Lenkija JAV perduos naikintuvus MIG-29, JK ir JAV nutraukia rusiškos naftos importą

• Lenkija pranešė sutinkanti JAV perduoti sovietinius naikintuvus MIG-29.
• JAV pranešė stabdanti rusiškos naftos importą. JK paskelbė rusiškos naftos ketinanti atsisakyti iki metų pabaigos.
• Iš Ukrainos pasitraukė jau 2 mln. žmonių.
• Ukraina praneša, kad Rusijos kariuomenė apšaudo humanitarinius koridorius ir trikdo civilių evakuaciją.
• Vokietijos ir Ispanijos prokuratūros pradeda tyrimą dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.
• Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, kad Baltarusijos pajėgos gali artimiausiu metu įžengti į Ukrainą.

Įvykių suvestines galima rasti čia.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1344?placement=

23:05 Baigiame pildyti antradienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime trečiadienį 5 val.

22:58 Rusijoje veiklą stabdo „Coca-Cola“

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ antradienį paskelbė, kad stabdo veiklą Rusijoje.

Mūsų širdys yra su žmonėmis, kurie kenčia nuo šių tragiškų įvykių Ukrainoje. Toliau stebėsime ir vertinsime situaciją, atsižvelgdami į besikeičiančias aplinkybes“, – sakoma „Coca-Cola“ tinklalapyje paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

22:41 „Starbucks“ skelbia stabdantis veiklą Rusijoje

JAV kavinių tinklas „Starbucks“ antradienį paskelbė stabdantis veiklą Rusijoje, prisijungdamas prie virtinės kitų bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą. Bendrovė Rusijoje turi apie 130 kavinių.

22:32 Ukrainos prezidentūra: pirmieji iš Sumų evakuoti civiliai pasiekė centrinį Poltavos miestą

Ukrainos prezidentūra vėlai antradienį pranešė, kad humanitariniu koridoriumi į centrinį Poltavos miestą atvyko pirmoji vilkstinė su civiliais gyventojais iš šiaurinio Sumų miesto.

„Pirmoji 22 autobusų kolona jau atvyko į Poltavą“, – platformoje „Telegram“ pranešė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka ir pridūrė, kad 1.100 užsienio studentų toliau keliaus traukiniu į Lvivą Vakarų Ukrainoje.

22:21 Iš Rusijos traukiasi „The New York Times“ redakcija

Leidinio redakcija traukiasi iš Rusijos dėl naujo teisės akto, numatančio įkalinimo bausmes už „melagienų“ apie rusų kariuomenę skleidimą.

Daugelis užsienio žiniasklaidos priemonių sustabdė reportažų rengimą iš Rusijos, įskaitant Kanados „CBC/Radio-Canada“, Vokietijos ARD ir ZDF, Ispanijos RTVE, taip pat amerikiečių naujienų agentūrą „Bloomberg News“ ir Ispanijos naujienų agentūrą EFE.

Tuo metu britų transliuotojas BBC pranešė, kad nuo antradienio vakaro atnaujins reportažų rengimą anglų kalba iš Rusijos, po to, kai sustabdė šią veiklą nagrinėdamas naują griežtą žiniasklaidos įstatymą.

21:48 Rusija sako trečiadienį skelbianti humanitarines paliaubas Ukrainoje

Maskva trečiadienio rytą skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Nuo 2022 metų kovo 9 dienos 10 val. Maskvos laiku (9 val. Lietuvos laiku) Rusijos Federacija skelbia „tylos režimą“ ir yra pasirengusi suteikti humanitarinius koridorius“, – antradienį nurodė Rusijos gynybos ministerija

21:10 Lenkija sutinka JAV perduoti naikintuvus MIG-29

Lenkijos valdžios atstovai po konsultacijų su prezidentu ir vyriausybe paskelbė esantys pasiruošę perduoti visus MIG-29 naikintuvus JAV. Greičiausiai tokiu būdu naikintuvus siekiama perduoti Ukrainai ne iš savo teritorijos.

Mainais už tai šalis prašo panašių pajėgumų naikintuvų, skelbiama Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai dirba“ dėl susitarimo su Lenkija, kad Ukrainai būtų tiekiami naikintuvai.

Tuomet skelbta, kad Lenkija nusiųstų sovietinių karo lėktuvų Ukrainai, kadangi jos lakūnai apmokyti juos valdyti, o Varšuva mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

20:40 V. Zelenskis teigia primygtinai narystės NATO nesieksiantis

Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad yra atviras „kompromisams“ dėl dviejų separatistinių prorusiškų teritorijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš invazijos į Ukrainą pradžią vasario 24 dieną.

Plačiau skaitykite čia.

20:14 „McDonald‘s“ uždarys restoranus Rusijoje

Greitojo maisto milžinė „McDonald's“ antradienį pranešė, kad uždaro savo 850 restoranų Rusijoje, prisijungdama prie virtinės užsienio bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Plačiau skaitykite čia.

19:37 Lietuva derasi su JAV dėl kovinių dronų įsigijimo

Lietuva pradėjo derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl kovinių dronų įsigijimo, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

„Pradedam pirkimo procedūras dėl atakos dronų“, –TV3 Žinioms antradienį sakė jis.

Koviniai dronai bus įsigijami šiemet didinant gynybos biudžetą 250 mln. Eur iki 2,5% Bendrojo vidaus produkto.

V. Rupšys taip pat ragina svarstyti apie papildomos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS baterijos įsigijimą.

19:25 J. Bidenas: karas Ukrainoje nebus V. Putino pergalė

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad Rusija niekada negalės kontroliuoti visos Ukrainos, ir pažadėjo, kad dabartinis karas „niekada nebus pergalė“ prezidentui Vladimirui Putinui.

„Rusija gali toliau vargais negalais tęsti savo puolimą siaubinga kaina, bet tiek jau aišku: Ukraina niekada nebus pergalė Putinui, – sakė J. Bidenas. – Putinas galbūt gali paimti kokį nors miestą, bet jis niekada negalės išlaikyti šios šalies.“

18:42 JAV nutraukia rusiškos naftos importą

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė draudimą naftos importui iš Rusijos.

Jo administracija ėmėsi kol kas griežčiausių veiksmų, kad nubaustų Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

„Uždraudžiame bet kokį rusiškos naftos, dujų ir energijos importą. Tai reiškia, kad rusiška nafta nebebus priimama JAV uostuose, o Amerikos žmonės suduos dar vieną stiprų smūgį (prezidentui Vladimirui) Putinui“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad sprendimas priimtas „glaudžiai konsultuojantis“ su sąjungininkais.

JAV įstatymų leidėjai vis labiau spaudė administraciją žengti šį žingsnį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau prašė JAV ir Vakarų pareigūnų nebeimportuoti naftos iš Rusijos ir taip užpildyti žiojinčią jau įvestų griežtų sankcijų Rusijai spragą.

Tiesiogiai rusiškos naftos embargas JAV atsilieps nesmarkiai. JAV iš Rusijos pastaruoju metu importuoja ~13.500 barelių per dieną, kai pastaroji iki karo kasdien iš viso eksportavo apie 5 mln. barelių. Tai yra nedidelis kiekis tiek JAV, tiek ir pačiai Rusijai – per visus 2020 m. tai sudarė apie 1% jos eksporto.

Panašią dalį (iki 1,5%) sudaro ir rusiškos naftos eksportas į Jungtinę Karalystę. Rusiškas importas sudaro apie 8% JK naftos poreikio.

Europos Sąjungos šalims pakeisti rusišką naftą gali pasirodyti sunkiau, mat kai kurios šalys yra itin priklausomos nuo Rusijos žalios naftos ir produktų importo. Eurostato duomenimis, Rusija tiekia 75–100% viso naftos importo į Bulgariją, Vengriją, Slovakiją ir Suomiją, 50–75% – į Lietuvą ir Lenkiją.

Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad į EBPO šalis 2020 m. iškeliavo 48% viso Rusijos naftos eksporto.

[infogram id="3a08e86f-5dc8-4337-aeab-34de4eb7a542" prefix="F7b" format="interactive" title="Rusijos naftos eksportas pagal šalis 2020 m."]

Plačiau apie galimą naftos embargą ir jo poveikį Baltijos šalims skaitykite čia: Rusiškai naftai Mažeikiuose pakaitalą pasiūlė „Saudi Aramco“

18:38 JK iki metų galo nutrauks rusiškos naftos importą

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą, kaip ir Jungtinės Valstijos, kurios turėtų paskelbti draudimą naftos importui iš Rusijos.

Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje.

„Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8% Jungtinės Karalystės paklausos“, – tviteryje parašė JK verslo sekretorius Kwasi Kwartengas.

18:10 Pentagonas: Nuo invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 2.000-4.000 Rusijos karių

JAV gynybos departamentas antradienį pranešė įstatymų leidėjams, kad, remiantis jo skaičiavimais, per beveik dvi savaites trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo nuo 2.000 iki 4.000 Rusijos karių.

Generolas leitenantas Scottas Berrieras, Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius, sakė, kad šis vertinimas laikomas „žemo patikimumo lygmens“, nes jis buvo parengtas naudojant žvalgybos šaltinių ir atvirai prieinamus duomenis.

17:37 Policija aiškinasi, kas „Z“ raidėmis aprašinėjo skulptūras Vilniaus rajone

Antradienį pranešta, jog Vilniaus rajone, Airėnų kaimo teritorijoje, kelyje Vievis-Kernavė, žiedinėje sankryžoje esanti skulptūra šiomis raidėmis aprašinėta iš visų pusių.

Nuotrauka su aprašinėta skulptūra pirmadienį dalinosi ir „Facebook“ vartotojai, nuotraukose taip pat matyti ir į skulptūrą atremtas slaviškas dvigubas kryžius.

