ES valstybės narės ir Europos Parlamentas susitarė dėl daugiamečio biudžeto 

Tekstas papildytas antru, trečiu ir ketvirtu skyriais.

„Turime susitarimą“, – „Twitter“ paskyroje parašė Rasmusas Andresenas, žaliųjų europarlamentaras ir derybininkas dėl daugiametės finansinės perspektyvos (Multi-annual Financial Framework – MFF).

Kad susitarimas pasiektas, AFP-BNS pavirtino europarlamentarai ir diplomatai.

MFF didėja 16 mlrd. Eur.

Pasiektu susitarimu atblokuota prieiga prie 750 mlrd. Eur vertės kovos su pandemija finansinių priemonių paketo.  Susitarimas svarbus ir todėl, kad 2021 m. Lietuvos biudžeto projekte daugiau nei 800 mln. Eur pajamų numatyta gauti iš Lietuvai 2021–2023 m. numatytų 2,4 mlrd. Eur pagal šio paketo priemonę „Recovery and Recilience Facility“ (RRF). Šiomis lėšomis numatyta finansuoti nacionalinio ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo plano projektus (daugiausiai iš Ekonomikos ateities DNR plano).

Susitarimas pasiektas po keturis mėnesius trukusių derybų dėl išlaidų prioritetų, sutartų per ES viršūnių susitikimą liepos mėnesį.

Susitarimą dar reikia patvirtinti

Pasiektą preliminarų susitarimą dar turės patvirtinti ES Taryba ir Europos Parlamentas.

Janas Olbrychtas, EP narys ir MFF derybininkas iš Lenkijos, žurnalistams antradienį sakė, kad valstybes nares atstovaujanti ES Taryba susitarimą, kuris apima ir teisės viršenybės principą, turės priimti kvalifikuotos balsų daugumos balsais.  Sprendimui pasiekti, pasak J. Olbrychto, nereikės vienbalsiškumo.   Teisės viršenybės principas, kuriam priešinasi Vengrija ir Lenkija, reiškia, kad pažeidus ES sutartis valstybei narei gali būti stabdomas ES finansavimas.

Jei bus patvirtintas šis kompromisas, septynmetis ES biudžetas pradės veikti nuo 2021 m. sausio, o valstybės narės nacionaliniuose parlamentuose galės pradėti 750 mlrd. Eur finansinių priemonių dėl pandemijos paketo ratifikavimo procedūrą tam, kad jo lėšos galėtų būti naudojamos kovai su COVID-19 ir Bendrijos ekonomikos stiprinimui per „žaliąsias investicijas“, ekonomikų skaitmenizavimą, švietimo, socialinės atskirties mažinimo ir kitas reformas.

ES lyderiai š. m. liepą patvirtino 1,074 trln. Eur dydžio MFF. Tačiau EP kritikavo pasiektą susitarimą dėl nukarpytų lėšų sveikatos, tyrimų, švietimo ir kitoms programoms.  Be to, pasigedo aiškių įsipareigojimų ir plano dėl nuosavų šaltinių, kitaip sakant ES mokesčių.

Antradienį pasiektas kompromisas reiškia, kad 15 mlrd. Eur ES daugiamečiame biudžete  papildomai bus skirta tyrimų programai „Horizon Europe“, studentų mainų programai „Erasmus“ ir sveikatos programai „EU4Health“. Dar 1 mlrd. Eur numatytas ateities poreikiams ir krizėms spręsti. 

Papildomos lėšos daugiausia atkeliaus iš baudų, kurias įmonės moka už ES konkurencijos teisės pažeidimus. Europarlamentarai jau daugelį metų reikalavo, kad šios lėšos liktų ES biudžete. 

Ko siekė EP derybininkai

EP prioritetas derybose buvo užtikrinti, kad svarbiausios programos nebūtų finansuojamos per mažai, nes tai pakenktų ES įsipareigojimams ir prioritetams, visų pirma kovoti su klimato kaita ir plėtoti skaitmeninimą. 

Derybininkai taip pat sutarė, kad ekonomikos atsigavimo fondui pasiskolintų lėšų grąžinimas ateityje neturėtų vykti esamų ES investicijų programų sąskaita, taip pat dėl to neturėtų reikšmingai didėti valstybių įmokos į ES biudžetą. Todėl EP derybininkai parengė teisiškai įpareigojantį naujų nuosavų išteklių įdiegimo planą, kuris įtrauktas į tarpinstitucinį susitarimą.

Sutarė dėl mokesčių paletės

Jame nuo 2021 m numatytas plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dioksido importu, nuo 2024 m. – skaitmeninis mokestis, o nuo 2026 m. – finansinių sandorių mokestis bei finansinis įnašas, susijęs su įmonių sektoriumi arba nauja bendra pelno mokesčio baze.

Derybininkai taip pat sutarė, kad trys svarbiausios ES institucijos kartu vertins lėšų naudojimą iš Europos atsigavimo priemonės ir užtikrins jų panaudojimo skaidrumą, o EP su ES Taryba kartu spręs dėl galimybių nukrypti nuo anksčiau sutartų planų. Numatyta ir nauja EP ir Tarybos „konstruktyvaus dialogo“ procedūra, kuri leis abiem institucijoms vertinti su minėta priemone susijusių teisės aktų projektų poveikį biudžetui.

Taip pat sutarta patobulinti klimato ir biologinės įvairovės stebėjimo metodiką tam, kad bent 30% visų ES biudžeto bei Europos atsigavimo priemonės („Naujosios kartos ES“) išlaidų būtų skirta klimato kaitos mažinimo tikslams, taip pat 7,5% metinių išlaidų nuo 2024 m. ir 10% nuo 2026 m. būtų skirta biologinės įvairovės tikslams.