ES ir JK paskutinę minutę susitarė dėl ateities prekybos santykių

JK ir ES daugiau kaip 2.000 puslapių susiderėtame dokumente skelbiama, kad JK ir ES prekiaus betarifiniu režimu. Prekybos susitarimą abiems pusėms pasiekti sekėsi sunkiai, derybos sviro, tai į vieną tai į kitą pusę, nuolat balansuota ties blogiausio scenarijaus riba.

Susitarimą likus vos daugiau nei savaitei iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, kuris numatytas gruodžio 31 d., dar turėjo ratifikuoti tiek Europos Parlamentas, tiek ir JK parlamentas.

Europos Parlamentas jau paskelbė, kad nebespės ratifikuoti viso susitarimo teksto, todėl bus pritaikytas laikinas viso susitarimo, ar jo dalių įgyvendinimas, jeigu abi pusės su tuo sutiks. Europos Komisija pasiūlys viso ar dalies teksto įgyvendinimą, su tuo sutikti dar turės ES valstybės narės. Tuomet susitarimo dalys, ar visas susitarimas, pradėtų galioti nuo sausio 1 d. JK parlamentas dokumentą ratifikuoti turėtų iki gruodžio 31 d.

Paskutinėmis savaitėmis daugiausiai nesutarimų kėlė žuvininkystės klausimas. JK norėjo įvesti kvotas ir riboti ES prieigą prie britų vandenų. Taip pat siekė po trijų metų persiderėti susitarimą iš naujo. ES pusė teigė, kad susitarimas turėtų būti sudarytas ilgesniam laikui, galiausiai susitarta persiderėti žuvininkystės kvotas po penkių metų.

ES žvejai baiminasi prarasti bet kokias galimybes žvejoti turtinguose JK žvejybos plotuose ir, tuo pačiu, pragyvenimo šaltinį. JK ir ES susitarė, kad ateityje kilusius ginčus spręs ne Europos Teisingumo Teismas, kaip to norėjo Bendrija, bet nepriklausomas tarptautinis arbitras.

[infogram id="ead96d89-73e4-4c22-b09e-a08fc4aa965c" prefix="TLb" format="interactive" title="Pagrindinės JK eksporto šalys 2019 m."]

Pasiektą susitarimą Ursula Von der Leyen, EK prezidentė, pavadino „geru, sąžiningu ir subalansuotu, teisingu ir atsakingu“ abiem pusėms.

Anot EK prezidentės, konkurencijos taisyklėms „bus sąžiningos“ ir žadėjo, kad ES taisyklės ir standartai „bus gerbiami“, taip pat esą numatyti „efektyvūs įrankiai“ tam atvejui, jeigu konkurencija tarpa abiejų pusių būtų iškreipta.

Abi pusės, anot EK vadovės, sutarė bendradarbiauti visose srityse, kuriose esama bendrų interesų, tokiose kaip klimato kaita, energetika, saugumas ir transportas.

Daugiausiai vargo kėlusių žuvininkystės klausimu, anot EK prezidentės, sutarta dėl „visiško aiškumo žvejų bendruomenėms“.

„Kartu mes vis tiek pasieksime daugiau, nei atskirai“, – sakė U. Von der Leyen kalboje po pasiekto susitarimo.

Michelis Barnier, vyriausiasis ES derybininkas, pabrėžė, kad galiausiai „laikrodis daugiau nebetiksi“.

„Šiandien yra palengvėjimo diena, tačiau nuspalvinta šiokio tokio liūdesio, kai palyginame tai, kas buvo prieš tai, ir kas laukia priešakyje“, – kalbėjo M. Barnier.

Vyriausiasis pabrėžė beprecedentį platumą ir kompleksiškumą derybose per trumpą laiką tarpą ir ES parodytą „vieningumą ir solidarumą“, kas suteikė Bendrijai stiprybės.

Borisas Johnsonas, JK premjeras, kiek vėliau prasidėjusioje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad JK įgyvendino „didžiausią prekybinį susitarimą iki šiol“.

B. Johnsonas kalboje džiaugėsi, kad susitarimas leis šalies eksportuotojams vykdyti dar daugiau verslo su „draugais Europoje“.

„Mes susigrąžinome visų užrašų ir pavadinimų kontrolę mūsų reguliacijoje, kad ji būtų išbaigta ir nesuvaržyta“, – sakė B. Johnsonas.

Prieš spaudos konferenciją apie pasiektą susitarimą paskelbusi JK vyriausybė pareiškė, kad „dabar galime pilnai pasinaudoti fantastiškomis galimybėmis, kurios mums prieinamos“.

Kalboje B. Johnsonas džiūgavo, kad pirmą kartą nuo 1973 m. šalis bus su nepriklausomais krantais ir pilnai kontroliuos savus vandenis. B. Johnsonas žadėjo, kad žvejams bus skirta per 100 mln. GBP modernizuoti laivams.

Pripažinęs, kad vietomis derybos buvo nuožmios, B. Johnsonas konstatavo, kad susitarimas yra „geras visai Europai“.

„ES tikrai nebus blogai, mano požiūriu, turėti prie savo slenksčio klestinčią, dinamišką ir patenkintą JK“, – sakė šalies premjeras.

Žuvininkystės teisių klausimais ES, anot B. Johnsono, ES norėjo 14 metų pereinamojo laikotarpio, JK siekė 3 metų.

„Sutarėme dėl 5 metų. Manau, kad tai buvo protinga“, – atskleidė premjeras.

Neilgai trukus, po ES ir JK lyderių pasisakymo, pradėjo plūsti ir kitų susijusių šalių reakcijos.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pabrėžė, kad „Brexit“ vyksta prieš Škotijos valia.

„Ir nesama jokio susitarimo, kuris atsvers tai, ką „Brexit“ atima iš mūsų. Laikas kurti ateities kelią mums, kaip nepriklausomai Europos tautai“, – BBC cituoja N. Sturgeon.

Savo ruožtu Airijos premjeras Michealas Martinas, pripažino, kad pasiektas „geras kompromisas ir subalansuotas rezultatas“.

„Nėra tokio dalyko, kaip geras „Brexit“ Airijai. Tačiau mes sunkiai dirbome, kad sumažintume neigiamas pasekmes. Manau, kad šiandien pasiektas susitarimas yra mažiausiai bloga įmanoma „Brexit“ versija, atsižvelgiant į aplinkybes“, – pareiškime išdėstė Airijos premjeras.

Jis pranešė, kad numatyti protokolai dėl Šiaurės Airijos leidžia pastarajai „sklandžiai prekiauti su Britanija ir ES bendrosios rinkos viduje“ ir „išvengia kietosios sienos“.