VŽ paaiškina: kokius įgaliojimus turi Lietuvos prezidentas 

Publikuota: 2019-07-11
Lietuvos prezidento darbinė rezidencija - istoriniai rūmai Vilniaus senamiestyje, S. Daukanto aikštėje.  Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos prezidento darbinė rezidencija - istoriniai rūmai Vilniaus senamiestyje, S. Daukanto aikštėje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Konstitucinės teisės specialistai Lietuvą vadina „parlamentine respublika su tam tikrais pusiau prezidentizmo bruožais“. Tai reiškia, kad prezidento, nors ir tiesiogiai renkamo, įgaliojimai yra gerokai riboti. Kita vertus, valstybės vadovo statusas Lietuvoje nėra tik simbolinis kaip aplinkinėse europietiškose valstybėse.

Kitaip nei parlamentinėse ar prezidentinėse

Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje bei dalyje kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios nėra monarchijos, prezidentai yra renkami parlamentuose arba specialiose rinkikų asamblėjose. Todėl šiose valstybėse prezidento vaidmuo yra faktiškai simbolinis, reprezentacinis, labiau panašus į konstitucinio monarcho statusą tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Ispanija ar Švedija.

Bet net ir tos šalys, kurios turi tiesiogiai renkamus prezidentus, pvz., Lenkija, Suomija, Čekija, Austrija, yra labiau parlamentinės valstybės. Čia išimtimi galima laikyti tik Prancūziją, kuri yra aiškiai išreikšta prezidentinė valstybė.

Tuo metu Lietuva turi tiesiogiai renkamą prezidentą, bet ne prezidentinį valdymo modelį.   

Anot Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Sauliaus Arlausko mokslinio darbo „Lietuvos Respublikos Prezidento statuso ir įgaliojimų tobulinimo galimybės parlamentinėje valdymo formoje“, Lietuvoje nusistovėjo „parlamentinis valdymas su pusiau prezidentinio modelio ypatumais“.

Ekspertai pabrėžia, kad aukščiausią politinį postą Lietuvoje užimančių asmenų sprendimai didesne dalimi priklauso nuo parlamentinės daugumos bei jos suformuotos Vyriausybės valios, nors valstybės vadovas ir gali kiek daugiau nei grynai parlamentinėje respublikoje.

Gimė karštoje diskusijoje

Tokį sudėtingą konstitucinį modelį nulėmė atkurtos nepriklausomybės aušroje vykę aštrūs politiniai debatai, kokie turėtų būti prezidento įgaliojimai ir jo santykiai su Seimu bei Vyriausybe.

1992 m. gegužės 23 d. netgi įvyko referendumas dėl prezidentinės valdymo sistemos įvedimo su labai dideliais valstybės vadovo įgaliojimais, pvz., galimybe bet kada ir bet kuriomis sąlygomis paleisti Seimą, formuoti sau pavaldžią Vyriausybę, netgi neatsižvelgiant į parlamentinės daugumos valią ir t. t. Referendumas žlugo, į jį nesusirinkus pakankamai balsuotojų.

Todėl, kaip prisimena vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius, 1992-ųjų vasarą politikai pradėjo ieškoti kompromisinio varianto tarp prezidentinės ir parlamentinės valstybės valdymo formos. Taip ir gimė Konstitucija, kuri Seimui ir jame susiformavusiai daugumai suteikė gana plačius įgaliojimus, bet nenuskriaudė ir tiesiogiai renkamo prezidento, kuriam numatytos toli gražu ne visada simbolinės galios.

Turi paisyti parlamentinės daugumos

Visa tai nulėmė, kad skirtingai nei valstybėse, kur prezidentai yra renkami parlamentuose ir jų įgaliojimai yra labiau simboliniai, Lietuvoje prezidentas gali daugiau. Pvz., prezidentas Lietuvoje tvirtina ministrus, taigi, ir turi tam tikrą įtaką formuojant Vyriausybę. Prezidentas taip pat turi įstatymų projektų iniciatyvos teisę, gali vetuoti bet kuriuos Seimo priimtus įstatymus, išskyrus Konstitucijos pataisas, tam tikromis, tiesa, gana sudėtingomis konstitucinėmis sąlygomis gali paleisti Seimą.

[infogram id="56263b67-18dd-4ca9-ad86-f84e8ccc4432" prefix="Men" format="interactive" title="Verslo aplinka: Lietuvos prezidento funkcijos"]

Kita vertus, kaip nurodo konstitucinės teisės specialistai, faktiškai visos Lietuvos prezidento galios yra ribotos, savarankiškai valstybės vadovas beveik nieko negali padaryti – visais atvejais būtinas Seimo arba Vyriausybės dalyvavimas, atitinkamų konsultacinių organų patarimas.

Net ir veto įstatymams teisės panaudojimas toli gražu nereiškia, kad prezidentas automatiškai sustabdo Seimo priimtą teisės aktą. Parlamentinė dauguma gana nesudėtingai gali atmesti veto ir tuomet valstybės vadovui privalu pasirašyti ir paskelbti pakartotinai Seimo priimtą įstatymą.

Nors Konstitucijoje nurodoma, kad prezidentas teikia Seimui ministro pirmininko kandidatūrą ir parlamentarų sutikimu skiria premjerą, paveda jam sudaryti Vyriausybę, tai nereiškia, kad valstybės vadovas turi kandidato savarankiško pasirinkimo teisę. Kaip dar 1998 m. išaiškino Konstitucinis Teismas, „prezidentui parenkant kandidatą į ministrus pirmininkus privalu paisyti parlamente susidariusios politinės daugumos ir būtina teikti tokį kandidatą, kuris priimtinas parlamentinei daugumai“.

Reikalingas patarimas

Bene didžiausius įgaliojimus Lietuvos prezidentas turi užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityse. Pvz., prezidentas, anot Konstitucijos, „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus“. Bet čia pat priduriama, kad užsienio politiką jis vykdo kartu su Vyriausybe, taigi, su ja derindamas klausimus, įskaitant ir Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje paskyrimą ar atšaukimą.

Prezidentas nėra visiškai savarankiškas net ir tose srityse, kurios, atrodytų, yra jo prerogatyva – skiriant teisėjus, suteikiant karinius laipsnius, Lietuvos pilietybę, malonę nuteistiesiems ar apdovanojant nusipelniusius. Visais šiais atvejais būtinas atitinkamų institucijų – Teisėjų tarybos, vidaus reikalų ministro, Malonės komisijos ar Apdovanojimų tarybos – patarimas.

Prezidentas negali kada panorėjęs paskelbti pirmalaikių Seimo rinkimų. Tam reikalingos atitinkamos konstitucinės sąlygos – jeigu Seimas negeba patvirtinti naujai suformuotos Vyriausybės programos arba jeigu balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą ministrų kabinetu.

Tačiau ir tokiais atvejais valstybės vadovas dar turi pasirinkimo teisę – skelbti pirmalaikius rinkimus ar bandyti to išvengti. Mat po pirmalaikių rinkimų susirinkęs naujasis Seimas gali nesunkiai paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus. 

„Mandagumo atsistatydinimas“

Ypatinga situacija prezidento santykiuose su Vyriausybe susidaro po valstybės vadovo rinkimų ir jo priesaikos.

Konstitucija nurodo, kad Vyriausybė privalo grąžinti įgaliojimus naujam prezidentui. Tačiau šis veiksmas, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, nėra tapatus Vyriausybės atsistatydinimui, kuris yra privalomas po naujojo Seimo rinkimų. Įgaliojimų grąžinimas naujam prezidentui yra pavadintas „mandagumo atsistatydinimu“, kuris leidžia valstybės vadovui patikrinti, ar Seimo dauguma vis dar pasitiki savo suformuotu kabinetu.

Būtent todėl įstatymai nurodo, kad po priesaikos gavęs Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus naujasis prezidentas teikia Seimui tos pačios Vyriausybės vadovo kandidatūrą. Jeigu parlamentarai balsų dauguma tam pačiam premjerui pritaria, yra laikoma, kad naujai kartu su prezidentu suformuotas ministrų kabinetas yra gavęs įgaliojimus dirbti toliau, jeigu jame nėra pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų. Jeigu pasikeitimų yra daugiau, tuomet Seimas dar turi papildomai balsuoti dėl pakartotinio Vyriausybės programos patvirtinimo.

Tokia teisinė situacija klostosi ir dabar. Šį penktadienį, kai išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda prisieks, Saulius Skvernelis grąžins jam savo vadovaujamos septynioliktosios Vyriausybės įgaliojimus.

Numatoma, kad kitą savaitę G. Nausėda pateiks Seimui S. Skvernelio kandidatūrą į premjerus, parlamentarai balsuos, tada prezidentas su „senuoju-naujuoju“ Vyriausybės vadovu suformuos ministrų kabineto sudėtį. Jeigu jame pasikeis daugiau kaip pusė ministrų, paskutinę liepos savaitę Seimas dar balsuos dėl Vyriausybės programos.  

Atnaujintos Vyriausybės, kad ir kiek ministrų joje bus pasikeitę, numeracija nepakis – ji išliks septynioliktąja.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Miškų urėdijos direktoriumi paskirtas V. Kaubrė

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
G. Nausėda pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri...

Verslo aplinka
2019.11.11
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 1

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 7

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

„Sodra“ savarankiškai dirbančius ragina susimokėti skolas, nesumokėjus ketina išieškoti

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16.000 gyventojų, kurie 2018 m. vykdė savarankišką veiklą,...

Verslo aplinka
2019.11.11
Šūviai Honkonge ženklina didesnės įtampos etapo pradžią

Lapkričio 11 d. policijos pareigūnas Honkonge šovė į protestuotoją ir jį sunkiai sužeidė. Protesto akcijos...

2019.11.11
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Teisme liudijęs „MG Baltic“ teisininkas: R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

Koncerno „MG Baltic“ teisininkas ir buvęs valdybos narys Romanas Raulynaitis pirmadienį teisme liudijo, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Valdantieji po truputį atsitraukia dėl NT mokesčio  2

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bando ieškoti Seimo...

Verslo aplinka
2019.11.11
VRM ir PAGD už 16,6 mln. Eur perka automobilius su gelbėjimo įranga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) už 16,6 mln.

Verslo aplinka
2019.11.11
Ispanijos rinkimų rezultatai išeities iš politinės aklavietės nežada

Valdančioji Socialistų partija laimėjo Ispanijos parlamento rinkimus, bet negavo pakankamai mandatų, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
„Jaguar“: po nauju žvėries kailiu plaka ta pati širdis Verslo tribūna

Miesto visureigis – toks yra naujasis „jaguaro“ pavidalas. Tiems, kas mano, kad kartu su elegantiško sedano...

Verslo aplinka
2019.11.11
„Brexit“ kampanija atvėrė Pandoros skrynią – kas laukia Lietuvos rinkėjų 1

2016 m. Jungtinėje Karalystėje vykęs „Brexit“ referendumas paliko net ne pėdsaką, o gilų randą Europos bei...

Verslo aplinka
2019.11.11
Nors kreditai kainuoja juokingai mažai, skolos didinti negalime  Premium

Lietuvos valstybės skola siekia apie trečdalį bendrojo vidaus produkto (BVP) ir pastaraisiais metais po...

Verslo aplinka
2019.11.11
Nusilpus kronai, norvegų partneriai spaudžia dėl mažesnių kainų Premium

Susilpnėjusi Norvegijos krona kol kas nepakirto Lietuvos eksporto į šią rinką. Tačiau verslininkai sako, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Vilniuje buvo evakuotas „Impuls“ sporto klubas

Sekmadienį buvo evakuotas Vilniuje, Kareivių g., esantis sporto klubas „Impuls“.

Verslo aplinka
2019.11.10
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Apsispręskime, kiek atliekų mums reikia: daugiau ar mažiau 2

Šių metų rudenį pavadinčiau simptomišku ne tik elektronikos įrangos gamintojams ir importuotojams, bet ir...

Verslo aplinka
2019.11.10
Rengiamasi rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą iki Lenkijos sienos 3

Kelių direkcija rengiasi maždaug 300 mln. vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki sienos su...

Verslo aplinka
2019.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau