VŽ paaiškina: kokius įgaliojimus turi Lietuvos prezidentas 

Publikuota: 2019-07-11
Lietuvos prezidento darbinė rezidencija - istoriniai rūmai Vilniaus senamiestyje, S. Daukanto aikštėje.  Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos prezidento darbinė rezidencija - istoriniai rūmai Vilniaus senamiestyje, S. Daukanto aikštėje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Konstitucinės teisės specialistai Lietuvą vadina „parlamentine respublika su tam tikrais pusiau prezidentizmo bruožais“. Tai reiškia, kad prezidento, nors ir tiesiogiai renkamo, įgaliojimai yra gerokai riboti. Kita vertus, valstybės vadovo statusas Lietuvoje nėra tik simbolinis kaip aplinkinėse europietiškose valstybėse.

Kitaip nei parlamentinėse ar prezidentinėse

Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje bei dalyje kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios nėra monarchijos, prezidentai yra renkami parlamentuose arba specialiose rinkikų asamblėjose. Todėl šiose valstybėse prezidento vaidmuo yra faktiškai simbolinis, reprezentacinis, labiau panašus į konstitucinio monarcho statusą tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Ispanija ar Švedija.

Bet net ir tos šalys, kurios turi tiesiogiai renkamus prezidentus, pvz., Lenkija, Suomija, Čekija, Austrija, yra labiau parlamentinės valstybės. Čia išimtimi galima laikyti tik Prancūziją, kuri yra aiškiai išreikšta prezidentinė valstybė.

Tuo metu Lietuva turi tiesiogiai renkamą prezidentą, bet ne prezidentinį valdymo modelį.   

Anot Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Sauliaus Arlausko mokslinio darbo „Lietuvos Respublikos Prezidento statuso ir įgaliojimų tobulinimo galimybės parlamentinėje valdymo formoje“, Lietuvoje nusistovėjo „parlamentinis valdymas su pusiau prezidentinio modelio ypatumais“.

Ekspertai pabrėžia, kad aukščiausią politinį postą Lietuvoje užimančių asmenų sprendimai didesne dalimi priklauso nuo parlamentinės daugumos bei jos suformuotos Vyriausybės valios, nors valstybės vadovas ir gali kiek daugiau nei grynai parlamentinėje respublikoje.

Gimė karštoje diskusijoje

Tokį sudėtingą konstitucinį modelį nulėmė atkurtos nepriklausomybės aušroje vykę aštrūs politiniai debatai, kokie turėtų būti prezidento įgaliojimai ir jo santykiai su Seimu bei Vyriausybe.

1992 m. gegužės 23 d. netgi įvyko referendumas dėl prezidentinės valdymo sistemos įvedimo su labai dideliais valstybės vadovo įgaliojimais, pvz., galimybe bet kada ir bet kuriomis sąlygomis paleisti Seimą, formuoti sau pavaldžią Vyriausybę, netgi neatsižvelgiant į parlamentinės daugumos valią ir t. t. Referendumas žlugo, į jį nesusirinkus pakankamai balsuotojų.

Todėl, kaip prisimena vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius, 1992-ųjų vasarą politikai pradėjo ieškoti kompromisinio varianto tarp prezidentinės ir parlamentinės valstybės valdymo formos. Taip ir gimė Konstitucija, kuri Seimui ir jame susiformavusiai daugumai suteikė gana plačius įgaliojimus, bet nenuskriaudė ir tiesiogiai renkamo prezidento, kuriam numatytos toli gražu ne visada simbolinės galios.

Turi paisyti parlamentinės daugumos

Visa tai nulėmė, kad skirtingai nei valstybėse, kur prezidentai yra renkami parlamentuose ir jų įgaliojimai yra labiau simboliniai, Lietuvoje prezidentas gali daugiau. Pvz., prezidentas Lietuvoje tvirtina ministrus, taigi, ir turi tam tikrą įtaką formuojant Vyriausybę. Prezidentas taip pat turi įstatymų projektų iniciatyvos teisę, gali vetuoti bet kuriuos Seimo priimtus įstatymus, išskyrus Konstitucijos pataisas, tam tikromis, tiesa, gana sudėtingomis konstitucinėmis sąlygomis gali paleisti Seimą.

