Eurokomisarė: nelegalams turi būti parodyta, kad nėra laisvos prieigos į ES
„Tai yra Aliaksandro Lukašenkos režimo agresyvūs, provokaciniai veiksmai. Tai nėra vien migracijos krizė, tai agresijos veiksmas, kuris skirtas išprovokuoti. Todėl mes turime bendromis pastangomis parodyti, kad nėra laisvos prieigos prie ES teritorijos. Lietuva, ES, Šengeno valstybės turi užkirsti kelią nelegaliai prieigai prie Šengeno erdvės. Štai kodėl mes, visa ES, remiame Lietuvą, kad galėtume ginti mūsų bendrą išorinę sieną su Baltarusija“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje pirmadienį sakė Y. Johansson.
Į Lietuvą su dviejų dienų vizitu įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų atvykusi eurokomisarė pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda bei premjere Ingrida Šimonyte.
Detalizuos papildomą finansavimą
Y. Johansson patikino, kad ES institucijos pasirengusios dar labiau finansiškai ir praktiškai prisidėti prie migrantų krizės sprendimo: „Esame pasirengę finansuoti papildomas priemones. Savaitės pabaigoje atsiųsiu į Lietuvą savo suformuotą ekspertų grupę, kuri detaliau aptars tą pagalbą.“
Paklausta, kiek Lietuvai gali prireikti papildomos europietiškos finansinės pagalbos, spaudos konferencijoje dalyvavusi premjerė I. Šimonytė nebuvo linkusi jos detalizuoti.
„Daug yra tikimybinių skaičiavimų, nes tos išlaidos priklauso nuo to, kokie yra migrantų srautai ir kiek jų pavyksta sugrąžinti į savo kilmės šalis. Bet nenorėčiau spekuliuoti konkrečiais skaičiais, nes visa tai paskui kitos pusės panaudojama ir propagandos tikslais. Turėtume, matyt, kalbėti apie dešimtis milijonų eurų, jeigu situacija išliks tokia pat ar panaši, kokia yra dabar, ir iki metų nei pernelyg nepagerės, bet ir ne pernelyg pablogės“, – kalbėjo premjerė.
„Bet yra ir kita dalis sprendinių, susijusi su fizine sienos apsauga, tiek įranga, kurią reikia pasienyje diegti, tiek ir fizinių barjerų, kuriuos Vyriausybė nusiteikusi pasienyje tiesti, pradedant nuo pažeidžiamų ruožų. Ir čia mes kalbame apie ženklias sumas, jei tas projektas bus visas įgyvendintas. Mes kalbame apie sumas, kurios viršija 100 mln. Eur. Bet Vyriausybė šį projektą įgyvendins nepriklausomai nuo to, kaip mums seksis diskutuoti su EK dėl galimo ES institucijų prisidėjimo, nes mes taip suprantame savo ir ES sienų apsaugą“, – pažymėjo premjerė.
I. Šimonytė taip pat teigė, kad ES yra prašoma aktyvesnės pagalbos, kalbantis su Iraku dėl kelionių į Minską mažinimo bei šalyje neteisėtai esančių žmonių grąžinimo.
„Akivaizdu, kad yra keletas dalykų, kur EK, ES institucijos Lietuvai padeda ir, tikiuosi, kad padės daugiau. Pirmiausia, yra paties srauto potencialo mažinimas. Čia didžiausias lūkestis yra ES galimybė išnaudoti savo derybines pozicijas su Irako vyriausybe“, – sakė premjerė.
Gali kreiptis dėl laikino apgyvendinimo
I. Šimonytė sakė, kad Lietuva svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus, neteisėtai kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, kitose ES šalyse.
„Tai svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Šį klausimą pakomentavo ir Y. Johansson.
„Kalbant apie migrantų perkėlimą iš Lietuvos, mums trūksta sistemos teikiant tokią paramą, tačiau matome, kad valstybės narės veikia greitai ir ambicingai reaguojant bei teikiant paramą ir solidarumą Lietuvai – tiek kalbant apie įrangą, tiek apie personalą. Ir visuomet turime galimybę prašyti savanoriško migrantų pasidalinimo, ir EK gali tai daryti, jeigu to prašys Lietuva“, – sakė eurokomisarė.
„Siūlyčiau įvesti ir privalomą solidarumo mechanizmą, kad užtikrintume, jog kai šalis narė patiria spaudimą, ji galėtų sulaukti pagalbos iš kitų narių ir ta parama nebūtų savanoriška“, – teigė eurokomisarė.
Akcentavo, ko labiausiai reikia
Po prezidento G. Nausėdos susitikimo su Y. Johansson išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad šio pokalbio metu aptarta Lietuvai reikalinga ES parama, siekiant suvaldyti nelegalios migracijos krizę.
Pasak pranešimo, „prezidentas akcentavo, ko labiausiai reikia šiuo metu Lietuvai ir kuo EK galėtų padėti: papildomus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ES tarpininkavimą repatrijuojant migrantus, užtvarai pasienyje įrengti reikalingus išteklius ir įrangą“.
„Tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nėra įprasta migracijos krizė – tai yra Baltarusijos režimo finansuojama hibridinė ataka prieš Lietuvą ir atsakas į ES palaikymą Baltarusijos pilietinei visuomenei, opozicijai ir demokratijos procesams. Tikimės ES institucijų ir šalių narių aktyvaus įsitraukimo, pagalbos ir tarpininkavimo sprendžiant ES ir Baltarusijos sienos apsaugos problemą“, – eurokomisarei sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad „ES institucijų įsitraukimas yra didelė pagalba Lietuvai ir išreiškė padėką EK už solidarumą su Lietuva ir pažadą prisidėti sienos apsaugos stiprinimui reikalingomis priemonėmis“.
Padidėjo dešimtis kartų
EK narės darbo programoje taip pat yra susitikimai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovais, Lietuvoje dirbančiais „Frontex“ ir Europos prieglobsčio paramos agentūros pareigūnais.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo apie 4.000 neteisėtų migrantų. Tai apie 40 kartų daugiau nei per visus 2020 m.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
