metraštyje.

15:55 Dėl sankcijų Latvijos bankuose įšaldyta apie 8 mln. Eur

Dėl Europos Sąjungos (ES) ir JAV (OFAC) sankcijų Rusijai Latvijos bankuose įšaldyta apie 8 mln. Eur, rodo Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKTK) surinkti duomenys.

FKTK informuoja, kad bankai duomenis pateikė po pirminio vertinimo. Vadinasi, ateityje įšaldytų lėšų suma gali didėti, kadangi tyrimai dar vyksta, tam tikrų rizikingų klientų sąskaitų operacijos tyrimo laikui buvo sustabdytos ir taikomos naujos sankcijos.

Nustatyta 15 juridinių asmenų, kurie netiesiogiai įtraukti į sankcijų sąrašus ir vienas fizinis asmuo, kuriam tiesiogiai taikomos sankcijos, tašo lsm.lv

15:36 A. Melničenka teigia pasitraukęs iš „EuroChem Group“ valdymo ir naudos gavėjo

Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai (ES) į sankcijų sąrašą trečiadienį įtraukus netiesioginį Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosos“ savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką, jis atsistatydino iš pareigų jo valdomoje Šveicarijoje registruotoje grupėje „EuroChem Group“. 

„EuroChem Group“ ketvirtadienį pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

„Šis žingsnis buvo priimtas po to, kai J. Melničenka buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašą ir siekiant užtikrinti, kad „EuroChem“ galėtų ir toliau aprūpinti milijonus žmonių visame pasaulyje žemės ūkiui reikalingomis medžiagomis ir taip padėtų užtikrinti pasaulinį aprūpinimą maistu“, – savo svetainėje skelbia „EuroChem Group“.

Iki sankcijų jis valdė 100% Rusijos „EuroChem“ ir 92,2% vienos didžiausių pasaulyje Sibiro energetikos, anglies, šildymo kompanijų (SUEK) akcijų. Pastaroji yra ir viena didžiausių Rusijoje geležinkelių ir jūrų krovinių operatorių. 

15:35 Šiaurės Europos laikraščiai su Kremliaus propaganda kovos skelbdami naujienas rusų kalba

Trys didžiausi Šiaurės Europos laikraščiai ketvirtadienį pranešė, kad vers savo naujienas į rusų kalbą, siekdami pasiekti Rusijos visuomenę ir atsverti Kremliaus propagandą.

„Mūsų tikslas – pateikti rusams nešališkas ir patikimas naujienas“, – bendrame vedamajame rašė danų „Politiken“, švedų „Dagens Nyheter“ ir suomių „Helsingin Sanomat“ vyriausieji redaktoriai.

„Apie Ukrainos tragediją Rusijos visuomenei negali būti pranešama propagandiniais kanalais“, – rašė jie, kritikuodami Maskvą už praėjusią savaitę paskelbtą nurodymą nutraukti veiklą „paskutiniams nepriklausomiems TV ir radijo transliuotojams – televizijai „Dožd“ ir radijui „Echo Moskvy“.

15:20 „Green Genius“ traukiasi iš Baltarusijos

Tarptautinei įmonių grupei „Modus Group“ priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ dėl vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą priėmė sprendimą nutraukti veiklą Baltarusijoje.

„Griežtai pasisakome prieš Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, palaikome ukrainiečius ir remiame įvairias pagalbos jiems iniciatyvas. Tuo pačiu negalime tęsti veiklos Baltarusijoje, kuri prisideda prie šios nepateisinamos agresijos ir leidžia iš savo teritorijos vykdyti nusikalstamus karinius veiksmus. Todėl priėmėme sprendimą pasitraukti iš šios rinkos. Vietoje to susitelksime į spartesnę verslo plėtrą kitose Europos šalyse, taip prisidėdami prie žemyno energetinės nepriklausomybės didinimo – ji tapo dar svarbesnė pastarųjų įvykių kontekste“, – pranešime cituojamas Ruslanas Sklepovičius, „Green Genius“ vadovas ir „Modus Group“ valdybos narys, atsakingas už energetikos sritį.

Bendrovei Baltarusijoje priklauso 8 biodujų jėgainės ir 1 saulės elektrinių parkas, iš viso šalyje dirba daugiau kaip 60 darbuotojų. Šiuos projektus „Green Genius“ vystė bendradarbiaudama su strateginiu partneriu – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), kuris suteikė finansavimą jų statyboms.

15:18 K. Harris: NATO dėl V. Putino tapo stipresnė, o Rusija – silpnesnė

JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsiveržimu į Ukrainą tik sustiprino NATO aljansą.

„NATO aljansas yra stipresnis, o Rusija – silpnesnė dėl to, ką padarė V. Putinas. Mums tai labai aišku“, – sakė K. Harris žurnalistams Varšuvoje, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.

15:14 Viceministrė: šiuo metu saugus internetas, ryšio paslaugos yra neįtikėtinai svarbios

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, neįtikėtinai svarbus yra saugus internetas bei ryšio paslaugos, teigia susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Ji apie elektroninių ryšių ir tinklų apsaugą Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste pastarosiomis dienomis tarėsi su Europos Sąjungos telekomunikacijų ministrais neformaliame susitikime Prancūzijoje, ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

„Nekyla abejonių, kad šioje naujoje geopolitinėje situacijoje laisvas, saugus ir prieinamas internetas bei ryšio paslaugos yra neįtikėtinai svarbios“, – pranešime teigė viceministrė.

„Rusijos valdžios ataka, nukreipta prieš televizijos bokštą Kijeve, ir nuolatinis Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų naikinimas parodė, kad turime galvoti apie patikimas alternatyvas, kad visose situacijose žmonėms būtų užtikrinta nešališka ir patikima informacija“, – sakė ji.

15:09 O. Scholzas ir E. Macronas V. Putinui: derybos yra vienintelis kelias iš Ukrainos krizės

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai.

„Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

Eliziejaus rūmai išplatintame pranešime patvirtino informaciją apie įvykusį pokalbį ir pridūrė, kad Europos Sąjungos lyderiai aptars karą Ukrainoje ketvirtadienį vakare Versalio rūmuose rengiamame viršūnių susitikime.