Užrašas „Z“ yra tapęs Rusijos invazijos Ukrainoje rėmėjų simboliu, jis pastebimas ant Ukrainoje esačios rusiškos karinės technikos.

17:30 Černihivo regione sprogus minai žuvo 3 žmonės, sužeisti 3 vaikai

Ukrainos ombudsmenė antradienį pranešė, kad trys suaugusieji žuvo ir trys vaikai buvo sužeisti, Černihivo regione į šiaurę nuo Kyjivo kelyje po jų automobiliu sprogus minai.

Manoma, kad tai pirmas kartas per Ukrainoje Rusijos sukeltą karą, kai civiliai žuvo nuo minos, naujienų agentūrai AFP sakė ombudsmenė Liudmyla Denisova.

Ji pabrėžė, kad naudoti priešpėstines minas prieš civilius draudžia tarptautinė teisė.

17:09 JK taip pat ketina atsisakyti rusiškos naftos ir dujų

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienio vakarą taip pat turėtų paskelbti, kaip planuoja ilgainiui atsisakyti Rusijos naftos ir dujų importo, skelbia „Politico“.

Remiantis „Politico“ žurnalistu Alexu Wickhamu, tai padaryti JK vyriausybė planuoja palaipsniui. Pirmadienį Borisas Johnsonas, JK premjeras, teigė, kad pasaulis negali tiesiog greitai nustoti importuoti Rusijos naftos ir dujų, tačiau gali paspartinti procesą, kuriuo nutrauktų importą palaipsniui.

JK vyriausybės pareiškimo šiuo klausimu laukiama apie 18 val. Lietuvos laiku.

16:57 JAV užsienio politikos ekspertai ragina J. Bideną uždaryti oro erdvę virš Ukrainos

„Politico“ skelbia, kad 27 JAV užsienio politikos ekspertai atvirame laiške JAV prezidentui J. Bidenui ragina jį bent dalinai uždaryti oro erdvę virš Ukrainos. Dalinis oro erdvės uždarymas reikštų, kad nuo rusų apšaudymų būtų saugomi bent jau humanitariniai koridoriai. 

16:52 „Adidas“ laikinai uždaro savo parduotuves Rusijoje

Vokietijos sportinės aprangos koncernas „Adidas“ laikinai uždaro savo parduotuves ir internetinę parduotuvę Rusijoje, prisijungdamas prie vis gausesnio įmonių, stabdančių veiklą šioje šalyje po Maskvos invazijos į Ukrainą, sąrašo.

Pirmadienio vakarą išplatintame pranešime „Adidas“ nurodė, kad „stabdo savo parduotuvių ir elektroninės prekybos svetainės veiklą Rusijoje iki kito pranešimo“, tačiau toliau mokės atlyginimus savo darbuotojams.

Plačiau skaitykite čia.

16:51 ES planuose – mažesnis rusiškų dujų importas jau šiais metais

Europos Sąjunga (ES) norėtų smarkiai sumažinti Rusijos dujų importą jau šiais metais, pažymėjo vienas aukšto rango pareigūnas, didėjant politiniam spaudimui nutraukti svarbų Rusijos pajamų šaltinį, pastarajai pradėjus invaziją į Ukrainą.

Europos Komisija (EK) gali apie šį tikslą paskelbti kiek vėliau antradienį, ES valstybėms narėms nesiryžtant patvirtinti staigaus Rusijos energijos importo draudimo dėl nerimo, kad ekonominės pasekmės Bendrijai bus per didelės.

Vietoj to EK gali imtis žingsnių sumažinti didžiulę ES priklausomybės nuo rusiškų dujų ieškodama naujų dujų tiekėjų, kaupdama atsargas kitai žiemai ir paspartindama pastangas efektyviau naudoti energiją.

Plačiau skaitykite čia. 

16:26 ES svarsto dar daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai

Rikardas Jozwiakas, „Radio Liberty“ Europos regiono redaktorius, socialiniame tinkle „Twitter“, remdamasis savo šaltiniais ES, pasidalijo, ko galima laukti dėl naujų ES sankcijų Rusijai. 

„ES ambasadoriai šiandien tikriausiai patvirtins dar daugiau sankcijų, tarp kurių gali būti 3-ių Baltarusijos bankų pašalinimas iš SWIFT sistemos, jūrinių technologijų ir registro panaikinimas Rusijai, dar daugiau į juodąjį sąrašą įtrauktų oligarchų, Rusijos pašalinimas iš kai kurių kriptovaliutų ir PPO didžiausio palankumo statuso atėmimas“, – teigė R. Jozwiakas.

VŽ primena, kas yra didžiausio palankumo statusas (angl. Most favourable status). 

Principas, reikalaujantis, kad kiekviena Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narė vienodai palankiai traktuotų visų kitų narių prekes ir paslaugas, t. y. jeigu vienai PPO narei suteikiamos palankesnės sąlygos, tokios pat sąlygos turi būti suteikiamos ir visoms kitoms narėms.

16:09 Ispanija pradeda tyrimą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje

Ispanijos prokuratūra antradienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl galimų „rimtų Rusijos padarytų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Ukrainoje“.

Jos pareiškime teigiama, kad siekiama „nustatyti nusikalstamą Rusijos invazijos į Ukrainą pobūdį“, praėjus kelioms valandoms po to, kai Vokietijos federaliniai prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtariamų rusų karių įvykdytų karo nusikaltimų Ukrainoje.

16:00 CNN: J. Bidenas šiandien paskelbs Rusijos naftos importo draudimą

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį uždraus Rusijos naftos, gamtinių dujų ir anglies importą į JAV, skelbia CNN, remdamasis trimis su sprendimu susipažinusiais šaltiniais.

Toks JAV žingsnis bus vienašališkas – be sąjungininkų Europoje, nes Europos šalys dėl tokio draudimo nesutaria. ES šalys energetiškai kur kas labiau priklausomos nuo Rusijos nei JAV.

Tikimasi, kad J. Bidenas apie šį draudimą paskelbs 17:45 val. Lietuvos laiku.

15:42 Baltijos šalių parlamentų vadovai ragina suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą

Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai antradienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą, pranešė Lietuvos Seimas.

„Remti Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare ir kuo greičiau suteikti jai ES kandidatės statusą būtų galingas ir veiksmingas atsakas į Rusijos karinę agresiją ir reikšminga pagalba Ukrainai šiuo sunkiu metu“, – rašoma bendrame jų pareiškime.

Baltijos šalių parlamentų pirmininkai pareiškė dėsiantys visas pastangas, kad eurointegracijos keliu einanti Ukraina gautų reikalingą pagalbą, ir pakvietė ES valstybių narių parlamentus padaryti tą patį.

Jie taip pat paragino savo ir kitų ES šalių vyriausybes imtis praktinių žingsnių, kad šis Ukrainos siekis būtų įgyvendintas.

„Mūsų sprendimas aiškus – kuo daugiau šalių priklausys ES, tuo saugesnė visa Europa. Rusija aiškiai parodė savo požiūrį į šalis, kurios yra ne ES narės – nuo Sakartvelo okupacijos iki šiandienos žiaurumų Ukrainoje. Jeigu norime, kad XXI amžiaus Europa nustotų kariauti, turime veikti greitai ir atsakingai“, – teigia Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pareiškimą taip pat pasirašė Estijos parlamento vadovas Juris Ratas ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniece.

15:36 Ukrainos generalinis štabas: Baltarusijos pajėgos gali ruoštis Ukrainos puolimui

Baltarusija pergrupuoja savo pajėgas ir dalį jų dislokuoja Bresto srityje, netoli Ukrainos sienos, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot Ukrainos pareigūnų, Baltarusija taip galimai ruošiasi siųsti savo karius į Ukrainą. VŽ primena, kad Baltarusija jau dalyvauja Rusijos agresijoje prieš Ukrainą, nes leidžia Maskvai naudotis savo teritorija puolimui prieš Ukrainą. Tačiau iki šiol nebuvo jokių pranešimų, kad baltarusių kariai dalyvauja kariniuose veiksmuose.

15:23 ES stiprina kovą su Rusijos dezinformacija

Europos Sąjunga (ES) antradienį pažadėjo aktyviau kovoti su Rusijos dezinformacija, tvyrant nerimui dėl Maskvos kišimosi po invazijos į Ukrainą.

ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, siekdama pažaboti, anot Briuselio, pagrindinius „Kremliaus manipuliavimo ekosistemos ginklus“.

Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė pasiūlysiantis naują mechanizmą, leisiantį ES imtis sankcijų prieš Maskvos „piktybinius dezinformacijos veikėjus“.

„Matome, kaip Rusija tęsia puolimą prieš Ukrainą“, – sakė J. Borrellis, Strasbūre kreipdamasis į Europos Parlamento narius.

„Šis puolimas skaudžiai akcentuoja, kodėl turime skirti daugiau dėmesio kišimuisi iš užsienio ir ypač užsienio dezinformacijai bei manipuliavimui informacija“, – kalbėjo jis.

ES jau anksčiau ėmėsi priemonių kovoti su Kremliaus dezinformacija, kai Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir ėmė kurstyti karą tos šalies rytuose.

15:20 D. Kuleba: Rusija laiko Mariupolio gyventojus įkaitais 

Socialiniame tinkle „Twitter“ Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, nurodė, kad Rusija 300.000 Mariupolio gyventojų laiko „įkaitais“ ir neleidžia jų evakuoti humanitariniu koridoriumi, nepaisant susitarimų. 

„Karo nusikaltimai yra V. Putino strategijos dalis. Raginu visas šalis viešai reikalauti Rusijos paleisti žmones!“, – nurodė D. Kuleba.

14:53 Ukraina: Rusijos kariuomenė neleidžia civiliams išvykti iš Mariupolio 

Ukrainos gynybos ministerija „Facebook“ teigė, Rusijos kariuomenė  „neleidžia vaikams, moterims ir senjorams išvykti iš Mariupolio miesto“.

Pirmadienį vakare Rusija paskelbė atidarysianti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų evakuotis iš Kyjivo, Charkivo, Mariupolio ir Sumų.

„Paliaubos pažeistos!“ – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

„Rusijos pajėgos dabar apšaudo humanitarinį koridorių iš Zaporižios Mariupolio link. Aštuoni sunkvežimiai ir 30 autobusų pasirengę pristatyti humanitarinę pagalbą į Mariupolį ir evakuoti civilius gyventojus į Zaporižią“, – pridūrė ministerijos atstovai.

Kyjivas pranešė, kad atlikti išminavimo darbai 250 km ilgio maršrute į Zaporižią šalies šiaurės vakaruose, kad būtų galima evakuoti maždaug 450.000 žmonių, gyvenančių Mariupolyje.

Pastarosiomis dienomis iš Mariupolio kelis kartus nepavyko evakuoti apie 300.000 civilių gyventojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad buvo „garantijų“ dėl Mariupolio civilių evakuacijos, tačiau jos nesuveikė.

14:45 A. Bilotaitė: karo pabėgėlių Lietuvoje gali būti ir daugiau nei 4.600

Lietuvoje užsiregistravus per 4.600 karo pabėgėlių iš Ukrainos, jų gali būti ir gerokai daugiau, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Noriu pažymėti, kad tai nėra tas skaičius, kurį mes Lietuvoje turime, jis gali būti gerokai didesnis“, – BNS antradienį Klaipėdoje sakė ministrė.

Jos teigimu, didžioji dalis pabėgėlių pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais.

Vis dėlto, prieglobsčio prašymų kol kas nesulaukta.

Iš 4.600 pabėgėlių vien pirmadienį Vilniaus registracijos centre užsiregistravo apie 1.300 ukrainiečių.

14:41 V. Zelenskiui skirtas aukščiausias Lietuvos apdovanojimas

 Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.

Aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas Ukrainos prezidentui skirtas už  nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje bei už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos ir Ukrainos tarpvalstybinius santykius, numatoma prieš Kovo 11-ąją pasirašytame dekrete.

„V. Zelenskis tapo tautos didvyriškumo, kovos už laisvę ir apsisprendimo teisę simboliu, tad šis aukščiausias Lietuvos apdovanojimas skiriamas ir jam, ir visai kovojančiai ir nepasiduodančiai Ukrainos tautai“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.

14:37 Vokietijoje pradedamas tyrimas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje

Vokietijos federalinis prokuroras pradėjo tyrimą dėl įtariamų rusų karių įvykdytų karo nusikaltimų Ukrainoje, antradienį paskelbė pareigūnai.

Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas laikraščiui „Passauer Neue Presse“ sakė: „Surinksime ir išsaugosime visus karo nusikaltimų įrodymus.“

Vokietijos federalinė prokuratūra Karlsrūhėje pradėjo vadinamąjį struktūrinį tyrimą įrodymams surinkti, sakė ministras.

Toks tyrimas nėra nukreiptas prieš kokius nors įtariamuosius; jo tikslas yra surinkti įtariamų nusikaltimų įrodymus ir identifikuoti už jų stovinčias struktūras, tokias kaip vadovavimo grandinė.

14:21 Apšaudomas humanitarinis koridorius iš Sumų

„Unian“ praneša, kad Rusijos pajėgos iš tankų ir automatų apšaudo civilių gyventojų evakuacijos koridorių iš Sumų.

Anot „Unian“ korespondento, prie išvažiavimo iš miesto vyksta mūšis, transportas, taip pat žmonės pėsčiomis grįžta atgal į miestą.

Kartu pranešama, kad vienai evakuacijos kolonai iš Sumų išvažiuoti pavyko ir ji jau pasiekė Poltavos sritį.

14:05 Londonas: Rusijos kariuomenė Ukrainoje veikia vis desperatiškiau

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as antradienį pareiškė gavęs pranešimų, kad Ukrainos specialiosios pajėgos sunaikino per 20 Rusijos sraigtasparnių, Maskvai per invaziją susidūrus su dar neišspręstomis logistikos problemomis ir įnirtingu pasipriešinimu.

Sostinės Kyjivo link judanti Rusijos kariuomenė tebespaudžiama ukrainiečių pajėgų Hostomelio, Bučos, Vorzelio ir Irpinės priemiesčiuose, remiantis vėlai pirmadienį JK Gynybos ministerijos paskelbtais žvalgybos duomenimis. Be to, ilga rusiškos karinės technikos vilkstinė tebėra įstrigusi kelyje į šiaurę nuo Kyjivo.

Anot B. Wallace'o, Rusijos pajėgos, susidūrusios su tokiais kariniais ir aprūpinimo iššūkiais, veikia vis desperatiškiau, todėl „beatodairiškai apšaudo“ civilius gyventojus.

„Taip pat nustatėme, kad lig šiol didžiausius nuostolius kare patyrė rusų kariai, kuriuos nuvylė siaubingi lyderiai, siaubinga vadovybė ir siaubingi planai. Dabar matote, kaip jie, tiesiogine prasme, žūsta dideliu mastu“, – pabrėžė britų gynybos sekretorius.

14:00 Rusija tapo labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje

Rusijai po pradėto karo prieš Ukrainą jau pritaikyta daugiau nei 5.530 sankcijų ir ji tapo labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje vos per dešimt dienų, praneša pasaulines sankcijų tendencijas sekančios duomenų bazės „Castellum.ai“ atstovai.

Plačiau skaitykite čia. 

13:58 Kremliaus grasinimai dujų kainą mestelėjo dar 30% į viršų

Rusijos autokrato Vladimiro Putino patarėjui Aleksanderiui Novakui pagrasinus nutraukti dujų tiekimą į Vokietiją dujotiekiu „Nord Stream 1“, gamtinių dujų kainos šoktelėjo 30% aukštyn. Tiesa, kainos netruko kiek atsileisti.

Plačiau skaitykite čia. 

13:57 A. Navalnas ragina rusus toliau protestuoti

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį paragino rusus toliau protestuoti prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, nors per prieš kelias dienas prasidėjusias demonstracijas jau buvo sulaikyti per 13.500 žmonių.

A. Navalnas, atliekantis pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų sukčiavimu, kuriuos jo bendražygiai vadina politiškai motyvuotais, „Twitter“ parašė, kad jo tėvynėje auga pasipiktinimas konfliktu.

Pasak opozicionieriaus, tai rodo jo padėjėjų atlikta apklausa. A. Navalnas pridūrė, jog protestai didina spaudimą Kremliui, kuris esą „desperatiškai“ siekia „kuo greičiau“ užbaigti karą.

„Antikarinis impulsas ir toliau augs visoje visuomenėje, todėl antikariniai protestai jokiomis aplinkybėmis neturėtų liautis“, – anglų kalba tviteryje parašė A. Navalnas.

13:39 Kinijos prezidentas paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos ir pavadino šią krizę „giliai neraminančią“ per pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Vis dėlto Pekinas atsisakė pasmerkti savo glaudžios partnerės Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą. Xi Jinpingas sakė norįs, kad „abi pusės išlaikytų derybų postūmį, įveiktų sunkumus ir toliau kalbėtųsi siekdamos rezultatų... ir užkirstų kelią didelio masto humanitarinei krizei“, nurodoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime.

13:27 S&P sumažino 52 Rusijos kompanijų kredito reitingus

„S&P Global Ratings“ sumažino 52 Rusijos bendrovių reitingus iki CCC- lygio.

Nukirpti įvairių verslo sektorių bendrovių reitingai. Sumažinti „Rosneft“, „Lukoil“, „Gazprom“, „Gazprom Neft“, ALROSA, „Severstal“, „Novatek“, Sibur“, „X5 Group“, „Magnit“ reitingai skolinimuisi tiek vietos, tiek užsienio valiuta.  

Plačiau skaitykite čia.

13:27 „Shell“ atsiprašė dėl naftos pirkimo iš Rusijos

Naftos kompanija „Shell“ antradienį atsiprašė, kad penktadienį nusipirko rusiškos naftos su didele nuolaida, ir paskelbė pasitraukianti iš Rusijos rinkos.

„Pirmuoju žingsniu bendrovė stabdys visus tiesioginius Rusijos žalios naftos pirkimus. Ji taip pat uždarys savo degalines, (nutrauks) aviacinio kuro ir tepalų gamybą Rusijoje“, – sakoma kompanijos pranešime.

Penktadienį „Shell“ iš Rusijos įsigijo 100.000 tonų „Urals“ rūšies naftos, nors jau buvo paskelbusi, kad naftos iš Rusijos nepirks. Pranešama, kad nafta buvo įsigyta su rekordine nuolaida.

Plačiau skaitykite čia. 

13:21 Žiniasklaida: Rusija apšaudo evakuacijos kelią iš Mariupolio

BBC praneša, kad Rusijos pajėgos apšaudo evakuacijos kelią iš apgulto Mariupolio miesto.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko sakė, kad Rusijos pajėgos atakuoja humanitarinį koridorių tarp miesto ir Zaporožės, esančios už 225 km į šiaurės rytus.

Pasak jo, aštuoni sunkvežimiai ir 30 autobusų yra pakeliui, kad pristatytų humanitarinę pagalbą į miestą ir evakuotų civilius gyventojus į Zaporožę.

Civiliai gyventojai jau beveik savaitę gyvena be vandentiekio ir elektros energijos, o maisto produktų trūksta.

13:01 V. Zelenskis kaltina Vakarus netesint pažadų

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Vakarai netesi pažadų apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.

„Jau 13 dienų girdime pažadus, 13 dienų mums buvo sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums perduoti“, – per „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.

„Atsakomybė taip pat tenka tiems, kas Vakaruose nesugeba priimti sprendimo jau 13 dienų, – pridūrė jis. – Tiems, kad neužtikrino Ukrainos padangės saugumo nuo Rusijos žudikų.“

12:49 Į Mariupolį vyksta autobusai

Ukrainos vicepremjerė Olha Stefanišyna europinei integracijai pranešė, kad pradėtas naudoti antrasis humanitarinis koridorius tarp Mariupolio ir Zaporožės, skelbia „Nexta“.

Vicepremjerės teigimu, į Mariupolį važiuoja autobusai, kurie surinks gyventojus iš apsiausto miesto.

O. Stefanišyna sakė, kad 30 autobusų į uostamiestį vyksta humanitariniu koridoriumi, praneša „Reuters“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Mariupolio mieste, kuriame jau kelias dienas nėra vandens, elektros ir šildymo, nuo dehidratacijos mirė vaikas.

„2022 metais nuo dehidratacijos...“ – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, palygindamas humanitarinę krizę, kurią sukėlė Rusijos vykdomas Ukrainos bombardavimas, su nacių invazija per Antrąjį pasaulinį karą.

BBC praneša, kad civilių evakuacija vykdoma ir iš Irpino į Kijevo miestą. Remiantis Ukrainos pateiktais duomenimis, ryte iki 9 val. 30 min. buvo evakuota 150 asmenų.

12:46 Keisis atvykstančių nelydimų vaikų sąrašais

Lietuva ir Ukraina pasirašys susitarimą, kad nuo karo bėgantys nelydimi nepilnamečiai Lietuvoje apsistotų laikinai, abi šalys keisis jų sąrašais.

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė antradienį pranešė dėl to sutarusi su kolege iš Ukrainos.

M. Navickienės duomenimis, šiuo metu į Lietuvą yra atvykę per 4.600 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 40–45% jų sudaro vaikai.

„Užtikrinsime, kad tie vaikai, kurie atvyksta į Lietuvą, toliau nekeliautų niekur, o saugiai lauktų galimybės grįžti namo“, – sakė ministrė.

Ji taip pat paragino visus į Lietuvą savarankiškai atvykstančius ukrainiečius registruotis.

„Raginu visus žmones, kurie padeda atkeliauti Ukrainos pabėgėliams į Lietuvą, rūpintis tuo, kad institucijos žinotų, kur yra tie žmonės, ypač kur yra vaikai, kad galėtume suteikti reikiamas paslaugas ir užtikrinti tų vaikų saugumą“, – sakė ji.

12:31 JT: iš Ukrainos pasitraukė jau 2 mln. žmonių

Pabėgėlių, bėgančių nuo karo Ukrainoje, skaičius perkopė 2 mln., pranešė Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi. 

Anksčiau masinį išvykimą iš Ukrainos F. Grandi pavadino greičiausiai augančia pabėgėlių krize Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

[infogram id="266dafce-210c-48a4-966f-a8004b87b763" prefix="iha" format="interactive" title="Rusijos užimtos teritorijos 2022 03 07"]

12:15 Vilniuje vyksta solidarumo su Ukrainos moterimis akcija

Keli šimtai žmonių antradienį susirinko prie Ukrainos ambasados pareikšti solidarumo su šalies, patiriančios Rusijos invaziją, moterimis.

Paramos akcija vyksta kovo 8-ąją minint Tarptautinę moteris dieną. Žmonės į ją atvyko su Ukrainos vėliavomis ir kita mėlynos ir geltonos spalvų simbolika.

Atvykusiesiems į renginį dalinamos saulėgrąžos – Ukrainos nacionalinis simbolis, tapęs ir pasipriešinimo Rusijos agresijai ženklu.

Mitingo dalyviai taip pat nešėsi plakatus, reiškiančius palaikymą Ukrainos moterims, ir raginančius Rusiją nutraukti karą.

Akcijoje dalyvauja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, visuomenininkai.

12:00 Prasidėjo evakuacija iš Sumų

Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba pranešė, kad prasidėjo pirmasis evakuacijos iš Sumų miesto etapas.

„Šiandien buvo susitarta dėl humanitarinio koridoriaus, kuriuo iš Sumų į Poltavą bus evakuojami civiliai gyventojai, įskaitant užsienio studentus. Raginame Rusiją laikytis paliaubų įsipareigojimo, susilaikyti nuo veiksmų, keliančių pavojų žmonių gyvybei, ir leisti pristatyti humanitarinę pagalbą“, – teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime „Twitter“ socialiniame tinkle.

Ukraina taip pat paragino Rusiją susitarti ir dėl kitų humanitarinių koridorių.

11:57 Ukrainos URM paskelbė naujus Rusijos nuostolių duomenis 

Ukrainos užsienio reikalų ministerija tviteryje paskelbė, kad iki kovo 8 d. nukovė 12.000 Rusijos karių, 48 lėktuvų, 80 sraigtasparnių, 303 tankus, 1.036 įvairių tipų kovines mašinas, 3 laivus. Nepriklausomai šių duomenų patikrinti neįmanoma.

11:54 „Airbus“ tiekimo nestabdo

Prancūzijoje įsikūrusi bendrovė „Airbus SE“ pranešė, kad ir toliau perka titaną iš Rusijos ir kitų šalių, skelbia „Reuters“. Bendrovės pranešime teigiama, kad ji taip pat netiesiogiai įsigyja titano per savo pirmojo lygio tiekėjus, laikydamasi sankcijų.

Plačiau skaitykite čia. 

11:52 I. Šimonytė: siūlysime mokesčių lengvatas Ukrainos paramai

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė prašys Seimo jau pavasario sesijos pradžioje svarstyti pakeitimus, kurie leistų taikyti mokesčių lengvatas Ukrainos paramai.

„Rytoj keletą sprendimų Vyriausybė turėtų priimti, kuriuos prašys svarstyti Seimo sesijos pradžioje, tai ir biudžeto pakeitimai dėl krašto apsaugos finansavimo, ir Labdaros, paramos įstatymo pakeitimai, kurie leistų taikyti bendras galiojančias mokesčių lengvatas paramai, kuri tiekiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms Ukrainos institucijoms“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Vyriausybės vadovė.

11:40 G. Landsbergis: Lietuva neturi „raudonų linijų“, kalbant apie sankcijas Rusijai

Lietuva neturi jokių „raudonų linijų“, kalbant apie sankcijas Rusijai, pradėjusiai karą Ukrainoje, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jis taip sakė po antradienį vykusio susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Nyderlandų vicepremjeru ir diplomatijos vadovu Wopke Hoekstra.

„Lietuva neturi jokių raudonų linijų, kai kalbame apie sankcijas. Tai reiškia, kad esame pasirengę diskutuoti apie bet kokias sankcijas, įskaitant ir energetines“, – teigė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad geriausia pradėti būtų nuo naftos importo iš Rusijos embargo, kadangi prekyba nafta šiai šaliai suteikia didelių įplaukų į biudžetą.

11:38 „Levi Strauss“ stabdo veiklą Rusijoje

 JAV bendrovė „Levi Strauss & Co.“, gerai žinoma dėl savo gaminamų džinsų „Levi's“, pirmadienį pranešė stabdanti veiklą Rusijoje, prisijungdama prie įmonių, pasitraukusių iš šalies po jos invazijos į Ukrainą.

„Atsižvelgdama į didžiulius regione vykstančius sutrikimus, dėl kurių įprastas verslas tampa neįmanomas, „Levi's“ laikinai stabdo komercinę veiklą Rusijoje, įskaitant bet kokias naujas investicijas,“ – sakoma bendrovės pranešime.

Kompanija taip pat paskelbė, kad paaukos 300.000 USD labdaros organizacijoms, kurios teikia pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo konflikto.

11:24 Lietuvos iniciatyva Eurojuste aptarta situacija Ukrainoje

Lietuvos iniciatyva Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūroje Eurojuste praėjusią savaitę aptarta situacija Ukrainoje.

Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, susitikimo metu Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova pristatė situaciją Ukrainoje ir iššūkius, su kuriais susiduria prokurorai, tirdami šiuo metu vykdomus karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones, tęsiantis Rusijos invazijai.

Ji akcentavo pagalbą, kurios laukia iš visų šalių fiksuojant ir dokumentuojant nusikaltimus Ukrainoje liudijančius įrodymus.

Pasitarimo tarp šalių, kurios jau yra pradėjusios ikiteisminius tyrimus, sesijoje buvo nuspręsta sudaryti jungtinę tyrimo grupę tirti karo nusikaltimus Ukrainoje, į grupės sudėtį įtraukiant Eurojustą.

11:12 CBRE ir „Colliers“ traukiasi iš Rusijos

Tarptautinės nekilnojamojo turto paslaugų kompanijos CBRE ir „Colliers International Group“, veikiančios ir Baltijos šalyse, pranešė nutraukiančios veiklą Rusijoje. Plačiau skaitykite čia. 

10:31 Kultūros ministras ragino ES kolegas užkirsti kelią Kremliaus propagandai

Kultūros ministras Simonas Kairys per neformalią Europos Sąjungos (ES) ministrų tarybą Anžė mieste Prancūzijoje ragino imtis visų priemonių užkirsti kelią Kremliaus propagandai, tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Šiandien ne tik Ukraina, bet ir mes, visa ES, patiriame puolimą, kurį mums primeta nusikalstamas V. Putino režimas. ES yra užtvindyta Rusijos karinės propagandos ir dezinformacijos, kurioje tiesa tampa melu, o melas – tiesa. Tai nuodija mūsų piliečių protus, silpnina mūsų atsparumą, solidarumą ir empatiją ukrainiečiams – šiandien kenčiantiems mūsų kaimynams“, – sakė S. Kairys.

Taip pat ministras su kitais ES šalių kolegomis, atsakingais už kultūrą, audiovizualinę sritį ir žiniasklaidą, pasirašė bendrą deklaraciją dėl padėties Ukrainoje.

10:23 JAV pasiuntiniai aptarė naftos eksporto klausimus su Venesuelos prezidentu

Baltieji rūmai pirmadienį informavo, kad JAV delegacija per savaitgalį Venesueloje surengtas derybas su prezidento Nicolas Maduro vyriausybe aptarė energijos tiekimo klausimus, Vašingtonui ieškant būdų apriboti rusiškos naftos importą.

Venesuelos opozicija taip pat pranešė, kad susitiko su aukšto lygio amerikiečių delegacija. Apie jos kelionę į Karakasą, surengtą Jungtinėms Valstijoms siekiant izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė kelios JAV žiniasklaidos priemonės.

N. Maduro, su kurio režimu Vašingtonas nutraukė santykius 2019 metais, yra vienas iš nedaugelio tarptautinių veikėjų, po invazijos išreiškusių „tvirtą paramą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Kalbant apie Venesuelą, administracijos pareigūnų surengtos kelionės tikslas buvo aptarti įvairius klausimus, įskaitant, be abejo, energetiką, energetinį saugumą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Plačiau apie tai skaitykite čia. 

10:11 Sumuose per antskrydį žuvo mažiausiai 18 žmonių

Per Rusijos antskrydį Ukrainos Sumų mieste, esančiame maždaug už 350 km į rytus nuo sostinės Kyjivo, žuvo mažiausiai 18 žmonių, tarp jų – du vaikai, antradienį pranešė vienas aukšto rango pareigūnas.

„Priešo lėktuvai pirmadienio vakarą klastingai atakavo daugiabučius namus“, – platformoje „Telegram“ paskelbė gelbėjimo tarnybos, atvykusios į įvykio vietą 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Naujienų agentūra „Unian“ citavo vidaus reikalų ministro patarėją Antoną Heraščenką, sakiusį, kad Sumuose per naujausią bombardavimą žuvo mažiausiai 18 žmonių ir kad griuvėsiai toliau tikrinami, ieškant dingusių gyventojų.

Pasak A. Heraščenkos, atsakomybė už šių žmonių žūtį tenka ne vien Rusijai, bet ir Europos politikams ir „nevykėliams strategams, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo parūpinti mums galingų zenitinių raketų arba uždaryti oro erdvę“.

Netoli Rusijos sienos esančiame Sumų mieste jau kelias dienas vyksta intensyvios kautynės.

10:09 Rusija skelbia atidariusi humanitarinius koridorius iš apgultų miestų

Rusija teigia, kad humanitariniai koridoriai buvo atverti prie Kyjivo, Sumų, Černihivo, Charkivo ir Mariupolio miestų.

Apie tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Interfax“, cituodama Rusijos Gynybos ministeriją. Ankstesni bandymai surengti humanitarinius koridorius civiliams evakuoti nesėkmingai baigdavosi Rusijos pajėgoms apšaudant teritoriją, kuri neva turėjo būti naudojama evakuacijai.

10:04 „LTG Cargo“ sustabdė vagonų nuomą Rusijoje ir Baltarusijoje

Reaguodama į Rusijos valdžios karą prieš Ukrainą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sustabdė platforminių vagonų nuomą.

Nuo kovo 7 d. bendrovės platforminiai vagonai negali būti gabenami tiek tiesiogiai į Rusiją ar Baltarusiją, tiek tranzitu į kitas šalis, išskyrus į Latviją ir Estiją, praneša LTG.

Anot bendrovės, šiuo sprendimu siekiama apriboti galimybes platforminius vagonus Rusijoje ir Baltarusijoje panaudoti kariniais tikslais. Neoficialių šaltinių teigimu, į Rusiją ar Baltarusiją patekę platforminiai vagonai galėtų būtų nacionalizuojami ir naudojami karinei technikai gabenti.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

09:58 „Boeing“ stabdo titano importą iš Rusijos

JAV aviacinė-kosminė ir gynybos korporacija „Boeing“ pranešė, kad nebepirks titano iš Rusijos, o lėktuvų gamybai naudosis atsargomis bei alternatyviais tiekėjais.

JAV aviacijos milžinė nuo 1997-ųjų bendradarbiavo su Rusijos titano tiekėja VSMPO-AVISMA, o 2006-aisiais įsteigė bendrą įmonę su šia Rusijos įmone, kuriai vadovauja Sergejus Čemezovas – artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis nuo tarnybos KGB laikų. S. Čermezovui JAV valdžios institucijos, 2014 metais Rusijai aneksavus Krymą, pritaikė sankcijas.

Maža to, praėjusią savaitę Baltieji rūmai įtraukė A. Čemezovą ir jo šeimos narius į sąrašą Rusijos oligarchų, kuriems pritaikytos sankcijos ne tik priėjimui prie JAV finansų sistemos, bet ir bet kokiam jų ar su jais susijusiam turtui.

„Boeing sukaupė nemažas titano atsargas, stabdo jo importą iš Rusijos. Sukauptos titano atsargos ir alternatyvių tiekėjų tinklas leidžia „Boeing“ išlaikyti civilinių orlaivių gamybos tęstinumą“, – pabrėžė „Boeing“ oficialus atstovas.

Pernai lapkritį VSMPO-AVISMA skelbė su „Boeing“ pasirašiusi memorandumą dėl titano tiekimo ir bendradarbiavimo plėtros artimiausiais metais.

VSMPO-AVISMA gaminami titano komponentai naudoti civilinių orlaivių Boeing-737, -767, -777, -787 ir 777X konstrukcijoms. Kita vertus, nors „Boeing“ vis dažniau naudoja titaną savo lėktuvuose, nes tai leidžia sumažinti jų svorį ir padidinti degalų naudojimo efektyvumą, dabar šio metalo, tarkim 787 modelio lėktuvuose yra apie 14 procentų.

Praėjusią savaitę „Boeing“ sustabdė paramą Rusijos oro transporto bendrovėms ir nutraukė savo veiklą šioje šalyje – tai dalis daugelio JAV bendrovių plataus masto atsitraukimo iš Rusijos po jos invazijos į Ukrainą.

09:52 E. Macronas V. Putino pažadus pavadino moraliniu ir politiniu cinizmu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, Maskvai paskelbus, kad ji atvers humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, tačiau tik į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją.

„Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – televizijai LCI sakė E. Macronas.

Anot jo, pažadai apsaugoti civilius, kad šie galėtų trauktis į Rusiją, yra „veidmainystė“.

„Nežinau daug ukrainiečių, norinčių vykti į Rusiją“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad civiliams apsaugoti reikia visiško ugnies nutraukimo, o ne koridorių.

09:45 1,2 mln. ukrainiečių nuo karo pradžios atvyko į Lenkiją

Lenkijoje jau yra daugiau nei 1,2 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pranešė Lenkijos pasienio apsaugos pareigūnai. Vien pirmadienį sieną kirto 141.500 pabėgėliai, rašo „The Guardian“.

09:41 Pasaulio bankas patvirtino 723 mln. USD paramą Ukrainai 

Papildyta 10:49 citata iš banko pranešimo.

Finansinį paketą sudaro 350 mln. USD paskola ir 139 mln. USD garantijos, taip pat 134 mln. USD dotacijų ir 100 mln. USD paralelinio finansavimo priemonės. Iš šios paramos sumos 12 mln. USD sudaro bendri finansiniai įsipareigojimai iš Lietuvos, Latvijos ir Islandijos.

„Ši pagalba greito finansavimo forma leis [Ukrainos] vyriausybei užtikrinti įsipareigojimų šalies piliečiams vykdymą – išmokėti atlyginimus ligoninių darbuotojams, pensijas pagyvenusiems žmonėms ir finansiškai paremti socialiai pažeidžiamiausias gyventojų grupes“, – teigiama pranešime.

Pasaulio bankas pažymi, jog rengia dar vieną – 3 mlrd. dolerių dydžio – Ukrainos finansavimo paketą, kurį ketina patvirtinti artimiausiais mėnesais, taip pat planuoja finansinę paramą pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms valstybėms.

09:30 Po Rusijos invazijos į Ukrainą – NATO naikintuvų patruliavimas palei Baltijos šalių sieną

Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, NATO orlaiviai kasdien pradėjo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Jie taip pat toliau vykdė Rusijos orlaivių atpažinimą ir palydėjimą virš Baltijos jūros. Praėjusią savaitę NATO naikintuvai 18 kartų kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisyklių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių.

Vasario 28 dieną NATO naikintuvai atpažino rusų lėktuvą SU-24M ir du SU-27, pakilusius iš Karaliaučiaus srities, kovo 1 dieną atpažinti IL-76, kovo 2 dieną – SU-24M ir du SU-27.

Kovo 3 dieną NATO oro policijos naikintuvai kilo perimti ir atpažinti Rusijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve į Karaliaučiaus sritį. 

Kovo 4 dieną iš pradžių atpažinti du rusų naikintuvai SU-24 ir SU-27, vėliau – IL-76.

Rusų orlaiviai dažniausiai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

09:19 Prezidentūra: artimiausi treji metai bus kritiniai Europos saugumui

Artimiausi treji metai bus kritiniai Lietuvos ir Europos saugumui, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Patarėjo teigimu, per šį laikotarpį svarbu padidinti gynybai skiriamą Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tačiau jis pabrėžė, jog sunkumų gali kilti apsirūpinant ginkluote, kurios dabar reikia visiems.

„Artimiausi metai, kalbant apie tris procentus, yra artimiausi dveji-treji metai. Tai yra ta perspektyva, kurią mes galime realiai susiplanuoti. Ir valstybės biudžetas, kai yra planuojamas, matoma ta trejų metų perspektyva ir po to jau modeliuojamas tam tikras ekonomikos augimas“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė patarėjas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį transliuotame interviu pranešė siūlysiantis kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3% BVP.

„Šis laikotarpis bus absoliučiai kritinis Europos saugumui. Tai bus kritiniai metai Lietuvos saugumui. Aš net neturiu abejonių, kad į visus vadovėlius bus įrašyti 2022-ieji kaip tie metai ir tos datos, kur mūsų vaikai ir anūkai turės mokytis kaip kokius 1914-uosius ir kitus. Tai yra labai svarbūs metai ir čia mes turime daryti stipresnius sprendimus ateičiai“, – sakė K. Budrys.

Jis teigė, jog šie metai, kaip ir 1914-ieji, kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, į istoriją įeis kaip kritinė data, „kai pasaulis keitėsi“, pabrėždamas, jog nekalba apie galimą dar vieną pasaulinį karą.

09:17 „Olvi“ išeina iš Lydos, parduos įmonę

Dėl karo Ukrainoje Suomijos koncernas „Olvi PLC“ stabdo bendradarbiavimą su antrine įmone Baltarusijoje „Lidskoje pivo“. Įmonė bus parduota.

„Olvi PLC“ valdyba informuoja priėmusi sprendimą nutraukti verslą Baltarusijoje ir sustabdyti eksportą į Rusiją. Apie tai rašo Suomijos yle.fi, remdamasis oficialiu koncerno pranešimu spaudai.

Plačiau apie tai rašoma čia.

09:15 JAV generolas ragina karius Europoje užkirsti kelią galingųjų valstybių karui

JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley pirmadienį paragino Europoje dislokuotus amerikiečių karius parodyti savo ryžtą ir užkirsti kelią „galingųjų valstybių karui“, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas keliauja po Europą, siekdamas parodyti Vašingtono „pasiryžimą“ ginti rytinį NATO flangą Maskvos agresijos akivaizdoje.

Jungtinių Valstijų vadovaujamos sąjungininkės, skubiai pasiuntė tūkstančius karių į arčiau Rusijos esančias šalis, tęsiantis kautynėms NATO nepriklausančioje Ukrainoje.

„Turime būti pasirengę reaguoti greitai, demonstruoti savo jėgą ir ryžtą, paramą šiam Aljansui, kad užkirstume kelią tolesnei rusų agresijai ir išvengtume galingųjų valstybių karo“, – pareiškė J. Milley JAV kariams, dislokuotiems oro pajėgų bazėje netoli Rumunijos pietinio Konstancos miesto.

„Nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 metais iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945-aisiais... buvo išžudyta 150 mln. žmonių... Nenorime, kad tai kada nors pasikartotų“, – kalbėjo generolas.

Naujienų agentūrai AFP jis sakė: „Man akivaizdu, kad NATO yra vieninga ir ryžtinga beprecedentės grėsmės ir didžiausio sausumos konflikto Europos žemyne nuo 1945 metų akivaizdoje.“

09:10 Azerbaidžanas neribotam laikui sustabdė oro susisiekimą su Rusija

Azerbaidžano, artimo Rusijos invazijai į Ukrainą nepritariančios Turkijos sąjungininko, valstybinės aviakompanijos AZAL ir „Buta Airways“ pranešė neribotam laikui stabdančios visus skrydžius į Rusiją.

Avianews.com skelbia, jog Azerbaidžano oro vežėjos atsisakė skraidinti į Rusiją dėl JAV ir ES įvestų sankcijų Rusijai dėl jos neregėtos karinės agresijos, nes nebegali apdrausti skrydžių į šią valstybę.

„Tai kelia nepagrįstą riziką mūsų keleiviams, aviakompanijoms ir kitiems juridiniams asmenims“, – teigiama AZAL pranešime.

Rusija įprastu sau „veidrodiniu atsakymu“ nutraukė savo aviakompanijų skrydžius į Azerbaidžaną.

08:55 Į Estiją trumpo vizito atvyks JAV valstybės sekretorius

Į Estiją trumpo vizito antradienį atvyks JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, naujienų agentūrai BNS pranešė estų Užsienio reikalų ministerija.

Pasak URM atstovo spaudai, vizito programoje – amerikiečių diplomatijos vadovo susitikimai su užsienio reikalų ministre Eva-Maria Liimets ir premjere Kaja Kallas.

Po susitikimų ir derybų K. Kallasas ir A. Blinkenas dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje, vyksiančioje vyriausybės rezidencijoje Stenboko rūmuose.

08:47 J. K. Rowling žada paaukoti iki 1 mln. svarų sterlingų Ukrainos vaikams

Knygų apie Harį Poterį autorė J. K. Rowling pirmadienį pažadėjo paaukoti iki 1 mln. GBP (1,2 mln. Eur) jos ir kitų įkurtai labdaros organizacijai, siekdama padėti vaikams karo draskomoje Ukrainoje.

Rašytoja 2005 metais padėjo įkurti organizaciją „Lumos“, skirtą „nutraukti sistemingą vaikų institucionalizavimą“. Vienas iš jos skyrių veikia Žytomyro srityje, esančiame vakariau Ukrainos sostinės Kijevo.

Pasak „Lumos“, šį regioną, kur dar prieš invaziją našlaičių prieglaudose gyveno daugiau nei 1.500 vaikų, dabar puola Rusijos pajėgos.

Labdaros organizacija ragina kuo skubiai nutraukti karo veiksmus, kad būtų apsaugoti maždaug 100.000 vaikų, gyvenančių Ukrainos globos įstaigose, taip pat užkirstas kelias dar didesniam šeimų išskyrimui.

Reaguodama į „Lumos“ prašymą išskirti finansavimo pirmojo būtinumo reikmenims ir našlaičių priežiūrai, J. K. Rowling parašė „Twitter“: „Asmeniškai paaukosiu šiam tikslui iki 1 mln. svarų sterlingų.“

08:45 Į Latviją atvyksta NATO vadovas, Kanados ir Ispanijos premjerai

Į Latviją antradienį atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Ispanijos vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.  

Kaip informavo vyriausybės kanceliarija, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis surengs dvišalius susitikimus su J. Trudeau, P. Sanchezu ir J. Stoltenbergu, per kuriuos aptars saugumo padėtį Europoje, Rusijai tęsiant karo veiksmus Ukrainoje.   

Taip pat numatytas atskiras Baltijos šalių premjerų susitikimas su Kanados vyriausybės vadovu. Jame Estijos premjerė Kaja Kallas ir Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvaus vaizdo ryšiu. 

K. Karinis, Latvijos prezidentas Egilas Levitas, J. Trudeau, P. Sanchezas ir J. Stoltenbergas apsilankys Adažių karinėje bazėje, kur nuo 2017 metų dislokuojama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Kanados.    

Anksčiau Ispanija ir Kanada paskelbė, kad nusiųs į Latviją papildomų pajėgų. 

08:39 Prie Charkivo nukautas Rusijos generolas V. Gerasimovas

Rusijos kariuomenė per susirėmimus prie Charkivo patyrė didelių nuostolių, o tarp nukautų kovotojų yra ir aukšto rango karininkas, Generolas Majoras Vitalijus Gerasimovas, vadovavęs 41-ajai armijai.

V. Gerasimovas yra gavęs apdovanojimų už nuopelnus Čečėnijoje, Sirijoje ir Krymo aneksijos metu.

Ukrainos žvalgyba skelbia, kad apie mirtį sužinojo pasiklausiusi FSB karininkų pokalbio telefonu, kurio metu buvo aptariama V. Gerasimovo mirtis. Manoma, kad kartu nukauta gali būti ir daugiau aukšto rango karininkų, rašo „The Guardian“.

08:13 V. Zelenskis kaltina Rusiją ciniškai žlugdant civilių evakuaciją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apkaltino Rusijos kariuomenę, kad ji trukdo evakuoti civilius gyventojus vadinamaisiais humanitariniais koridoriais, dėl kurių buvo sutarta po derybų su Maskva.    

„Buvo sutarta dėl humanitarinių koridorių. Ar tai veikė? Vietoje to veikė rusų tankai, rusų gradai (salvinės raketų ugnies sistemos), rusų minos“, – sakė V. Zelenskis platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi.   

Ukrainos vadovas sakė, kad rusų pajėgos užminavo kelią, pasirinktą vežti maistą ir medicinos priemones į apsiaustą Mariupolio uostamiestį šalies pietuose.    

Kaltindamas Maskvą cinizmu V. Zelenskis taip pat sakė, kad rusų kariai sunaikino autobusus, kuriais turėjo būti evakuojami civiliai gyventojai iš kovos veiksmų zonų.    

„Jie daro taip, kad būtų atviras nedidelis koridorius į okupuotą teritoriją kelioms dešimtims žmonių. Ne tiek į Rusiją, kiek pas propagandistus, tiesiai pas juos priešais televizijos kameras. Tipo, štai kas gelbėja... Tiesiog cinizmas, tiesiog propaganda. Nieko daugiau. Jokios humanitarinės prasmės“, – kalbėjo prezidentas. 

Tačiau jis pridūrė, kad Kyjivas toliau ves derybas su Rusija taikos susitarimui pasiekti. 

„Lieku čia, lieku Kyjive... Aš nieko nebijau“, – kalbėjo V. Zelenskis.

07:57 TATENA pranešė apie Ukrainoje apgadintą antrą branduolinį objektą

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pirmadienį pranešė gavusi pranešimų, kad per artilerijos apšaudymą buvo apgadintas branduolinių tyrimų kompleksas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos antrame pagal dydį Charkivo mieste, bet šis incidentas „radiologinių pasekmių“ nesukėlė.

Vienoje įsikūrusi Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad ukrainiečių tarnybos ją informavo apie sekmadienį įvykusią ataką. Pranešimų apie tame objekte padidėjusį spinduliuotės lygį nebuvo.

Tame objekte laikomų „radioaktyvių medžiagų atsargos yra labai mažos“, be to, jos laikomos „subkritinės“ būklės, todėl „žala, apie kurią buvo pranešta, nebūtų sukėlusi jokių radiologinių pasekmių“, sakoma TATENA pranešime.

Šiame objekte, priklausančiame Charkivo fizikos ir technologijų institutui, buvo gaminamos radioaktyvios medžiagos medicinos ir pramonės reikmėms.

Charkivas pastarosiomis dienomis buvo intensyviai bombarduojamas Rusijos artilerijos, aviacijos ir raketų, Maskvai stengiantis didinti spaudimą Ukrainai pasiduoti.

07:48 Karo poveikis skrydžių srautams – nežymus

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nežymiai keičiasi skrydžių ir keliautojų srautai Lietuvoje. Kai kurie šio verslo atstovai sako, kad pirmomis karo dienomis lėktuvų bilietų pardavimų kiek sumažėjo. Jų teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip karas paveiks keliautojų planus Lietuvoje.

Lėktuvų bilietų pardavimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė sako, kad pirmosios karo dienomis pardavimai krito, tačiau nesmarkiai.

„Gal buvo galima tai sieti ir su sezoniškumu, bet, žinoma, keleiviai nutraukė ir savo planuotas keliones į Rusiją ir tokias šalis, kaip pavyzdžiui, Ukraina, Moldova. Negalime atsakyti, ar tai buvo tik dėl karo tas kritimas pardavimų pirmomis karo dienomis, ar tiesiog žmonės nebeturėjo kur vykti, nes vis tiek dalis verslo buvo su Rusija ir ten skrydžiai vykdavo“, – BNS sakė R. Levickaitė.

Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmonės teiraujasi, svarsto, ar nereikėtų su šeima išvykti į užsienį, tačiau bilietai perkami į abi kryptis.

07:23 Lietuviai sieks telefonu informuoti rusus apie karą Ukrainoje

Grupė lietuvių antradienį pradėjo kampaniją „Paskambink Rusijai“, ja bus siekiama kuo geriau informuoti paprastus rusus apie karą Ukrainoje, šalies valdžiai apribojus prieigą prie nepriklausomų informacijos šaltinių.

Ruošdamiesi kampanijos startui, savanoriai sukūrė interneto puslapį su milijonais Rusijos gyventojų telefonų numerių, gautų iš viešų registrų.

Vienas iš jos autorių, reklamos specialistas Paulius Senūta sako, kad jį veikti paskatino tragiški pranešimai apie tai, kad užpulti ukrainiečiai nesusikalba netgi su Rusijoje esančiais savo artimaisiais.

„Kai moteris bombarduojama Kijeve, o jos mama Maskvoje netiki tuo, ką jai sako jos pačios vaikas, tai yra baisu“, – BNS sakė vyras.

„Kviečiame prisijungti visus pasaulio rusakalbius, ne tik gyvenančius Lietuvoje, tame dalyvauti“, – teigė P. Senūta.

„Tikimės, kad dalyvaus tūkstančiai, šimtai tūkstančių žmonių“, – pridūrė jis. Plačiau apie tai skaitykite čia.

07:10 Pentagonas: Rusija verbuoja sirus kautis Ukrainoje

Rusija verbuoja sirus ir kitus užsieniečius kovotojus, tęsdama savo puolimą Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas.

Maskva į Sirijos pilietinį karą įsikišo 2015 metais, kad paremtų prezidento Basharo al Assado režimą. Šioje šalyje jau ilgiau kaip dešimtmetį tęsiasi konfliktas, pasižymintis gausiomis gatvių kautynėmis.

Dabar JAV Gynybos departamento pareigūnai teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo „verbavimo misiją“, kad įtrauktų į karą Ukrainoje sirų kovotojų.

Kaip rašo dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), JAV pareigūnai sakė, kad Rusija, pradėjusi įsiveržimą į savo provakarietišką kaimynę vasario 24 dieną, pastarosiomis dienomis verbavo kovotojus Sirijoje, tikėdamasi, kad jie gali padėti užimti sostinę Kyjivą ir kitus miestus.

Vienas pareigūnas dienraščiui sakė, kad kai kurie kovotojai jau yra Rusijoje ir ruošiasi prisidėti prie kautynių Ukrainoje, nors neaišku, kiek iš viso jų buvo užverbuota.

Detalių turima nedaug: pareigūnai negalėjo pateikti konkretesnių duomenų, kiek samdinių prisidėjo ir kiek jie yra parengti. Visgi Pentagonas pabrėžė, kad priežasčių abejoti šių pranešimų tikslumu nėra.

„Manome, kad pranešimai, jog jie, rusai, ieško Sirijos kovotojų, siekdami papildyti savo pajėgas Ukrainoje... manome, kad tame tiesos esama“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Visgi žinant, kad Rusija disponuoja didžiule smogiamąja galia ir yra pasiuntusi į Ukrainą daugiau kaip 150.000 karių, atrodo reikšminga, kad V. Putinui pasirodė būtina užverbuoti samdinių, pažymėjo Pentagonas.

„Įdomu, kad p. Putinas šiuo atveju atrodo priklausomas nuo užsieniečių kovotojų“, – sakė J. Kirby, nors pripažino, kad Pentagonas neturi tikslesnių žinių, kas dedasi prie šio reikalo.

Anksčiau pirmadienį vienas aukšto rango gynybos pareigūnas su žurnalistais kalbėjosi atviriau: „Žinome, kad jie stengiasi užverbuoti sirų kautynėms.“

06:56 Ukrainos prezidentas kreipsis į JK Bendruomenių Rūmus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį 17 val. sakys „istorinį“ kreipimąsi į JK parlamentarus.

„Kiekvienas parlamentaras nori tiesiogiai išgirsti prezidentą, kuris su mumis kalbės gyvai iš Ukrainos, todėl Rūmams tai yra svarbi galimybė“, – kalbėjo Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle.

06:30 „Vieningosios Rusijos“ generalinės tarybos sekretorius prakalbo apie veiklą sustabdžiusių kompanijų nacionalizaciją

„Vieningosios Rusijos“ partijos generalinės tarybos sekretorius ir Dūmos narys Andrejus Turčakas pareiškė, kad Rusija gali imtis nacionalizuoti turtą tų bendrovių, kurios ryžosi nutraukti veiklą Rusijoje po šios šalies agresijos Ukrainoje, rašo portalas meduza.io.

„Tai – ekstremali priemonė, bet mes netoleruosime dūrio į nugarą“, – pirmadienį sakė A. Turčakas.

06:21 M. Navickienė Visagine susitiks su vaikais iš Ukrainos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė antradienį Visagine susitiks su čia apgyvendintais vaikais iš Ukrainos.

Pora dešimčių vaikų iš globos namų karo niokojamoje Ukrainoje apgyvendinti Visagino šeimos ir vaiko gerovės centre.

Ministrė taip pat susitiks su vietos meru Erlandu Galaguzu, įstaigų vadovais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. 

M. Navickienė teigė, kad bus aptartas paslaugų vaikams iš Ukrainos poreikis, taip pat kitos savivaldybei aktualios socialinės srities problemos.

Be kita ko, ministrė ketina kalbėti ir apie „būtinybę nesusipriešinti vien dėl to, kad dalis Lietuvos piliečių kalba kita kalba, bet lygiai taip pat smerkia brutalią Rusijos agresiją“.

Iš Ukrainos globos namų į Lietuvą yra atvykę 64 vaikai, didesnė dalis jų apgyvendinta Trakuose, kiti – Visagine.

06:16 Mažiausiai 10 žmonių žuvo per bombardavimą Sumų mieste, tarp jų – vaikai

Sumų regioninės karinės administracijos vado Dmytro Žyvickio teigimu, per Rusijos apšaudymą mieste pirmadienį, apie 23 val. nakties vietos laiku, rusų karo lėktuvai numetė bombų ant miesto teritorijos, kurios pražudė mažiausiai 10 žmonių.

„Deja, tarp žuvusiųjų yra vaikų“, – savo feisbuko paskyroje rašė D. Žyvickis.

06:12 Japonija įšaldė 32 rusų ir baltarusių valdininkų turtą

Japonija paskelbė įšaldanti turtą, kuris priklauso 32 su invazija Ukrainoje susijusiems valstybės tarnautojams iš Rusijos ir Baltarusijos, skelbia „The Guardian“.

Į juodąjį sąrašą asmenų, kuriems Japonija taiko sankcijas, buvo įtraukti dar 20 Rusijos piliečių, tarp jų Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas ir prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas.  

Juodajame sąraše taip pat yra su V. Putinu ir jo administracija glaudžiai susijusių įmonių, tokių kaip „Volga Group“, „Transneft“, „USM Holdings“ ir privačios karinės kompanijos „Wagner group“, vadovai, nurodoma bendrame Užsienio reikalų, Finansų ir Prekybos ministerijų pranešime.   

Sankcijos taip pat paskelbtos 12-ai Baltarusijos pareigūnų ir įmonių vadovų, įskaitant Baltarusijos olimpinio komiteto prezidentą, autoritarinio šalies lyderio Aliaksandro Lukašenos sūnų Viktarą.  

Be to, baudžiamųjų priemonių imtasi prieš 12 organizacijų Rusijoje ir Baltarusijoje.

Šalis taip pat pranešė stabdanti Rusijai skirtą naftos perdirbimo technikos eksportą ir bendro pobūdžio eksportą į Baltarusiją kuris gali būti panaudotas karo reikmėms.

05:53 „Morgan Stanley“: Rusijos laukia Venesuelos stiliaus nemokumas jau šį balandį

Papidyta 08:49 banko atstovų citatomis.

Niujorke įsikūręs investicinis bankas „Morgan Stanley“ viceprezidentas Simonas Weaveris mano, kad Rusijos laukia į Venesuelos situacija panašus nemokumas, o pirmieji praleisti atsiskaitymai galimi jau balandžio 15 dieną, praneša „Bloomberg“.

Anot banko analitikų, Rusijos tarptautinis bankrotas gali įvykti balandžio viduryje, kai baigsis 30 dienų lengvatinis laikotarpis jos atsiskaitymams su investuotojais, įsigijusiais jos išplatintų tarptautinių JAV doleriais nominuotų skolos vertybinių popierių – dviejų jų emisijų, kurių apyvartos turėtų baigtis 2023 ir 2043 metais.

„Mes manome, kad nemokumas yra labiausiai tikėtinas scenarijus. Vargu ar šis Rusijos elgesys atrodys kaip įprastas įsipareigojimų nevykdymas, o Venesuela veikiausiai bus tinkamiausias palyginimas“, – prognozuoja „Morgan Stanley“ analitikai.

Šios savaitės pradžioje visos trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“, „Moody's Investors Service“ ir „S&P Global Ratings“ – apkarpė Rusijos skolinių įsipareigojimų patikimumo įverčius iki „šlamšto“ statuso, pažymėdamos, jog naujos tarptautinės sankcijos prieš Rusiją jos galimybes naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis sumažino perpus.

05:46 Australijos energetikos kompanija „Viva“ nebepirks rusiškos naftos

Po „Shell“ skėčiu veikianti Australijos energetikos kompanija „Viva“ paskelbė nebepirksianti rusiškos naftos ir prisijungs prie ilgo kompanijų sąrašo, vengiančio šios produkto.

Bendrovė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jos atstovai yra „pasibaisėję“ vykstančius konfliktu ir nepirks naftos, kol jis tęsis.

„Dėl šios priežastis „Viva Energy“ priėmė sprendimą stabdyti visus rusiškos naftos pirkimus, kurių kilmės šalis yra Rusija, kol tęsis konfliktas“, – pranešimą citavo BBC.

Rusija tiekė maždaug 13% pasaulio naftos pasiūlos.

05:35 Lietuvoje vyks solidarumo su Ukrainos moterimis akcija

Vilniuje antradienį minint Tarptautinę moters dieną prie Ukrainos ambasados rengiama solidarumo su Ukrainos moterimis akcija.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos ir aktyvistai kviečia palaikyti Ukrainos moteris ir vidurdienį rinktis prie ambasados su saulėgrąžomis – Ukrainos nacionaliniu simboliu, kuris tapo ir pasipriešinimo Rusijos armijos agresijai ženklu. Renginyje bus renkamos aukos Ukrainos moterų fondui. 

Pranešama, kad akcijoje dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, visuomenininkai.

Prie iniciatyvos jungiasi ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, kuris kartu su Pagalbos moterims linijos savanoriais, Klaipėdos universiteto bendruomene, LCC tarptautinio universiteto studentais rengia palaikymo akciją prie Baltijos jūros.

05:16 G. Landsbergis su Nyderlandų kolega aptars Rusijos invaziją Ukrainoje

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį susitiks su šalyje viešinčiu Nyderlandų vicepremjeru ir diplomatijos vadovu Wopke Hoekstra.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikimo metu bus aptariamas dvišalis bendradarbiavimas, Rusijos agresija prieš Ukrainą, pagalba Ukrainai, saugumo situacija regione bei priemonės Lietuvos saugumui stiprinti.

W. Hoekstra vizito Lietuvoje metu taip pat susitiks su Lietuvoje NATO batalione tarnaujančiais Nyderlandų kariais.

Nyderlandai buvo viena iš valstybių, pastaruoju metu atsiuntusių daugiau karių į Lietuvą, reaguojant į pašlijusią saugumo situaciją regione.

05:13 Rusija skelbia apie planus antradienį atidaryti humanitarinius koridorius Ukrainoje

Rusija antradienį atvers humanitarinius koridorius ir leis civiliams evakuotis iš kelių užpultos Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą ir uostamiestį Mariupolį, pranešė šalies naujienų agentūros.

„2022 metų kovo 8 dieną nuo 10 val. Maskvos (9 val. Lietuvos) laiku Rusijos Federacija skelbia tylos režimą ir yra pasirengusi atverti humanitarinius koridorius“, – nurodė Rusijos gynybos ministerijos padalinys.

Jis paskelbė evakuacijos kelius iš Kijevo, Mariupolio, Charkivo ir Sumų – visi šie miestai pastarosiomis dienomis buvo smarkiai apšaudomi Rusijos pajėgų.

Gynybos ministerijos padalinys tuo pačiu apkaltino Ukrainą, kad šiai „nepavyko užtikrinti humanitarinių koridorių funkcionavimo“. Jis pabrėžė, kad situacija daugelyje Ukrainos miestų „smarkiai suprastėjo ir įgavo humanitarinės katastrofos požymių“.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl nepavykstančios civilių evakuacijos kaltina Rusiją.

„Buvome sutarę dėl humanitarinio koridoriaus. Ar tai suveikė? Rusijos tankai, Rusijos gradai (raketinė artilerija), Rusijos minos toliau veikė“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

05:08 V. Putinas sako nesiųsiantis į Ukrainą šauktinių ir rezervistų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė nesiųsiantis šauktinių ir rezervistų kariauti į Ukrainą. Šie pareiškimai padaryti po to, kai Ukrainos kariuomenė paskelbė į nelaisvę paėmusi Rusijos karių, kurie pareiškė esantys šauktiniai.

Pasak jo, Ukrainoje yra Rusijos kariai profesionalai, turintys „fiksuotus tikslus“.

„Kariai šauktiniai nedalyvauja ir nedalyvaus kovoje. Papildomo rezervistų šaukimo taip pat nebus“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimęsi Tarptautinės moters dienos proga.

„Fiksuotus tikslus vykdo tik kariai profesionalai. Esu tikras, kad jie efektyviai garantuoja Rusijos žmonėms saugumą ir taiką“, – pridūrė jis.

05:05 JT ragina užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos pristatymą į karo Ukrainoje židinius

Jungtinėms Tautoms (JT) reikia saugaus būdo pristatyti humanitarinę pagalbą į karo Ukrainoje židinius, Saugumo Tarybai pirmadienį nurodė aukšto rango organizacijos pareigūnas.

„Civiliams tokiose vietose kaip Mariupolis, Charkivas, Melitopolis ir kitose desperatiškai reikia pagalbos, įskaitant gyvybes gelbėjančių medicinos reikmenų“, – neeiliniame JT Saugumo Tarybos susitikime sakė organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniais klausimais Martinas Griffithsas.

Tarybos posėdis vyko Rusijai ir Ukrainai pirmadienį derantis dėl humanitarinių koridorių iš Rusijos atakuojamų Ukrainos miestų, kur auga civilių aukų skaičius.

Derybose pagrindinis dėmesys skiriamas civilių gyventojų evakuacijos maršrutų iš apgultų miestų suteikimui, tačiau Rusija pareiškė, kad jos lūkesčiai per pokalbius nebuvo išpildyti.

M. Griffithsas paragino visas šalis užtikrinti, kad gyventojai apskritai ir civilių namai bei infrastruktūra būtų apsaugota.

„Tai apima saugaus judėjimo civiliams galimybę savanoriškai palikti aktyvių karo veiksmų zonas jų pasirinkta kryptimi“, – sakė jis.

Ukraina atmetė Rusijos pasiūlymą humanitarinius koridorius iš Charkivo, Kyjivo, Mariupolio ar Sumų nukreipti tiesiai į Rusiją arba Baltarusiją.

05:01 Maskva: Rusijos naftos importo Vakaruose draudimas turės katastrofiškų pasekmių

Vakarams svarstant tolesnes sankcijas Maskvai dėl tebesitęsiančios invazijos į Ukrainą, Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas pirmadienį perspėjo, kad rusiškos naftos importo draudimas turėtų katastrofiškų pasekmių

„„Rusijos naftos draudimas nuves prie katastrofiškų pasekmių globaliai rinkai. Kainų augimas bus neprognozuojamas – daugiau nei 300 USD už barelį, jei ne daugiau“, – sakė A. Novakas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Jis pridūrė, kad Europai bus neįmanoma greitai pakeisti rusišką naftą.

„Tai užtruktų ilgiau nei metus ir ji būtų kur kas brangesnė Europos vartotojams“, – tvirtino vicepremjeras.

„Europos politikai turėtų atvirai įspėti savo piliečius, vartotojus, kas jų laukia, ir kad kainos degalinėse, kainos už elektrą, už šildymą šaus į viršų“, – kalbėjo jis.

A. Novakas sakė, kad kalbos apie Rusijos naftos importo Vakaruose draudimą kuria „nestabilumą ir veda prie reikšmingos žalos vartotojams“.

Jis taip pat perspėjo, kad atsakant į dujotiekio „Nord Stream 2“ stabdymą, Rusija gali stabdyti tiekimą per dujotiekį „Nord Stream 1“.

„Kol kas nepriėmėme šio sprendimo. Jis nebūtų naudingas niekam“, – teigė politikas.