Pandemija nugramzdino euro zonos ekonomiką į istorinę recesiją

Pasak Eurostato, didelę ekonomikos dalį paralyžiavo dėl koronaviruso pandemijos įvestas karantinas, todėl fiksuotas nuosmukis buvo „bene giliausias“ nuo 1995 metų, kai pradėti stebėti duomenys.
„Tai yra šokiruojantis kritimas, tačiau visiškai suprantamas, nes antrąjį ketvirtį ekonomika buvo sustabdyta gana ilgą laiką“, – pažymėjo ING banko ekonomistas Bertas Colijnas.
Euro zonoje didžiausią šoką patyrė Ispanijos ekonomika, kuri antrajame metų ketvirtyje susitraukė 18,5%. Prancūzijos ir Italijos ekonomika taip pat smuko daugiau nei dešimt procentų. Prancūzijos ūkis sumenko rekordinius 13,8%, Italijos – 12,4%.
Prancūzijos antrojo ketvirčio susitraukimas buvo net didesnis nei rekordinis 10,1% BVP mažėjimas Vokietijoje.
Austrijos ekonomika sumenko 10,7%, Belgijos – 12,2%.
Euro zonos BVP pirmajame metų ketvirtyje smuko 3,6% ir antrajame metų ketvirtyje paniro į recesiją. VŽ primena, kad techninė recesija šalyje fiksuojama, kai du ketvirčius iš eilės ekonomika traukiasi.
Tokį šalių rezultatą lėmė vyriausybių dėl naujo koronaviruso pandemijos įvesti apribojimai ekonominei veiklai, kurie lėmė vartojimo smukimą ir kai kuriose euro zonos šalyse itin skaudžiai smogė turizmo sektoriui.
VŽ primena, kad ES lyderiai jau yra susitarę ekonomikos gaivinimui skirti 750 mlrd. Eur, kurie papildys ateinančią Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą. Lėšas šiam fondui Europos Komisija savo vardu pasiskolins rinkose.
„Aš manau, kad niekas, kas situaciją vertina realiai, negali tikėtis, kad iki 2021 metų pabaigos euro zonos BVP pasieks prieškrizinį lygį“,– „Bloomberg“ cituoja „UniCredit Group“ vyriausiąjį ekonomistą Eriką Nielseną.
Be to, ekonomikos atsigavimą greičiausiai pristabdys ir baimė dėl antrosios pandemijos bangos. Remiantis naujausia informacija, naujų koronaviruso atvejų daugėja visame pasaulyje. Nors vyriausybės tikina, kad nebesiims griežčiausių apribojimų verslui, tačiau baimė užsikrėsti greičiausiai vis tiek neigiamai paveiks vartotojų įpročius ir šie nebeis į restoranus, barus, ar parduotuves, o vartojimo smukimas atsilieps ir šalių ekonomikų atsigavimo perspektyvoms.
Analitikai taip pat sumažino greito V formos atsigavimo tikimybę.
„Sunkioji šio atsigavimo dalis turėtų prasidėti maždaug dabar“, – teigė B. Colijnas.
Tuo tarpu euro zonos infliacija liepą nežymiai pakilo iki 0,4%. Birželį infliacija siekė 0,3%.
[infogram id="332efbaa-b866-4f62-91a6-c40843d05ebb" prefix="xCD" format="interactive" title="Euro zona_verslo aplinka"]