„Trys lyderiai sutarė ateinančiomis dienomis toliau palaikyti glaudžius kontaktus“, – rašoma pranešime.

15:03 V. Klyčko: pusė Kyjivo gyventojų evakavosi

Kalbėdamas Ukrainos televizijoje Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad kas antras miesto gyventojas jau paliko sostinę. Tai reikštų, kad miestą paliko apie 2 mln. gyventojų.

„Kiek mažiau nei du milijonai šiuo metu jau paliko miestą. Tačiau Kyjivas buvo paverstas į tvirtovę. Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas, kiekvienas patikros punktas buvo įtvirtintas“, – sakė V. Klyčko.

14:56 „Volkswagen“ vadovas: Rusijos karas gali pakenkti Europos ekonomikai labiau nei pandemija

Herbertas Diessas, „VW Group“ generalinis direktorius, mano, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali turėti kur kas didesnį poveikį Europos ekonomikai nei pandemijos sukelta krizė.

„Užsitęsęs karinis konfliktas tikriausiai smogtų regionui daug skaudžiau nei COVID-19 sukėlėjo plitimas“, – sako didžiausios Europos automobilių bendrovės vadovas.

Jis įspėja, kad dėl pasaulinių tiekimo grandinių pažeidimų gali kilti didžiulis kainų augimas, energijos trūkumas ir infliacija.

„Tai gali būti labai rizikinga Europos ir Vokietijos ekonomikai“, – neabejoja H. Diessas.

14:49 Klaipėda skyrė 150.000 Eur Odesai, svarstoma sumą didinti iki 0,5 mln. Eur

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį nusprendė skirti 150.000 Eur paramą miestui-partneriui Odesai, opozicija piktinasi, kad ši suma – per maža.

„Prašome pritarti 150.000 Eur humanitarinės pagalbos teikimui Ukrainai. Ši suma – simbolinis euras nuo kiekvieno klaipėdiečio“, – sakė Kristina Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja. 

Anot jos, prašymą suteikti paramą atsiuntęs Odesos vykdomasis komitetas neišreiškė lūkesčio, ar ji turėtų būti skirta daiktais, ar finansais. 

„Kalbant su Odesos vadovybe vis tik buvo kalba apie medicinines priemones, daugiausia – vaistus, ką sudėtinga transportuoti per Ukrainą. Raudonasis kryžius, kurio padalinys yra Odesoje, labiausiai jaučia šį poreikį“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 

Opozicinė frakcija „Klaipėdiečiams“ siūlo balandį taryboje patvirtinti sprendimą Odesai skirti ne mažiau kaip pusę milijono eurų. Tam reikia pakoreguoti savivaldybės biudžetą. 

14:38 S. Lavrovas: Rusija nori tęsti derybas su Ukraina

Rusija yra pasirengusi tęsti derybas su Ukraina esamu formatu Baltarusijoje, tačiau organizuoti abiejų šalių vadovų susitikimą dar anksti, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijos diplomatijos vadovas kalbėjo po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Turkijos pietiniame Antalijos kurorte. Tai buvo pirmos tokio aukšto lygio derybos nuo Maskvos invazijos į kaimyninę provakarietišką šalį pradžios, tarptautinei bendruomenei reiškiant pasipiktinimą dėl Rusijos subombarduotos vaikų ligoninės Ukrainoje.

„Šios dienos susitikimas patvirtino, kad Rusijos ir Ukrainos (derybų) formatas Baltarusijoje neturi alternatyvos“, – po susitikimo su D. Kuleba surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Lavrovas.

14:33 Prie Kyjivo užfiksuota Rusijos šarvuočių kolona, kuri po stipraus apšaudymo buvo priversta sprukti

Tiriamosios žurnalistikos centras „Bellingcat“ patvirtino vaizdo įrašo autentiškumą ir nustatė vietą, kurioje Rusijos pajėgos po stipraus artilerijos apšaudymo buvo priverstos atsitraukti.

Skelbiama, kad ši šarvuota Rusijos pajėgų kolona artinosi prie Kyjivo šiaurės-rytų kryptimi, per Brovarų miestelį, tačiau susidūrusi su stipria artilerijos ugnimi buvo priversta apsigręžti ir sprukti.

14:20 Ispanija po atakos prieš ligoninę Ukrainoje kaltina Rusiją karo nusikaltimais

Ispanijos vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas ketvirtadienį apkaltino Rusiją „karo nusikaltimais“ po ankstesnę dieną rusų aviacijos surengto smūgio apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio vaikų ligoninei ir gimdymo namams.

Per sukrečiančią trečiadienio ataką Ukrainos pietuose esančiame uostamiestyje žuvo du suaugę žmonės ir mergaitė, informavo Mariupolio pareigūnai.

„Matome, kaip bombarduojamos ligoninės. Jie nesirinktinai atakuoja civilius žmones, todėl akivaizdžiai pažeidžia žmogaus teises ir veikiausiai vykdo karo nusikaltimus“, – sakė P. Sanchezas per apsilankymą netoli Madrido esančiame ukrainiečių karo pabėgėlių centre.

„Tokių karo nusikaltimų vykdytojai negali likti nenubausti“, – pridūrė jis.

14:12 Dėl Rusijos ir Ukrainos rinkų praradimų Rygos oro uostas gali netekti apie 7 mln. Eur

Tiesioginiai Rygos oro uosto finansiniai praradimai dėl Rusijos ir Ukrainos rinkų netekčių šiemet gali siekti maždaug 7 mln. Eur – atitinkami 4 mln. Eur ir 3 mln. Eur, praneša Laila Odina, Rygos oro uosto vadovė.

13:43 Švedija didins išlaidas gynybai

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus „kiek įmanoma greičiau“ padidinti išlaidas gynybai iki 2% bendrojo vidaus produkto (BVP), argumentuodama grėsme saugumui, kurią kelia Rusijos karas Ukrainoje.  

Švedija, tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos atsisakiusi du dešimtmečius vykdytos gynybos išlaidų karpymo politikos, sakė, jog viliasi įgyvendinti šį tikslą per dešimtmetį, tačiau konkrečios datos nenurodė.  

„Tikimės tai įgyvendinti kiek įmanoma greičiau“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė socialdemokratė Magdalena Andersson.  

Ši Skandinavijos šalis, per Šaltąjį karą gynybos biudžetui skirdavusi iki 4% BVP, praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir šio šimtmečio pradžioje drastiškai apkarpė išlaidas gynybai – iki maždaug 1% BVP.

„Karas Europoje paveiks Švedijos žmones. Turime toliau stiprinti Švedijos gynybos pajėgumus“, – sakė premjerė.

„Saugumo padėtis Švedijos kaimynystėje bėgant laikui pablogėjo. Rusijos puolimas prieš Ukrainą ją toliau blogina“, – kalbėjo ji. 

13:33 Nuo karo bėgantys ukrainiečiai būtinuosius receptinius vaistus gaus nemokamai

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai, kurie užsiregistravo Migracijos departamento registracijos centre, nemokamai gaus ne tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir Lietuvoje ambulatoriniam gydymui išrašytus receptinius vaistus.

Kaip ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, gydytojai iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims galės išrašyti receptinius vaistus elektroniniuose ir išimties atvejais popieriniuose receptuose, identifikuodami asmenį e.sveikatos sistemoje pagal elektroninės sveikatos istorijos (ESI) numerį, kurį užsieniečiai gaus registruodamiesi Migracijos departamente.

Atvykęs į gydymo įstaigą iš Ukrainos pasitraukęs asmuo turės pateikti registracijos Migracijos departamente kortelę. Ją pateikti užsienietis turės ir vaistinėje, norėdamas atsiimti išrašytus receptinius vaistus.

Receptiniai vaistai iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims gali būti išrašomi ne ilgesniam kaip vieno mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai vaisto mažiausia vidinė pakuotė yra skirta vartoti ilgiau nei mėnesį. 

13:31 R. Abramovičiaus kontroliuojama kompanija atpigo 14%

Po sankcijų paskelbimo kompanijos „Evraz“ akcijos Londono biržoje atpigo apie 14%.

Londone įsikūrusi plieno gamybos kompanija yra kontroliuojama Romano Abramovičiaus, kuriam ketvirtadienį JK paskelbė sankcijas. JK vyriausybei skelbiant sankcijas pažymėta ne tik, kad R. Abramovičius turėjo naudos iš Vladimiro Putino režimo ir prisidėjo prie situacijos Ukrainoje destabilizavimo.

Milijardieriaus kompanija, anot JK vyriausybės, galėjo prisidėti „Rusijos kariuomenei tiekdama plieną, kuris galėjo būti panaudotas gaminant tankus“.

Kaip tik išvakarėse pranešime per biržą kompanija investuotojus patikino, kad nelaiko savęs valdoma su Rusija susijusių asmenų ar veikiančia jų labui. R. Abramovičiui tiesiogiai priklauso 28,6% „Evraz“ kapitalo. 

Nuo metų pradžios „Evraz“ akcijos atpigusios apie 87%. 

13:28 Seimui pateikta Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija

Seimui ketvirtadienį pateikta Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija, kuria siekiama didinti piliečių pasirengimą ir nusiteikimą ginti valstybę.

„Projektu siekiama numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje ir sukurti prielaidas pilietiniam pasipriešinimui tapti veiksmingu Lietuvos gynybinės galios elementu“, – ketvirtadienį sakė strategijos projektą pristatęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot jo, iki 2035 metų suplanuota strategija siekiama „ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai“.

Už projektą po pateikimo balsavo 115 Seimo narių, trys susilaikė, toliau jį svarstys Seimo komitetai. Strategiją parengė Krašto apsaugos ministerija, ji tvirtinama Seimo nutarimu.

13:23 Priglausti nuo karo bėgančius vaikus iš Ukrainos pasiryžo per 600 gyventojų

Laikinai priglausti nuo karo bėgančius vaikus iš Ukrainos pasiryžo per 600 Lietuvos gyventojų, trims vaikams globėjai jau surasti, ketvirtadienį pranešė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pasak jos, prieš savaitę paskelbus apie laikinų globėjų paiešką, sutikusiųjų padėti skaičius didėja kiekvieną dieną.

Taip pat atsiranda pasirengusių ne tik globoti, bet ir įvaikinti šiuos vaikus, tačiau tarnyba pabrėžia, kad tokios galimybės nėra.

„Vaikai į mūsų šalį atvyko laikinai ir kai tik Ukrainoje taps saugu, visi jie sugrįš namo, į savo šalį. Tad kviečiu žmones atidžiai susipažinti su visa informacija dėl Ukrainos vaikų globos. Jei turite papildomų klausimų, vaiko teisių gynėjai esame pasirengę pakonsultuoti“, – sako tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.  

Ji pabrėžia, kad lietuvių noras padėti tikrai įkvepia, tačiau kartu akcentavo, jog  bet koks pagalbos teikimas turi būti rimtai apgalvotas ir pasvertas.

13:20 Lietuvoje iki balandžio 21-osios pratęsta nepaprastoji padėtis

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje iki balandžio 20-osios vidurnakčio pratęsta nepaprastoji padėtis.

Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo trys, susilaikė 43 parlamentarai.

Minėtu laikotarpiu bus sustiprinta valstybės sienų ir strateginių objektų apsauga, draudžiamos visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijos, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą.

Seimo opozicijos atstovai šiuos draudimus vadino pertekliniais, nepamatuotais, pernelyg varžančiais konstitucines piliečių teises.

„Sudėtinga saugumo situacija mūsų regione reikalauja ir šių ypatingų, bet laikinų priemonių jai suvaldyti“, – pateikdama Seimo nutarimo projektą sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Mes ribojame ne piliečių teises, o propagandistų teises visų pirma skleisti melą Lietuvoje apie karą, kurį V. Putinas pradėjo Ukrainoje“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė, atmesdama abejones dėl galimų perteklinių ribojimų.

Pirmą kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą paskelbta vasario pabaigoje. Ji baigs galioti kovo 10-osios vidurnaktį ir iškart pradės veikti naujasis Seimo nutarimas.

13:13 Kinija atsisakė tiekti Rusijos bendrovėms orlaivių dalis

Dėl JAV ir ES sankcijų nukentėjęs Rusijos aviacijos sektorius kol kas nesėkmingai mėgina kompensuoti nutrūkusį komponentų tiekimą. Skelbiama, kad orlaivių dalis Rusijos bendrovėms atsisakė tiekti Kinija.

Tai pranešė Valerijus Kudinovas, Federalinės oro transporto agentūros atstovas. Jis taip pat pridūrė, kad dalių bus ieškoma kitose šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje ir Indijoje, rašo „Kommersant“.

V. Kudinovas taip pat sakė, kad kai kurie orlaiviai turės būti grąžinti nuomotojams, tačiau kurie – spręs oro transporto bendrovės. Jis pridėjo, kad situacija dėl Rusijos orlaivių neturės įtakos lėktuvų bilietų kainai.

Vasario pabaigoje kaip dalį sankcijų paketo, ES uždraudė Rusijoje tiekti, parduoti, nuomoti, prižiūrėti ir drausti orlaivius. Dėl to daugybė aviacijos bendrovių, kaip „Boeing“, lizingo įmonės „AerCap“  ar „BOC Aviation“, pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija – teikti komponentus, nuomoti orlaivius ir kita.

13:08 Lietuvos kariuomenė perka prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ už 36 mln. Eur

Toliau stiprinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, jai bus nupirkta vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės „Javelin“ raketų, paleidiklių ir kitos sistemos įrangos už 40 mln. USD (apie 36,4 mln. Eur)

Tokį sutarties pakeitimą kovo 9 d. Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pasirašė su JAV Vyriausybe, su kuria kalbamasi ir dėl kuo operatyvesnio visos įrangos pristatymo Lietuvos kariuomenei, rašoma pranešime.

„Iš JAV gaunama prieštankinė sistema „Javelin“ ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų ir atgrasomojo poveikio stiprinimo, ilgalaikio Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų didinimo. Lietuvos kariuomenės atsargų papildymas šiomis sistemomis yra itin aktualus susidarius labai sudėtingai geopolitinei situacijai po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą“, – sako Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras.  

Vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės „Javelin“ sistemomis bus papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.

12:57 Siūlomų nacionalizuoti įmonių sąraše – 59 pavadinimai

Siūlomų nacionalizuoti užsienio verslo sąraše yra 59 įmonės, kurios paskelbė nutraukiančios darbą Rusijoje. Tai „Volkswagen“, „Apple“, IKEA, „Microsoft“, IBM, „Shell“, „McDonald's“, „Porsche“ H&M ir kt.

Šių įmonių sąrašą vyriausybei ir Rusijos generalinei prokuratūrai išsiuntė organizacija „Visuomeninė vartotojų iniciatyva“, rašo leidinys „Izvestija“. 

Išsamiau apie tai rašoma čia.

12:30 Smunkant rubliui Kinijos telefonų gamintojai mažina tiekimą į Rusiją

Kinijos išmanių telefonų gamintojai mažina produkcijos tiekimą į Rusiją dėl rublio nuvertėjimo ir Vakarų sankcijų, nepaisant to, kad Pekinas įmones ragina paremti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną po jo surengtos invazijos į Ukrainą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Kinijos išmanių telefonų gamintojų „Xiaomi“, „Oppo“ ir „Huawei“ telefonų tiekimas į Rusiją krito mažiausiai perpus, „Financial Times“ cituoja anoniminius šaltinius.

Kinijos bendrovė užima apie 60% Rusijos išmanių telefonų rinkos.

Kinijos įmonių sprendimas rodo, kad šalies prezidento Xi Jinpingo ir V. Putino siekis sustiprinti santykius neatgraso Kinijos įmonių nuo ekonominių karo pasekmių.

Dėl ekonominių sankcijų poveikio Kinijos įmonėms negali pasinaudoti proga ir užimti didesnės dalies rinkos iš veiklą Rusijoje sustabdžius Vakarų bendrovėms.

12:15 „Goldman Sachs“ mato euro zonos ekonomikos susitraukimą ir 7,7% infliaciją

Banko „Goldman Sachs“ analitikai mato dėl karo Ukrainoje euro zonos ekonomiką susitrauksiant, infliacijos pikas tikėtinas liepą, netoli 8%.

Prognozė argumentuojama suprastėjusiomis finansavimosi sąlygomis, prekybos sutrikimais ir rizika, kad dėl energetinių šaltinių tiekimo sutrikimų teks riboti gamybinius pajėgumus. Savo ruožtu namų ūkiams pakenks, labiau nei tikėtasi, šoktelėjusios išlaidos dėl brangstančių energetinių išteklių, argumentuoja „Goldman Sachs“ ekonomistai. 

Išsamiau apie tai rašoma čia.

12:11 D. Kulebos ir S. Lavrovo derybos progreso dėl paliaubų neatnešė

Ketvirtadienį Turkijoje tarpininkaujant šios šalies atstovui susitiko Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tai yra pirmasis aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į Ukrainą. Po pasibaigusių derybų D. Kuleba teigė, kad progreso dėl paliaubų pasiekti nepavyko, tačiau D. Kuleba teigė, kad tokiu trišaliu formatu yra pasirengęs susitikti su Rusijos atstovu ir dar kartą.

D. Kuleba po susitikimo su S. Lavrovu teigė, kad „derybos buvo sudėtingos“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba po derybų sakė, kad, kaip ir buvo tikėtasi, jokio progreso derybose nebuvo, tačiau D. Kuleba teigė, kad yra pasirengęs ir toliau šiuo trišaliu formatu susitikti su S. Lavrovu.

Plačiau apie derybas galima perskaityti čia.

12:06 Premjerė neprognozuoja „Lifosos“ ateities

Premjerė Ingrida Šimonytė neprognozuoja Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ likimo, jos netiesioginį savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką įtraukus į ES sankcijų sąrašą. 

„Nesiimu spėlioti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta dėl įmonės ateities.   

„Dabar turime daug neapibrėžtumų ir dėl globalių tendencijų, tarkime, naftos rinkose ir dėl sankcijų taikymo, todėl nenorėčiau nei spėlioti, nei spekuliuoti“, – teigė I. Šimonytė. 

12:03 Rusijos pajėgos apšaudo gyvenamuosius rajonus Mariupolyje

11:52 Ukrainai atstatyti ragina naudoti įšaldytus Rusijos pinigus

Kyrylas Ševčenka, Ukrainos centrinio banko vadovas, kviečia sugriautą šalį po karo atstatyti naudojant įšaldytas rusiškos kilmės lėšas Vakaruose.

Interviu britų visuomeniniam transliuotoju BBC, K. Ševčenka taip pat paragino Rusijos režimui įvesti naujas sankcijas – nuo mokėjimo kortelių blokavimo iki Rusijos atkirtimo nuo Tarptautinio valiutos fondo pinigų.

Jo teigimu, kiekvieną dieną nukeliamos sankcijos „kainuoja gyventojų ir vaikų gyvybes“.

JAV Kongresas trečiadienį pavirtino 13,6 mlrd. USD paramą Ukrainai, tačiau tai palyginti nedidelė suma, lyginant su Rusijos 630 mlrd. USD vertės užsienio valiutų rezervais, kurių pusė (JAV doleriais, eurais) buvo įšaldyti Vakaruose, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

Šitie pinigai galėtų būti panaudoti atstatyti rusiškomis raketomis sugriautą Ukrainą, jei Kijevui būtų suteikta prieigą prie šių lėšų po karo.

Plačiau apie tai rašoma čia.

11:43 JK įšaldė 7 oligarchų, tarp jų ir R. Abramovičiaus, turtą

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį išplėtė sąrašą oligarchų, kurių turtas šalyje buvo įšaldytas. Tokių priemonių imtasi prieš Romaną Abramovičių, Igori Sečiną, Olegą Deripaską, Andrejų Kostiną, Aleksejų Millerį, Nikolajų Tokarevą ir Dmitrijų Lebedevą.

JK premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad „negali būti jokio saugaus prieglobsčio tiems, kas remia žiaurų V. Putino puolimą Ukrainoje“, – rašo „The Guardian“.

11:38 „Uralo avialinijos“ dėl sankcijų netrukus turės stabdyti veiklą

„Uralo avialinijos“ pranešė, jog dėl sankcijų jų lėktuvai galės skraidyti ne ilgiau kaip du mėnesius, nes nebegauna iš užsienio nei dalių remontui, nei techninio aptarnavimo.

„Uralo avialinijos“ eksploatuoja 54 nuomojamus „Airbus“ lėktuvus. Kovo pradžioje „Airbus“ nutraukė Rusijos oro linijų bendrovių lainerių techninę priežiūrą.

11:35 Baltieji Rūmai perspėja, kad Rusijos kaltinimai apie biologinius ginklus gali būti būti pretekstas eskalavimui

Rusija, intensyvinanti savo karinį puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas finansuojant Ukrainoje biologinio ginklo kūrimo tyrimus.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas per televizijos transliuotą trumpą spaudos konferenciją pareiškė, kad „to ir kitų Pentagono finansuojamų biologinių tyrimų Ukrainoje tikslas – sukurti mechanizmą mirtiniems patogenams slapta skleisti“.

I. Konašenkovas teigė, kad ministerija gavo dokumentų, esą atskleidžiančių JAV karinę biologinę veiklą Ukrainoje, įskaitant Ukrainos biologinių medžiagų perdavimą į užsienį.

Vakarų saugumo ekspertai ir analitikai perspėja, kad Rusija vis labiau desperatiškomis priemonėmis gali bandyti pateisinti vis brutalesnes savo atakas prieš Ukrainos miestų ir neatmeta galimybės, kad tokie kaltinimai gali būti bandomi pateisinant cheminio, ar kitokio tipo masinio naikinimo ginklo panaudojimui.

Baltųjų Rūmų atstovė spaudai Jen Psaki savo „Twitter“ paskyroje tokius kaltinimus pavadino absurdiškais ir pabrėžė, kad „Rusija turi ilgą istoriją, kalbant apie cheminių ginklų naudojimą“.

„Mes visi turėtume atidžiai stebėti, ar Rusija neketina panaudoti cheminių ar biologinių ginklų Ukrainoje, arba panaudoti juos operacijoje, prisidengus netikra vėliava“, – rašė J. Psaki.

11:24 Patekusi į sankcijas „Lifosa“ laukia išaiškinimo, kaip elgtis

Rusijos verslininką Andrejų Melničenką, kuris netiesiogiai valdo Kėdainių trąšų gamybos AB „Lifosa“, įtraukus į sankcijonuojamų asmenų sąrašą, bendrovė pabrėžia sieksianti išsaugoti darbo vietas.

„Atidžiai stebime visus tarptautinius procesus ir įvykius, dėl padėties regione konsultuojamės su atsakingomis Lietuvos institucijomis. Esame numatę ir pasirengę įvairiems tolesnės įmonės veiklos scenarijams, kurių imsimės atsižvelgdami į tarptautinę situaciją, padėtį rinkoje ir Lietuvoje. Šiuo metu darome viską, kas priklauso nuo mūsų, kad „Lifosa“ išlaikytų daugiau kaip tūkstantį darbo vietų gamykloje. Laukiame situacijos išaiškinimo iš Lietuvos valstybės institucijų“, – pranešime cituojamas Rimantas Proscevičius, AB „Lifosa“ generalinis direktorius.

100% „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90% priklauso Rusijos verslininko Andrejaus Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.

R. Proscevičius pažymi, kad AB „Lifosa“ yra Lietuvoje registruota ir veikianti įmonė, viena stambiausių ir didžiausius atlyginimus mokančių darbdavių regione. Per 2021 metus bendrovė valstybės iždą papildė daugiau kaip 32,6 mln. Eur mokesčių.

11:09 Rusijoje parengtas įstatymo projektas dėl užsienio įmonių perėmimo

Rusijos vyriausybė parengė įstatymo projektą dėl galimo užsienio įmonių pardavimo ir net nacionalizavimo, jeigu jos pasitraukia iš Rusijos arba iškyla nepagrįsto jų likvidavimo ar bankroto pavojus. Ekspertai įspėja – tai trumpalaikis sprendimas.