[infogram id="56263b67-18dd-4ca9-ad86-f84e8ccc4432" prefix="Men" format="interactive" title="Verslo aplinka: Lietuvos prezidento funkcijos"]

Kita vertus, kaip nurodo konstitucinės teisės specialistai, faktiškai visos Lietuvos prezidento galios yra ribotos, savarankiškai valstybės vadovas beveik nieko negali padaryti – visais atvejais būtinas Seimo arba Vyriausybės dalyvavimas, atitinkamų konsultacinių organų patarimas.

Net ir veto įstatymams teisės panaudojimas toli gražu nereiškia, kad prezidentas automatiškai sustabdo Seimo priimtą teisės aktą. Parlamentinė dauguma gana nesudėtingai gali atmesti veto ir tuomet valstybės vadovui privalu pasirašyti ir paskelbti pakartotinai Seimo priimtą įstatymą.

Nors Konstitucijoje nurodoma, kad prezidentas teikia Seimui ministro pirmininko kandidatūrą ir parlamentarų sutikimu skiria premjerą, paveda jam sudaryti Vyriausybę, tai nereiškia, kad valstybės vadovas turi kandidato savarankiško pasirinkimo teisę. Kaip dar 1998 m. išaiškino Konstitucinis Teismas, „prezidentui parenkant kandidatą į ministrus pirmininkus privalu paisyti parlamente susidariusios politinės daugumos ir būtina teikti tokį kandidatą, kuris priimtinas parlamentinei daugumai“.

Reikalingas patarimas

Bene didžiausius įgaliojimus Lietuvos prezidentas turi užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityse. Pvz., prezidentas, anot Konstitucijos, „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus“. Bet čia pat priduriama, kad užsienio politiką jis vykdo kartu su Vyriausybe, taigi, su ja derindamas klausimus, įskaitant ir Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje paskyrimą ar atšaukimą.

Prezidentas nėra visiškai savarankiškas net ir tose srityse, kurios, atrodytų, yra jo prerogatyva – skiriant teisėjus, suteikiant karinius laipsnius, Lietuvos pilietybę, malonę nuteistiesiems ar apdovanojant nusipelniusius. Visais šiais atvejais būtinas atitinkamų institucijų – Teisėjų tarybos, vidaus reikalų ministro, Malonės komisijos ar Apdovanojimų tarybos – patarimas.

Prezidentas negali kada panorėjęs paskelbti pirmalaikių Seimo rinkimų. Tam reikalingos atitinkamos konstitucinės sąlygos – jeigu Seimas negeba patvirtinti naujai suformuotos Vyriausybės programos arba jeigu balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą ministrų kabinetu.

Tačiau ir tokiais atvejais valstybės vadovas dar turi pasirinkimo teisę – skelbti pirmalaikius rinkimus ar bandyti to išvengti. Mat po pirmalaikių rinkimų susirinkęs naujasis Seimas gali nesunkiai paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus. 

„Mandagumo atsistatydinimas“

Ypatinga situacija prezidento santykiuose su Vyriausybe susidaro po valstybės vadovo rinkimų ir jo priesaikos.

Konstitucija nurodo, kad Vyriausybė privalo grąžinti įgaliojimus naujam prezidentui. Tačiau šis veiksmas, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, nėra tapatus Vyriausybės atsistatydinimui, kuris yra privalomas po naujojo Seimo rinkimų. Įgaliojimų grąžinimas naujam prezidentui yra pavadintas „mandagumo atsistatydinimu“, kuris leidžia valstybės vadovui patikrinti, ar Seimo dauguma vis dar pasitiki savo suformuotu kabinetu.

Būtent todėl įstatymai nurodo, kad po priesaikos gavęs Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus naujasis prezidentas teikia Seimui tos pačios Vyriausybės vadovo kandidatūrą. Jeigu parlamentarai balsų dauguma tam pačiam premjerui pritaria, yra laikoma, kad naujai kartu su prezidentu suformuotas ministrų kabinetas yra gavęs įgaliojimus dirbti toliau, jeigu jame nėra pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų. Jeigu pasikeitimų yra daugiau, tuomet Seimas dar turi papildomai balsuoti dėl pakartotinio Vyriausybės programos patvirtinimo.

Tokia teisinė situacija klostosi ir dabar. Šį penktadienį, kai išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda prisieks, Saulius Skvernelis grąžins jam savo vadovaujamos septynioliktosios Vyriausybės įgaliojimus.

Numatoma, kad kitą savaitę G. Nausėda pateiks Seimui S. Skvernelio kandidatūrą į premjerus, parlamentarai balsuos, tada prezidentas su „senuoju-naujuoju“ Vyriausybės vadovu suformuos ministrų kabineto sudėtį. Jeigu jame pasikeis daugiau kaip pusė ministrų, paskutinę liepos savaitę Seimas dar balsuos dėl Vyriausybės programos.  

Atnaujintos Vyriausybės, kad ir kiek ministrų joje bus pasikeitę, numeracija nepakis – ji išliks septynioliktąja.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Rinkimus Ukrainoje laimėjo V. Zelenskio partija, gavusi apie 44% balsų  4

Sekmadienį Ukrainoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainoje jau balsavo 35,77% rinkėjų, pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų

Sekmadienį Ukrainoje vykstant parlamento rinkimams šalyje pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų. Tačiau apskritai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainiečiai Lietuvoje balsuoja parlamento rinkimuose 1

Lietuvoje gyvenantys ar viešintys ukrainiečiai sekmadienį balsuoja šalies Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainos Rados rinkimai: pergalė prognozuojama prezidento partijai

Ukrainoje šiandien „tylos diena“ – Aukščiausiosios Rados rinkimų išvakarėse draudžiama bet kokia rinkimų...

Verslo aplinka
2019.07.20
Benjaminas Netanyahu tapo ilgiausiai einančiu pareigas Izraelio premjeru 2

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šiandien tapo ilgiausiai pareigas einančiu šalies ministru...

Verslo aplinka
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 4

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Populiariausias politikas – G. Nausėda, jo reitingas auga 1

Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas Nausėda.

Verslo aplinka
2019.07.20
Iranas užgrobė britų tanklaivį 11

Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė gilų susirūpinimą dėl Hormūzo sąsiauryje sulaikyto su šios šalies...

Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Seime sumaištis dėl A. Širinskienės 14

Seimo narei Agnei Širinskienei perėjus į „tvarkiečių“ frakciją Seime kilo sumaištis dėl jos pareigų, į kurias...

Verslo aplinka
2019.07.19
Prezidentas nori, kad R. Karoblis, V. Šapoka ir V. Sinkevičius liktų 35

Valdantieji iš prezidento Gitano Nausėdos išgirdo pageidavimą, kad bent trys kertiniai ministrai išliktų ir...

Verslo aplinka
2019.07.19
„Scandagra“ pernai pasiekė rekordinę 177 mln. Eur apyvartą 1

Skandinavijos kapitalo trąšų bei grūdų prekybos bendrovė „Scandagra“ 2018 metais toliau didino pajamas ir...

Verslo aplinka
2019.07.19
Naujasis kariuomenės vadas sieks ankstinti naujų šarvuočių, artilerijos sistemų pirkimus 16

Būsimasis kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys sako, kad sieks paankstinti naujų šarvuočių...

Verslo aplinka
2019.07.19
Premjeras: Lietuva EK norėtų ekonomikos, energetikos arba sienų apsaugos portfelio

Lietuva naujos kadencijos Europos Komisijoje (EK) sieks ekonomikos, energetikos arba sienų apsaugos...

Verslo aplinka
2019.07.19
D. Trumpas: JAV pajėgos numušė Irano bepilotį orlaivį 2

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV karinis jūrų laivynas Hormūzo sąsiauryje numušė Irano...

Verslo aplinka
2019.07.19
„Klaipėdos Smeltę“ akcininkai MSC paliko be dalies krovinių Premium

Klaipėdos uostas prarado konteinerių laivybos regioninio centro statusą – laivybos milžinė MSC didžiuosius...

Verslo aplinka
2019.07.19
Per pusmetį Lietuvoje tris kartus padaugėjo susirgimų skarlatina

Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik tris kartus daugiau susirgimų skarlatina nei pernai per tą...

Verslo aplinka
2019.07.18
Beveik 2.000 abiturientų šiemet gavo 100 balų įvertinimą

Beveik 2.000 jaunuolių šiemet gavo 100 balų įvertinimą už mažiausiai vieną brandos egzaminą, pranešė...

Verslo aplinka
2019.07.18
Žala pacientams dėl medikų klaidų bus atlyginama paprasčiau

Žalą gydymo įstaigų pacientams nuo kitų metų atlygins specialus fondas. Be to, žmonėms nebereikės įrodinėti...

Verslo aplinka
2019.07.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau