ES valstybės narės ir Europos Parlamentas susitarė dėl daugiamečio biudžeto 

Publikuota: 2020-11-10
Atnaujinta 2020-11-10 18:50
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Sąjungos valstybės narės antradienį pavakare susitarė dėl Bendrijos daugiametės finansinės perspektyvos, numatančios daugiau nei 1 trln. Eur vertės subsidijų valstybės narėms 2021–2027 m.  Pasiekus kompromisą taip pat atblokuota prieiga prie 750 mlrd. Eur vertės kovos su pandemija finansinių priemonių. Tačiau preliminarų susitarimą dar turės patvirtinti ES Taryba ir EP.

Tekstas papildytas antru, trečiu ir ketvirtu skyriais.

„Turime susitarimą“, – „Twitter“ paskyroje parašė Rasmusas Andresenas, žaliųjų europarlamentaras ir derybininkas dėl daugiametės finansinės perspektyvos (Multi-annual Financial Framework – MFF).

Kad susitarimas pasiektas, AFP-BNS pavirtino europarlamentarai ir diplomatai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

MFF didėja 16 mlrd. Eur.

Pasiektu susitarimu atblokuota prieiga prie 750 mlrd. Eur vertės kovos su pandemija finansinių priemonių paketo.  Susitarimas svarbus ir todėl, kad 2021 m. Lietuvos biudžeto projekte daugiau nei 800 mln. Eur pajamų numatyta gauti iš Lietuvai 2021–2023 m. numatytų 2,4 mlrd. Eur pagal šio paketo priemonę „Recovery and Recilience Facility“ (RRF). Šiomis lėšomis numatyta finansuoti nacionalinio ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo plano projektus (daugiausiai iš Ekonomikos ateities DNR plano).

Susitarimas pasiektas po keturis mėnesius trukusių derybų dėl išlaidų prioritetų, sutartų per ES viršūnių susitikimą liepos mėnesį.

Susitarimą dar reikia patvirtinti

Pasiektą preliminarų susitarimą dar turės patvirtinti ES Taryba ir Europos Parlamentas.

Janas Olbrychtas, EP narys ir MFF derybininkas iš Lenkijos, žurnalistams antradienį sakė, kad valstybes nares atstovaujanti ES Taryba susitarimą, kuris apima ir teisės viršenybės principą, turės priimti kvalifikuotos balsų daugumos balsais.  Sprendimui pasiekti, pasak J. Olbrychto, nereikės vienbalsiškumo.   Teisės viršenybės principas, kuriam priešinasi Vengrija ir Lenkija, reiškia, kad pažeidus ES sutartis valstybei narei gali būti stabdomas ES finansavimas.

Jei bus patvirtintas šis kompromisas, septynmetis ES biudžetas pradės veikti nuo 2021 m. sausio, o valstybės narės nacionaliniuose parlamentuose galės pradėti 750 mlrd. Eur finansinių priemonių dėl pandemijos paketo ratifikavimo procedūrą tam, kad jo lėšos galėtų būti naudojamos kovai su COVID-19 ir Bendrijos ekonomikos stiprinimui per „žaliąsias investicijas“, ekonomikų skaitmenizavimą, švietimo, socialinės atskirties mažinimo ir kitas reformas.

ES lyderiai š. m. liepą patvirtino 1,074 trln. Eur dydžio MFF. Tačiau EP kritikavo pasiektą susitarimą dėl nukarpytų lėšų sveikatos, tyrimų, švietimo ir kitoms programoms.  Be to, pasigedo aiškių įsipareigojimų ir plano dėl nuosavų šaltinių, kitaip sakant ES mokesčių.

Antradienį pasiektas kompromisas reiškia, kad 15 mlrd. Eur ES daugiamečiame biudžete  papildomai bus skirta tyrimų programai „Horizon Europe“, studentų mainų programai „Erasmus“ ir sveikatos programai „EU4Health“. Dar 1 mlrd. Eur numatytas ateities poreikiams ir krizėms spręsti. 

Papildomos lėšos daugiausia atkeliaus iš baudų, kurias įmonės moka už ES konkurencijos teisės pažeidimus. Europarlamentarai jau daugelį metų reikalavo, kad šios lėšos liktų ES biudžete. 

Ko siekė EP derybininkai

EP prioritetas derybose buvo užtikrinti, kad svarbiausios programos nebūtų finansuojamos per mažai, nes tai pakenktų ES įsipareigojimams ir prioritetams, visų pirma kovoti su klimato kaita ir plėtoti skaitmeninimą. 

Derybininkai taip pat sutarė, kad ekonomikos atsigavimo fondui pasiskolintų lėšų grąžinimas ateityje neturėtų vykti esamų ES investicijų programų sąskaita, taip pat dėl to neturėtų reikšmingai didėti valstybių įmokos į ES biudžetą. Todėl EP derybininkai parengė teisiškai įpareigojantį naujų nuosavų išteklių įdiegimo planą, kuris įtrauktas į tarpinstitucinį susitarimą.

Sutarė dėl mokesčių paletės

Jame nuo 2021 m numatytas plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dioksido importu, nuo 2024 m. – skaitmeninis mokestis, o nuo 2026 m. – finansinių sandorių mokestis bei finansinis įnašas, susijęs su įmonių sektoriumi arba nauja bendra pelno mokesčio baze.

Derybininkai taip pat sutarė, kad trys svarbiausios ES institucijos kartu vertins lėšų naudojimą iš Europos atsigavimo priemonės ir užtikrins jų panaudojimo skaidrumą, o EP su ES Taryba kartu spręs dėl galimybių nukrypti nuo anksčiau sutartų planų. Numatyta ir nauja EP ir Tarybos „konstruktyvaus dialogo“ procedūra, kuri leis abiem institucijoms vertinti su minėta priemone susijusių teisės aktų projektų poveikį biudžetui.

Taip pat sutarta patobulinti klimato ir biologinės įvairovės stebėjimo metodiką tam, kad bent 30% visų ES biudžeto bei Europos atsigavimo priemonės („Naujosios kartos ES“) išlaidų būtų skirta klimato kaitos mažinimo tikslams, taip pat 7,5% metinių išlaidų nuo 2024 m. ir 10% nuo 2026 m. būtų skirta biologinės įvairovės tikslams.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

Paaiškinimo dėl gryninamų 10.000 Eur prašysiantis „Swedbank“ tenori geriau pažinti klientus Premium

Didžiausią indėlių portfelį Lietuvoje valdantis „Swedbank“ parengė pinigų plovimo prevencijos testą, kurį...

Rinkos
05:45
„Citadele“ skaičiuoja rekordinį pirmąjį metų ketvirtį

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ekspertai: laukiamas Rusijos nemokumas niekaip nepaveiks pasaulio ekonomikos Premium

Sankcijų nuo savo tarptautinių oficialiųjų atsargų reikšmingos dalies atkirsta Rusija jau šią savaitę gali...

Verslo aplinka
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 9

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
VIVA 2 mln. Eur didina finansavimą „Montuotojui“

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) iš Pagalbos verslui fondo (PVF) suteiks papildomą 2 mln. Eur...

Finansai
2022.05.23
Nuo birželio padidės įvairios socialinės išmokos, tarp jų ir vaiko pinigai

Siekiant amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė pirmadienį...

Verslo aplinka
2022.05.23
J. Bidenas: recesija nėra neišvengiama

Recesija Jungtinėse Valstijose nėra neišvengiama, pirmadienį pareiškė šalies prezidentas Joe Bidenas, visgi...

Verslo aplinka
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 5

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
Komercinės paskirties statinių mokestinės vertės – kaip jos apskaičiuojamos ir kur jas rasti? Verslo tribūna

Kasmet nekilnojamojo turto savininkai pildydami nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijas turi...

Augant infliacijai įmonės laisvas lėšas nukreipia į NT investicijas Verslo tribūna

Spartėjanti infliacijos banga skatina Lietuvos bendroves ieškoti naujų būdų įdarbinant sukauptas laisvas...

Rinkos
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
Seime svarstomas draudimas skirti 1,2% GPM biudžetinėms įstaigoms

Iš valstybės biudžeto išlaikomus vaikų darželius, mokyklas, bibliotekas ar gydymo įstaigas, taip pat garažų,...

Finansai
2022.05.22
Šiaulių bankas paskolino „Infra Group“ daugiabučio statyboms sostinės Šnipiškėse

Šiaulių bankas pranešė suteikęs 2,6 mln. Eur dydžio finansavimą nekilnojamojo turto plėtotojai „Infra Group“...

Statyba ir NT
2022.05.22
„Invega“ primena: finansavimo galimybės rizikingam, bet visiems naudingam verslui

Socialinis verslas ir socialinio poveikio projektų vykdytojai gali pasinaudoti ir valstybės pagalba –...

Gazelė
2022.05.22
Kai verslininkai „apvalgo“ prie stalo sėdinčius kolegas Premium 1

Nuslėptais mokesčiais ne tik apvagiama valstybė, bet ir sukuriama nesąžininga konkurencija. Ypač didelis...

Gazelė
2022.05.21
„Moller auto“ pelnas pernai augo 2,5 karto 1

„Volkswagen“ automobilių prekybos ir remonto bendrovė „Moller Auto“ praėjusiais metais gavo 75,3 mln. Eur...

Finansai
2022.05.20
G. Šimkus: Baltijos šalys nesugeba išnaudoti stipraus regiono įvaizdžio investicijoms pritraukti

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo, kaip stipraus ir investuotojams...

Finansai
2022.05.20
„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: bus sukurta 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „SME Finance“ kartu su neobanku „SME Bank“ įkurs vidinį informacinių...

Vadyba
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku