VŽ paaiškina: kaip skaičiuojami ministrų pasikeitimai ir kuo jie gali baigtis

Po to, kai pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis paskelbė apie trijų ministrų – švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos – atstatydinimą, viešojoje erdvėje vėl pagausėjo apokaliptinių prognozių apie priartėjusį Seimo balsavimą dėl pasitikėjimo šia Vyriausybe.

Iš tikrųjų, Konstitucijos 101 straipsnyje nurodoma, kad „kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus“, o „priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti“.

Vytautas Sinkevičius, konstitucinės teisės specialistas, pirmiausia atkreipia dėmesį į Konstitucijos formuluotę „kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų“.

„Dabar Vyriausybėje iš viso yra 15 narių – ministras pirmininkas ir 14 ministrų. Tad bet kuriuo atveju – ar skaičiuotume nuo 15-os, ar nuo 14-os – daugiau kaip pusė yra 8, o ne 7, kaip kartais yra manoma ir skaičiuojama“, – VŽ sakė p. Sinkevičius.

2016 m. gruodžio 13 d. pradėjusioje dirbti septynioliktojoje Vyriausybėje iki šiol pasikeitė trys ministerijų vadovai – Ūkio, Teisingumo bei Žemės ūkio. Sulig dar trijų ministrų dabartiniu pasikeitimu kabinete iš viso bus pakitę šeši nariai. Tada, pasak teisininko, iki „lemtingojo skaičiaus“, kai Vyriausybė privalės eiti į Seimą iš naujo gauti įgaliojimų, dar bus likę du ministrai.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“ddf0258f-72a6-483e-b34c-4fcab6123d0b“ prefix=“mvf“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Pokyčiai septynioliktoje Vyriausybėje“]

Konstitucinis Teismas (KT) prieš beveik du dešimtmečius pateikė net kelis išaiškinimus, kaip derėtų traktuoti ir skaičiuoti Vyriausybės narių pasikeitimus.

„Pavyzdžiui, yra išaiškinta, kad kai pasikeičia ministro atsakomybės sritis, tarkim, jo pareigų pavadinimas, bet nepasikeičia pats asmuo, užimantis Vyriausybės nario poziciją, tuomet tai nėra skaičiuojama kaip pasikeitimas“, – tvirtino p. Sinkevičius.

Tad po to, kai 2019 m. sausio 1 d. įsigalios įstatymas, keičiantis Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas, Vyriausybės narių pokytis nebus skaičiuojamas, jeigu naujaisiais ministrais bus paskirti tie patys, kurie iki 2019-ųjų pradžios užėmė ūkio bei švietimo ir mokslo ministrų postus.

Beje, anot teisininko, „neatmestina, jog iki pat 2019 m. sausio 1 d. naujasis švietimo ministras net ir nebus paskirtas, siekiant, kad po to iškart būtų galima paskirti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą“.

Ponas Sinkevičius taip pat priminė, kad po kitąmet įvyksiančių prezidento rinkimų dabartinė Vyriausybė turės grąžinti įgaliojimus naujam valstybės vadovui. Po to, kai Seimas iš naujo patvirtins įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės premjero kandidatūrą, pokyčiai kabinete bus pradėti skaičiuoti iš naujo.

„Tai reiškia, kad visi iki tol įvykę pasikeitimai Vyriausybėje faktiškai anuliuosis, nors Vyriausybė ir išliks ta pati – septynioliktoji. Žinoma, bus visiškai kitokia teisinė situacija, jeigu prezidentu taptų dabartinis premjeras. Tuomet bus būtina formuoti visiškai naują, aštuonioliktąjį ministrų kabinetą, atitinkamai – su nauju premjeru priešakyje“, – paaiškino konstitucinės teisės ekspertas.

Nuo to laiko, kai KT 1998–1999 m. pateikė kelis Konstitucijos straipsnio dėl ministrų pasikeitimų skaičiavimo išaiškinimus, Lietuvoje nėra pasitaikę atvejų, kad veikianti Vyriausybė būtų priversta eiti į Seimą su prašymu balsuoti dėl pasitikėjimo ja. Būta ne vieno ministrų pasikeitimo, tačiau jie sutapdavo su prezidento ir Seimo rinkimų ciklais.