Žurnalistams bus leista dirbti arčiau sienos su Baltarusija
„Hibridiniame kare, su kuriuo susidūrėme, pirmuoju valstybės skydu tapo pasieniečiai, tačiau šiame Baltarusijos režimo surežisuotame kare turime atremti ne tik fizines, bet ir informacines atakas“, – BNS ketvirtadienį atsiųstame komentare teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Ginantis nuo šių išpuolių mums labai reikalingos žiniasklaidos pajėgos ir pagalba, todėl koreguojame žurnalistų darbo tvarką nepaprastosios padėties metu, kad šalies ir pasaulio visuomenė turėtų kuo operatyvesnę ir objektyvesnę informaciją apie Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę agresiją, kai ginklais naudojami žmonės. Tikiu, kad bendradarbiaudami kartu apginsime savo valstybę“, – pridūrė ji.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, žurnalistams išliks reikalavimas laikytis 100 metrų atstumo ir nebūti ant patrulio tako, kuriuo važinėja tarnybinis transportas, ir pėdsakų juostos.
VRM teigia, kad tvarkos pakeitimas rengiamas, jis įsigalioti turėtų per porą darbo dienų.
Kenkia Lietuvos reputacijai
Anksčiau ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio frakcija į savo posėdį dėl žurnalistų darbo pasienyje buvo pasikvietusi VSAT vado pavaduotoją Rimantą Petrauską ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininką Dainių Radzevičių.
VSAT vado sprendimas neįleisti žurnalistų prie sienos su Baltarusija daro žalą Lietuvos reputacijai, posėdyje sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Gerbdami ir vertindami pareigūnų darbą, tikrai turime suprasti, kad Lietuvai daroma žala, kai apie mus rodomi propagandiniai reportažai iš kitos sienos pusės. Nesvarbu, kas filmavo, filmavo taip, kaip reikėjo Baltarusijos pasienio tarnyboms nušviesti. Atsikirsti mes nepajėgūs. Turime galvoti apie Lietuvos reputaciją“, – teigė politikas.
Ketvirtadienį dėl to Liberalų sąjūdžio frakcija į savo posėdį buvo pasikvietusi VSAT vado pavaduotoją Rimantą Petrauską ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininką Dainių Radzevičių.
„Mes nežinome tiesos, aš, kaip žmogus, visuomenė turi teisę žinoti tiesą“, – tvirtino E. Gentvilas.
Lygino su Sausio 13-ąja
Per frakcijos posėdį jis prisiminė 1991 metų sausį, kai sovietai prieš taikius Lietuvos gyventojus naudojo karinę jėgą.
„Sausio 13-ąją aš buvau čia (parlamente – BNS). Sausio 13-ąją Lietuvos žurnalistai karinę ataką prieš Lietuvą filmavo. Įsivaizduokite, jeigu būtų kas nors Lietuvoje uždraudęs žurnalistams filmuoti. Būtų M. Gorbačiovo propaganda pasklidusi po visą pasaulį. Šiandien Lietuvos žurnalistų nufilmuotų kadrų dėka Lietuva nuteisė tuos žmones. Ką jūs darote? Būdamas valdančiojoje daugumoje pradėsiu reikalauti pono Liubajevo atsakomybės“, – kalbėjo E. Gentvilas.
R. Petrauskas tvirtino, kad ribojimas patekti į vieno kilometro atstumo ruožą nuo sienos įvestas esant nepaprastajai padėčiai dėl padidėjusių grėsmių saugumui.
VSAT: kameros provokuotų migrantus
„Siekiant sukontroliuoti padėtį pasienio ruože, kuo yra mažiau kokių nors žmonių, tų pačių medžiotojų ar grybautojų, ar kitų kategorijų, tuo lengviau dirbti pareigūnams. Vienas dalykas, kada pasienyje yra dešimt ar 20 nelegalių migrantų, ir visai kas kita, ką stebime prie Lenkijos sienos, kai tam tikroje teritorijoje gali pasirodyti ir 500, ir 1.000 migrantų“, – kalbėjo jis.
Pasak R. Petrausko, pasieniečiai turi suvaldyti šiuos asmenis, taip pat „eliminuoti tam tikras grėsmes ir veiksnius“, kurie galėtų skatinti konfliktines situacijas iš migrantų pusės.
„Kas vyksta, kada migrantas pamato kamerą prieš save? Tada visai grupei sukyla emocijos, jie pradeda reikšti nepasitenkinimą, daryti konfliktines situacijas. Kaip tada reaguoti į situaciją pasieniečiui, kuris turi vykdyti operacijų vadovės pavedimą apgręžti ir grąžinti nelegaliai atvykusį asmenį į Baltarusiją?“ – pasakojo pareigūnas.
Tvarka gali keistis
D. Radzevičius pranešė, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydama pakeisti minėtą tvarką.
„Jie žadėjo svarstyti. Labai tikiuosi, kad kuo greičiau bus išspręsta, tuo greičiau galėsime sudaryti sąlygas žurnalistams atlikti darbą profesionaliai“, – sakė LŽS pirmininkas.
„Žurnalistai šiandien supranta saugumo klausimus, niuansus, nežinome nė vieno atvejo, kad žurnalistai būtų trukdę dirbti pasieniečiams, kad būtų pažeidę galiojančius įstatymus. Bent iš žurnalistų pusės garantuojame, kad dirbsime profesionaliai, ir labai norėtųsi, kad tas kilometro atstumas nuo pasienio, kuris būtent uždraustas žurnalistams dirbti, būtų kuo greičiau pakeistas“, – tvirtino D. Radzevičius.
R. Petrausko teigimu, VSAT vado įsakymas galėtų būti pakeistas, atsižvelgiant į situaciją pasienyje.
„Visiškai priklausys, kaip vystysis toliau situacija tiek mūsų pasienyje, tiek prie Lenkijos sienos. Atsižvelgiant į tai bus daromi atitinkami sprendimai“, – sakė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
„PwC“ Lietuvoje plečia vadovų gretas, paskirdama du naujus paslaugų sričių lyderius: Gediminą Černiauską, kuris tampa kibernetinio saugumo paslaugų vadovu ir vadovaus jų plėtrai Baltijos šalyse, bei Petrą Misiūną, perimantį sandorių paslaugų vadovo pareigas iš Roko Žemaičio.
D. Radzevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad draudimai žurnalistams gali būti nustatomi tik įstatymais, o ne tarnybos vado įsakymais.
„Labai svarbu, kad pasienio specialistai, ekspertai, teisininkai ir vadovai suprastų, kad įsakymais drausti žurnalistams atlikti savo pareigą tikrai nepadoru ir neteisiška“, – sakė Žurnalistų sąjungos vadovas.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4.200 migrantų.
Lietuva ir Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Praėjusią savaitę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susitelkus keliems tūkstančiams migrantų ir jiems mėginant šturmuoti sieną, Lietuvos pasienyje su Baltarusija mėnesiui įvesta nepaprastoji padėtis.
