Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Serbijai vis sunkiau žaisti „dvigubą žaidimą“

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ilgą laiką bandė palaikyti šiltus santykius su Vladimiro Putino režimu Rusijoje. Tuo pačiu Serbija plėtojo santykius ir su Europos Sąjunga. Serbija siekia ir narystės Bendrijoje.
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje A. Vučičiaus „dvigubą žaidimą“ apsunkino. Serbijos pasirinkta strategija jau prieštarauja bendrai ES pozicijai dėl agresyvių Maskvos veiksmų. Serbija atsisako Rusijai taikyti sankcijas, kaip tai daro Vakarų pasaulis.
A. Vučičius nepatogioje situacijoje bandė laviruoti tarp dviejų pasirinkimų. Jis pareiškė, kad remia „Ukrainos teritorinį vientisumą“ ir jo vyriausybė parėmė rezoliuciją Jungtinėse Tautose, kuri smerkia Rusijos pradėtą agresiją. Tačiau jis atsisakė prisidėti prie sankcijų Rusijai paketo. Savo apsisprendimą jis grindžia tuo, kad Rusija atsisakė įvesti sankcijas Serbijai Balkanų karų metu 1990 m.
Visuomenė persmelkta propagandos
Net jeigu A. Vučičius, kuris kitą mėnesį ruošiasi perrinkimui, norėtų savo poziciją kreipti Vakarų kryptimi, tai padaryti būtų labai sunku. Serbija yra labai priklausoma nuo Rusijos teikiamų energijos šaltinių. Maskvą taip pat aktyviai remia Serbijos visuomenė, didžiąja dalimi dėl to, kad metų metus A. Vučičiui palankios žiniasklaidos priemonės skleidė Kremliaus propagandą.
Penktadienio naktį buvo galima išvysti ir šios propagandos pasekmes – tūkstančiai protestuotojų, kai kurie mojuodami Rusijos vėliavomis ir nešini V. Putino portretais išėjo į protestus, kuriais parėmė jokio pagrindo neturinčią V. Putino agresiją prieš suverenią šalį Ukrainą. Tokie protestai yra visiškai priešingi per Vakarų pasaulį nusiritusiems protestams, kuriais smerkiama Rusijos agresija ir palaikoma su okupantais kovojanti Ukraina.
ES nutraukė ryšius su Rusija, uždarė savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, tačiau Serbijos oro linijos „Air Serbia“ atvirkščiai – padidino savo reisų į Maskvą kiekį.
„A. Vučičius save pastatė į labai sudėtingą ir nemalonią situaciją, kurią pats ir sukūrė“, – „Politico“ situaciją komentavo Aleksandra Tomanic, nevyriausybinės organizacijos „European Fund for the Balkans“ direktorė.
Serbijos ir Rusijos santykiai yra glaudūs nuo Jugoslavijos subyrėjimo. Rusija priešinosi NATO sprendimui 1999 m. organizuoti antskrydžius iš oro į Serbijos teritoriją dėl Belgrado vykdyto albanų genocido Kosove.
„V. Putino ir Rusijos populiarumas pastaruoju metu pasiekė surealias aukštumas. Kiekvienas politikas Serbijoje šiuo metu baiminasi, kad jeigu jie padarys kažką, kas bus laikoma antirusiška, tai supykdys didelę dalį jų rinkėjų“, – „Politico“ teigia Vukas Vuksanovičius, idėjų kalvės „Belgrade Center for Security Policy“ analitikas.
Maskva rėmė Belgrado sprendimą nepripažinti 2008 m. Kosovo nepriklausomybės ir blokavo Kosovo galimybes prisijungti prie tarptautinių organizacijų. V. Putinas Serbijoje lankėsi kelis kartus ir buvo šiltai pasitiktas tiek politinio elito, tiek ir pačių serbų.