G. Nausėda įspėjo Seimą: rinkėjai įvertins nenorą pritarti jo iniciatyvoms
Apie tai G. Nausėda pareiškė penktadienį po susitikimo su Seimo valdyba. Šio susitikimo metu kalbėta apie kitą savaitę prasidedančią Seimo eilinę rudens sesiją, kuriai prezidentas žada pateikti ne vieną įstatyminę iniciatyvą dėl socialinių išmokų didinimo, mokesčių ir mokestinių lengvatų sistemos peržiūros.
Ragino ieškoti balanso
„Pateikėme pluoštą ambicingų įstatyminių iniciatyvų, kurios susijusios su noru įtvirtinti gerovės valstybę. Iniciatyvos numato ne tik išlaidas socialinėms reikmėms, bet ir numato šaltinius, iš kur tuos papildomus pinigus galėtume paimti. Tokie pasiūlymai visuomet susilauks prieštaringos reakcijos, bet tai yra kaina, kurią turėtume sumokėti, jeigu norime padėti socialiai jautriausioms sritims“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/33?placement=
Anot jo, susitikimo su Seimo vadovybe metu be kita ko kalbėta, kad Lietuvoje diegiant gerovės valstybės idėją „labai svarbu laikytis finansinės disciplinos“. „Tai turi būti daroma paraleliai, ieškant ir laikantis balanso“, – pridūrė G. Nausėda.
Prezidentas mano, kad jo teikiamus pasiūlymus „yra realu įgyvendinti“. Paklaustas, ką darys, kad siūlymai būtų įdiegti, valstybės vadovas atsakė: „Eisim į Seimą, teiksim savo iniciatyvas, diskutuosim, kalbėsim argumentų kalba. O jeigu vis dėlto kažkas nebus priimta, visuomenei bus naudinga žinoti, kas nepriėmė, kodėl nepriėmė, dėl kokių priežasčių tai padarė. Ypač prieš rinkimus būtų naudinga tokia informacija.“
Nesiūlo įšaldyti NPD
G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. Eur, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui. Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
G. Nausėda penktadienį atkreipė dėmesį, kad jis nesiūlo visiškai atsisakyti lengvatos žymėtam dyzelinui, o tik siūlo ją sumažinti. Be to, prezidentas atkreipė dėmesį, kad neteiks siūlymo visiškai įšaldyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimą, bet siūlys tik jį didinti lėčiau. „Dėl to kaip tik yra pakankamai platus sutarimas. Vyriausybė irgi yra nusiteikusi tą daryti, kiek man yra žinoma“, – kalbėjo jis.
Ar prezidento pasiūlymai bus įtraukti į kitų metų biudžetą, ar įsigalios vėliau, priklausys nuo Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos apsisprendimo dėl jų įtraukimo į 2020 m. biudžetinį paketą. Kol kas valdantieji gana atsargiai vertino valstybės vadovo iniciatyvas, tikindami, kad daugumai jų apsvarstyti reikėtų paskirti daugiau laiko.
Apie Seimo vadovą nekalbėta
Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, po pokalbio su prezidentu žurnalistams sakė tikįs, kad „konstruktyvus bendravimas su valstybės vadovu tęsis ir ateityje“.
„Artėjančios sesijos prioritetai jau yra paskelbti. Dalis įstatymų projektų dar nėra registruoti, tad jie dar išsiryškins ateityje. Šįkart naujovė ta, kad prezidentas ne tik teikia savo projektus, bet ir deklaruoja paramą kai kurioms jau įregistruotoms iniciatyvoms“, – džiaugėsi V. Pranckietis.
Pasak jo, susitikimo metu nebuvo kalbama apie dalies valdančiųjų iniciatyvas rudens sesijoje spręsti Seimo vadovo pakeitimo klausimą. Esą dėl to apsispręs pats Seimas.
Kitų metų biudžetas bei jį lydintys mokestiniai ir socialiniai pakoregavimai, papildomos lengvatos investuotojams, kova su korupcija, įskaitant turto civilinio konfiskavimo instituto įteisinimas, švietimo sistemos pertvarka, tarėjų teismuose įvedimas.
Šiuos ir kitus prioritetus nurodo Seimas savo rudens sesijos darbų programoje. Ji bus parlamentarams pristatyta pirmąją sesijos dieną – ateinantį antradienį.
Pagal Konstituciją, Seimo eilinė rudens sesija prasideda kasmet rugsėjo 10 d. ir tęsiasi iki Kalėdų.
Svarbiausiu klausimu taps biudžetas
Penktadienį išplatintame pranešime spaudai nurodo, kad „sesijos darbų programoje numatytos penkios veiklos kryptys – darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė“.
Pagrindiniu rudens sesijos klausimu tradiciškai taps kitų metų biudžeto projekto bei jį lydinčių įstatymų paketo svarstymas ir priėmimas. Vyriausybė iki spalio vidurio privalo pateikti Seimui vadinamąjį biudžetinį paketą, jis paprastai priimamas lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje.
Seimo pranešime spaudai apie sesijos darbų programą pastebima, kad kartu su biudžetu numatoma priimti įstatymus, kuriais bus „tęsiamas socialinės atskirties mažinimas“. Tarp planuojamų priemonių – vaiko pinigų didinimas, visuotinio nemokamo mokinių maitinimo įvedimo pradžia, motinystės, vaiko priežiūros išmokų peržiūra ir t.t.
Sąraše – 507 projektai
Vyriausybė šį rudenį Seimui siūlys svarstyti kelis šimtus įstatymų projektų, tarp jų – dėl pelno mokesčio lengvatų stambiems investuotojams, aplinkos taršos mažinimo priemonių, mokesčių plėtros, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo išlaikymo kaštų mažinimo, Statybininko kortelės įteisinimo, nemokamų vaistų senjorams, žemės ūkio rizikos fondo įsteigimo.
VERSLO TRIBŪNA
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.
Ką reiškia valdyti projektus, kuriuose dalyvauja skirtingos šalys, dešimtys organizacijų ir šimtai specialistų? Dainius Gečas, „Tyrens Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad dirbant prie tokių projektų kaip „Rail Baltica“ būtina aiški struktūra ir atsakomybės.
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Istorinė Lietuvos alaus darykla, 360 m. jubiliejų šiemet švenčianti „Gubernija“, tampa Lietuvos krepšinio lygos (LKL) strategine partnere. Abi organizacijos pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį, kuri sujungs dvi svarbias lietuviškas tradicijas – aludarystės paveldą ir aistrą krepšiniui.
Planuojamas taip pat skolų išieškojimo įmonių veiklos reguliavimo tobulinimas, turto civilinio konfiskavimo instituto įtvirtinimas, lobistinės veiklos reguliavimo tobulinimas, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrinimas, tarėjų instituto įtvirtinimas.
Tarp rudens sesijos darbų – „pokyčių švietimo sistemoje teisinio reglamentavimo tobulinimas ir kontrolė“, taip pat „kultūros politikos teisinio reguliavimo sistemos
sukūrimas ir valstybės įsipareigojimų kultūros srityje įtvirtinimas“.
Sesijos metu bus siūloma svarstyti 507 projektai, kuriuos teiks Vyriausybė, prezidentas, Seimo komitetai, frakcijos ir atskiri parlamentarai.
