Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė siūlo migracijos procedūras trumpinti iki 10 dienų
Ministrų kabinetas penktadienį pritarė atitinkamiems įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimams, jie bus teikiami Seimui.
„Mūsų tikslas, kad priėmus visus šiuos įstatymų pakeitimus, pačios migracijos procedūros sutrumpėtų iki dešimties dienų“, – per Vyriausybės posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vyriausybė siūlo apriboti neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, siaurinti kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Siūloma nustatyti, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį netrukus po neteisėto Lietuvos sienos kirtimo, buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.
Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Taip pat numatoma, kad esant tokiai padėčiai, galėtų būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.
Vyriausybė taip pat pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma numatyti teisėjams papildomą atlygį už nenumatytai išaugusį darbo krūvį.
„Siūlome, kad ši nuostata įsigaliotų jau nuo šių metų rugpjūčio, nes matome, kad teisėjai tikrai gaus papildomą didelį krūvį dėl skundų ir prašymų, susijusių su sulaikymu migrantų, patenkančių į Lietuvą, taip pat dėl jų prieglobsčio prašymų. Norime, kad jie būtų pasiruošę ir motyvuoti greitai išnagrinėti šitas bylas ir šiuos skundus bei priimti sprendimus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Ministrų kabinetas prašo Seimo šiuos projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka, todėl kitą savaitę planuojama šaukti neeilinę Seimo sesiją.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda valstybės sienos saugumo klausimu pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su beveik dvidešimt kartų išaugusiais nelegalių migrantų srautais Baltarusijos pasienyje. Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai – organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą.
Sulaikyti dar 37 nelegalūs migrantai
Nuo ketvirtadienio ryto iki penktadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 37 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Pasak tarnybos, jau trečią parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1.546 neteisėti migrantai, daugiausiai – iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių.
VSAT duomenimis, iš 37 pastarąją parą sulaikytų migrantų 22 įkliuvo Varėnos rajono ribose, 13 – Švenčionių, 2 – Lazdijų.
Per praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai pereiti sieną Druskininkų užkardos ruože – tai pirmas toks atvejis liepą. Nuo metų pradžios būtent šios savivaldybės ribose sulaikyta daugiausiai migrantų, pirminiais duomenimis, – 512. Ignalinos rajone sulaikyta 312 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 248, Šalčininkų – 210.
Siekiant sustabdyti neteisėtų migrantų srautus iš Baltarusijos, kariuomenė pasienyje penktadienį pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą.
Lenkija grąžino Lietuvai kelias dešimtis migrantų
Lenkija pastaruoju metu grąžino Lietuvai kelias dešimtis Vakarų Europos valstybes bandžiusių pasiekti neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją.
„Yra žmonių, kurie bando išvykti, bet jie taip pat yra ir grąžinami. (...) Lenkijos Respublika yra kelias dešimtis tų žmonių, kurie, tikėtina, kirto sieną Lietuvoje, per pastarąsias savaites sugrąžinusi Lietuvai“, – LRT radijui penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Akivaizdu, kad kažkuriai daliai gal ir pavyko pasiekti kažkuriuos kitus taškus, tačiau tikrai tai ne visi žmonės“, – teigė ji.
Vidaus reikalų ministerijos BNS pateiktais duomenimis, Lenkija pastaruoju metu Lietuvai yra grąžinusi 38 neteisėtus migrantus.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