Užsienio kompanijų, paskelbusių apie savo išėjimą valdymas būtų perimamas, vėliau parduodant akcijas aukcione, o pastarajam nepavykus – akcijos perduodamos Rusijos Federacijos balansui.

„Tokiu ypatingu būdu valdžia tikisi sustabdyti masinį užsienio įmonių išėjimą iš Rusijos ir išsaugoti darbo vietas“, – rašo kommesant.ru.

Dėl karo Ukrainoje iš Rusijos jau pasitraukė daugiau nei 300 užsienio įmonių, dalis jų žada laikinai išsaugoti darbo vietas ir darbuotojų atlyginimus.

Pagal specialiai parengto įstatymo projekto tekstą, su kuriuo susipažino vedomosti.ru, išorinis valdymas būtų įvedamas arbitražo teismo sprendimu. Tiesa, užsienio asmeniui iš nedraugiškos valstybės turės priklausyti arba visa įmonės kontrolė, arba daugiau kaip 25% akcijų, o turto vertė turi viršyti 1 mlrd. RUB arba darbuotojų skaičius viršyti 100 žmonių.

10:48 Šeremetjevo oro uoste uždaromas terminalas

Maskvos Šeremetjevo oro uostas uždaro D terminalą, skelbia Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės. Oficialiame pranešime nurodoma, kad terminalas uždaromas dėl „susiklosčiusios situacijos aviacijos sektoriuje“.

VŽ primena, kad Europos Sąjunga, JAV, Jungtinė Karalystė ir kelios kitos šalys dėl Rusijos agresijos Ukrainoje uždarė savo oro erdvę Rusijos orlaiviams.

10:44 Per ataką prieš Mariupolio vaikų ligoninę žuvo trys žmonės

Trečiadienį per aviacijos antpuolį prieš vaikų ligoninę ir gimdymo namus Mariupolyje žuvo 3 žmonės, įskaitant vaiką, ir 17 buvo sužeista. Apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio miesto taryba.

„Šiandien žinoma, kad po Rusijos lėktuvų įvykdyto vaikų ligoninės Mariupolyje teroristinio sprogdinimo buvo sužeista 17 žmonių – vaikų, moterų, gydytojų, 3 žmonės žuvo, tarp jų vienas vaikas – mergaitė“, – sakoma pranešime.

Miesto taryba pažymėjo, kad Rusijos kariai „tikslingai ir negailestingai naikina Mariupolio civilius gyventojus“.

„Visas pasaulis turi žinoti apie Rusijos nusikaltimą prieš žmoniją, prieš Ukrainą ir Mariupolio gyventojus!“ – pabrėžiama pareiškime.

10:20 Prasidėjo D. Kulebos ir S. Lavrovo derybos 

Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Sergejus Lavrovas Turkijoje pradėjo derybas. Plačiau skaitykite čia. 

10:20 Planuojami trys humanitariniai koridoriai iš Sumų

Ketvirtadienį Ukrainos Sumų regione planuojama atidaryti tris evakuacijos koridorius, savo oficialiame „Telegram“ kanale pranešė regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

Pasak jo, preliminariai numatyta, kad evakuacija 3 siūlomais maršrutais prasideda ketvirtadienį 9 val. vietos laiku, o gyventojai trauksis į Poltavą, esančią maždaug už 160 km centrinėje Ukrainoje.

Pastangos evakuoti civilius iš Sumų buvo suintensyvintos po to, kai antradienį per Rusijos aviacijos smūgį mieste žuvo mažiausiai 21 žmogus. Miestas buvo apšaudomas ir trečiadienio naktį.

10:12 Pabėgėlių iš Ukrainos registraciją vykdys dar trys centrai 

Pabėgėlių iš Ukrainos registraciją Lietuvoje vykdys dar trys centrai didžiuosiuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. 

„Didėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos srautams, visoje Lietuvoje steigiami nauji registracijos centrai. Jau artimiausiu metu ukrainiečių registracijos centrai pradės veikti Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje jau užregistruoti 7.830 pabėgėliai“, – pranešė ministerija. 

Registracijos centrai jau veikia Alytuje, Marijampolėje ir Vilniuje.

10:09 „Twitter“ pristatė socialinio tinklo versiją, galinčią apeiti blokavimą Rusijoje

„Twitter“ pristatė savo apsaugoto privatumo svetainės versiją, kuria galima išvengti sekimo ir cenzūros, Rusijai apribojus prieigą prie šio socialinio tinklo.

Rusija blokavo socialinį tinklą „Facebook“ ir apribojo prieigą prie „Twitter“, bandydama varžyti informacijos apie jos karą Ukrainoje srautą. Abi kompanijos sakė, kad stengiasi atkurti žmonėms Rusijoje prieigą prie šių tinklų, bet varžo rusų valstybinės žiniasklaidos galimybes jais naudotis.

10:06 Vokietijos laivynas dislokavo visas savo pajėgas

Dėl karo Ukrainoje vykdoma precedento neturinti Vokietijos karinis jūrų laivyno dislokacija. Kaip sakė karinių jūrų pajėgų inspektorius Janas Christianas Kaackas, iš viso Viduržemio ir Baltijos jūrose dislokuoti 24 laivai, įskaitant tris fregatas.

„Išplukdėme viską, kas plaukioja“, – kariškį cituoja ntv.de.

Šie laivai yra nuolatinių NATO junginių dalis, o juose tarnauja aukščiausio kovinės parengties lygio kariai.

09:40 ES lyderiai renkasi į neformalią Europos Vadovų Tarybą

Europos Sąjungos (ES) lyderiai šiandien renkasi į neformalų Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą. ES lyderius priims Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Nors po Rusijos pradėto karo Ukrainoje Bendrija įrodė, kad gali veikti vieningai ir greitai, šioje EVT netrūks diskusijų ir išsiskiriančių nuomonių dėl gilesnės ES integracijos tiek finansuojant paramą Ukrainai, tiek ir dėl bendros gynybos politikos. 

Plačiau skaitykite čia.

09:14 Karininkas V. Šerelis: Rusija nepajėgi kariauti keliais frontais

Valerijus Šerelis, Lietuvos kariuomenės mokymo ir doktrinų valdybos karybos instituto direktorius ramina visuomenę. „Kol Ukraina laikos kare su Rusija, galim jaustis saugūs“, – VŽ podkaste sako Afganistano kalnus ir Irako slėnius iš arti matęs buvęs specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono „Erelis 02“ Afganistane vadas.

Plačiau skaitykite čia.

08:37 Iš Rusijos traukiasi „Carlsberg“ alaus gamintoja

Danijos alaus gamintoja „Carlsberg“ sustabdė gamybą ir pardavimus Rusijoje ir peržiūri visą veiklos šioje šalyje strategiją.

Bendrovės teigimu, alaus darykla „Baltika Breweries“, kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso „Carlsberg“, toliau veiks kaip atskira įmonė, kad išlaikytų savo 8.400 darbuotojų Rusijoje, „kurie nėra atsakingi už vyriausybės veiksmus“.

Danijos įmonių grupė „Carlsberg“ nurodo, kad humanitarinės krizės Ukrainoje metu bet koks jos verslo Rusijoje pelnas bus skiriamas pagalbos organizacijoms.

Trečiadienį ir Olandijos alaus gamintoja „Heineken NV“ pranešė, kad nutraukia savo prekės ženklo alaus gamybą ir pardavimą Rusijoje, taip prisijungdama prie daugybės įmonių, kurios pasitraukė iš šios šalies reaguodamos į invaziją į Ukrainą.

08:28 ERPB skiria 2 mlrd. Eur

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių taryba trečiadienį patvirtino 2 mlrd. Eur dydžio paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai ir jos pabėgėlius priimančioms valstybėms, skelbia Lenkijos radijas.

„ERPB pristato pirmąjį priemonių paketą stabilumui užtikrinti – 2 mlrd. Eur dydžio, kad padėtų gyventojams, įmonėms ir šalims, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje“, – teigiama šios tarptautinės finansų organizacijos pranešime.

Skelbiama, kad tiesiogiai Ukrainoje iš skiriamų lėšų bus finansuojamas valstybės skolos valdymas ir restruktūrizavimas, mokėjimų atidėjimai, taip pat prekyba, įskaitant degalų importą, skubus likvidumo užtikrinimas ir skubi parama esminėms reformoms.

08:24 EP reikalauja užbaigti „auksinių pasų“ išdavimą

Europos Parlamentas trečiadienį pareikalavo sustabdyti vadinamųjų auksinių pasų, suteikiančių Europos Sąjungos pilietybę, išdavimą turtingiems investuotojams, Vakarų valstybėms imantis sankcijų prieš Rusijos oligarchus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.  

Strasbūre posėdžiaujantys įstatymų leidėjai dauguma balsų priėmė privalomosios galios neturinčią rezoliuciją, raginančią sustabdyti pilietybės suteikimą finansiniais sumetimais.

„Auksinių pasų“, išduodamų Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje, priešininkai sako, kad jie „nepriimtini dėl etinių, teisinių ir ekonominių priežasčių“ ir „pakerta pačią Europos pilietybės esmę“.

Europarlamentarai taip pat pareikalavo nustatyti visai ES bendras taisykles dėl „auksinių vizų“, pagal tą patį principą suteikiančių leidimus gyventi Bendrijos šalyse. Pasak Europos Parlamento, jos išduodamos 12-oje ES valstybių. 

Šios schemos ypač naudingos rusams. Europos Parlamentas paprašė valstybių narių nedelsiant sustabdyti ES pilietybės ir leidimų gyventi išdavimą visiems pareiškėjams iš Rusijos bei peržiūrėti visas paraiškas, kurias Rusijos piliečiai pateikė per keletą pastarųjų metų ir kurioms buvo pritarta. 

08:14 Pranešama apie Ukrainos kariuomenės kontrataką prie Kyjivo

Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrataką prieš Rusijos pajėgas, siekdama apginti sostinę Kyjivą, pranešė „Suspilne“, cituodamas vidaus reikalų ministro patarėją.

„Naktis buvo gana sunki, bet apskritai galima sakyti, kad Ukrainos kariuomenė kontratakavo prie Kyjivo“, – cituojamas Vadymas Denysenko. Jo teigimu, buvo sunaikinta tankų.

„Ryte Kyjivo vakariniame pakraštyje girdėjosi artilerijos mūšiai. Dabar vyksta mūšiai. Detalesnės informacijos kol kas nėra“, – pridūrė jis.

08:05 Organizacijos: pagyvenę ir neįgalūs žmonės negali pasitraukti

Milijonams pagyvenusių ir neįgalių ukrainiečių yra iškilęs „didelis pavojus“, nes jie negali pabėgti nuo kovos veiksmų, ketvirtadienį įspėjo didžiausias labdaros organizacijas vienijantis Nelaimių ir nepaprastųjų padėčių komitetas (DEC).

Daugiau kaip du milijonai žmonių jau pabėgo nuo Rusijos karinio puolimo Ukrainoje, o „vyresni ir neįgalūs žmonės Ukrainoje rizikuoja būti palikti, jiems skubiai reikalinga apsauga ir pagalba“, nurodė DEC, atstovaujantis Britanijos Raudonajam Kryžiui ir 14 kitų grupių.

Ukrainoje yra daugiau kaip 7 mln. 60 metų ir vyresnių žmonių, taip pat 2,7 mln. negalią turinčių žmonių, nurodo Europos neįgaliųjų forumas (EDF).

„Daug kas dėl mobilumo trūkumo negali pabėgti iš paveiktų rajonų ar ieškoti priebėgos nuo bombardavimo. Jiems taip pat gresia smurtas ir nepriežiūra“, – nurodė DEC.

07:38 Trečiadienį evakuota apie 35.000 civilių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį iš šalies miestų, apsuptų Rusijos pajėgų, buvo evakuota mažiausiai 35.000 civilių gyventojų.

Trečiadienį vakare paskelbtame vaizdo pranešime Ukrainos lyderis sakė, kad buvo atverti trys humanitariniai koridoriai, kuriai gyventojai galėjo pasitraukti iš Sumų ir Enerhodaro miestų, taip pat iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Prezidentas išreiškė viltį, kad evakuacijos tęsis ketvirtadienį ir kad bus atidaryti dar trys maršrutai iš pietrytinio Mariupolio uostamiesčio ir Volnovachos miesto, taip pat Iziumo miesto šalies rytuose.

07:16 JAV pareigūnai: žuvo 5.000–6.000 Rusijos karių

JAV pareigūnų vertinimu, per pirmas dvi karo Ukrainoje savaites žuvo 5.000–6.000 Rusijos karių, praneša „CBS News“.

Manoma, kad sužeistų Rusijos karių skaičius gali siekti 15.000–18.000, remiantis prielaida, kad sužeistųjų skaičius paprastai tris kartus viršija žuvusiųjų skaičių.

Ukraina teigia, kad mūšiuose žuvo 12.000 Rusijos karių. Pati Rusija yra pripažinusi apie 500 karių žūtį.

06:52 JAV Atstovų rūmai patvirtino 13,6 mlrd. USD paramą Ukrainai

JAV Atstovų rūmai trečiadienį vakare patvirtino skubų 13,6 mlrd. USD paramos paketą Ukrainai. Artimiausiomis dienomis jį turėtų patvirtinti ir Senatas. Maždaug pusė šios sumos bus skiriama Ukrainos gynybai, kita pusė – padėti pabėgėliams.

06:25 Gen. T. Woltersas: veiksmingiau suteikti prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų

Veiksmingiausias būdas paremti Ukrainos kariuomenę yra papildomi prieštankiniai ir priešlėktuviniai ginklai, o ne naikintuvai MiG-29, teigia Todas Woltersas, NATO vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas.

Jis sakė, kad ukrainiečiai „dabar puikiai naudoja šiuos ginklus“, ribodami Rusijos karo lėktuvų galimybes laisvai veikti.

T. Woltersas pridūrė, kad Ukraina turi „daug“ kasdien skraidančių lėktuvų, ir didesnis jų skaičius nesuteiktų Ukrainos oro pajėgoms santykinio pranašumo.

Primename, kad trečiadienio vakarą Pentagonas galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

06:16 V. Zelenskis apie ataką prieš gimdymo namus: tai genocido įrodymas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlų trečiadienio vakarą „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše sakė, kad Rusijos ataka prieš Mariupolio vaikų ligoninę ir gimdymo namus yra jos „vykdomo ukrainiečių genocido įrodymas“.

„Ligoninės sugriautos, mokyklos sugriautos, bažnyčios, paprasti pastatai sugriauti ir mirę žmonės, mirę vaikai, – kalbėjo V. Zelenskis. – Ataka prieš gimdymo namus yra galutinis įrodymas, kad vykdomas ukrainiečių genocidas.“

Ukrainos prezidentas taip pat kreipėsi į europiečius ir paragino juos sustiprinti sankcijas Rusijai.

„Europiečiai, jūs negalėsite pasakysi, kad nematėte, kas vyko su ukrainiečiais, kas dėjosi Mariupolyje, (...) jūs matėte ir žinote, kas vyksta, todėl turite sustiprinti sankcijas Rusijai taip, kad jai nebeliktų galimybių tęsti šį genocidą“, – sakė V. Zelenskis.

06:04 TATENA prarado ryšį su Zaporižės AE duomenų sistemomis

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūra prarado ryšį su nuotolinėmis duomenų sistemomis Zaporižės atominėje elektrinėje (AE) Ukrainoje. Apie tai Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė trečiadienį vakare.

Didžiausia Europoje Zaporižės AE yra kontroliuojama Rusijos pajėgų nuo praėjusios savaitės.

TATENA yra praradusi ryšį ir su Černobylio AE duomenų sistemomis.

05:43 Susitiks Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai

Turkijoje ketvirtadienį vyks Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba.

Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.

Ketvirtadienio rytą pietiniame Antalijos mieste numatytos derybos vyks Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui siekiant, kad Ankara tarpininkautų Rusijos ir Ukrainos deryboms, ir ne kartą siūlius jas surengti.

Prie S. Lavrovo ir D. Kulebos susitikime prisijungs ir Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. NATO narė Turkija, nepaisant karo Ukrainoje, nori palaikyti tvirtus santykius su abiem pusėmis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše D. Kuleba įspėjo, kad jo lūkesčiai yra „riboti“.

Jis sakė, kad derybų sėkmė priklausys nuo to, „kokius nurodymus ir direktyvas Lavrovas gaus“ iš Kremliaus.

„Nededu į jas didelių vilčių, bet stengsimės iš derybų išpešti kuo daugiau naudos veiksmingai joms pasiruošdami“, – sakė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

05:36 JAV perspėja, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą

Baltieji rūmai trečiadienį perspėjo, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje arba surengti „klaidingos vėliavos“ operaciją, kurioje jie naudojami.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, kritikuodama, jos teigimu, melagingus Rusijos teiginius, kad JAV kuria cheminius ginklus Ukrainoje, tviteryje parašė: „Dabar, kai Rusija pasakė šiuos melagingus teiginius, o Kinija, atrodo, pritarė šiai propagandai, mes visi turėtume laukti, kad Rusija Ukrainoje gali panaudoti cheminius ar biologinius ginklus arba surengti klaidingos vėliavos operaciją“.

J. Psaki taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos „ilgą ir gerai dokumentuotą cheminio ginklo naudojimo patirtį“, taip pat jos įprotį „kaltinti Vakarus tais pačiais pažeidimais, kuriuos daro pati Rusija“.

Kovo 6 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija tviteryje paskelbė, kad rusų pajėgos neva rado įrodymų, jog Kyjivas naikina karinės biologinių ginklų programos Ukrainoje, esą finansuotos JAV, pėdsakus.

05:30 Bombardavo Ochtyrką

Rusijos lėktuvai šiąnakt vėl bombardavo gyvenamuosius rajonus Ochtyrkoje (Sumų sritis) ir aplinkinėse vietovėse. Apie tai pranešė Sumų srities valstybinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis. 

BBC, remdamasis Ukrainos pareigūnais, praneša, kad žuvo mažiausiai trys žmonės.