Ministrų kaita – prisipažinimas, kad „profesionalų“ Vyriausybė nepasiteisino

„Trijų ministrų atstatydinimas yra savotiškas prisipažinimas, kad „profesionalų“ Vyriausybė, deja, neveikia, kad toks modelis iš esmės nepasiteisina“, – vertina profesorius Algis Krupavičius, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pranešė, kad artimiausiu metu bus paskirti nauji ministerijų vadovai vietoje Jurgitos Petrauskienės, švietimo ir mokslo ministrės, Kęstučio Navicko, aplinkos ministro, bei Lianos Ruokytės-Jonsson, kultūros ministrės.

„Tose srityse pavyko daug, bet toli gražu ne viskas. Nepasakyčiau, kad jie blogai dirbo. Buvo padaryta klaidų, kai ką geriau buvo galima padaryti. Šioms sritims reikia naujo postūmio“, – aiškino p. Skvernelis.

Anot p. Krupavičiaus, valstybėse su gilesnėmis demokratijos tradicijomis po parlamento rinkimų paprastai formuojamos ne „profesionalų“, o atsakingos partinės vyriausybės – kai ministrų kabineto nariai yra atskaitingi juos delegavusiai politinei partijai ir parlamento daugumai.

„Tokiu atveju vyriausybės narių atskaitomybės mechanizmai būna gerokai stipresni ir nuoseklesni nei tais atvejais, kai suformuojamos ekspertų ar „profesionalų“ vyriausybės“, – tvirtina p. Krupavičius.

Jo nuomone, jau kuris laikas buvo aišku, kad p. Skvernelio Vyriausybė turės peržiūrėti savo sudėtį, tačiau premjeras greičiausiai tikėjosi, kad tai įvyks po prezidento rinkimų, kai pagal Konstituciją Vyriausybės nariai privalo grąžinti įgaliojimus ir ministrų kabinetas tvirtinamas iš naujo.

„Tačiau švietimo, kultūros, aplinkosaugos ir dar kai kuriose srityse susiformavo kritinė padėtis, privertusi šiuos procesus paankstinti“, – sako p. Krupavičius.

Lauras Bielinis, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, svarsto, kad sprendimas atstatydinti iš karto net tris ministrus buvo priimtas, susikaupus kritinei skandalų masei jų kuruojamose srityse.

„Ministrui pirmininkui ir valdančiajai daugumai pirmieji skandalai greičiausiai atrodė tokie, kuriuos galima tyliai iškęsti. Tačiau susikaupus kritinei jų masei tapo aišku, kad jei nebus atsikratyta visuomenės akyse susikompromitavusių ministrų, visai valdančiai daugumai gali kilti dar didesnių problemų“, – sako jis.

Gelbėjimosi ratas

Šiandieninis p. Skvernelio sprendimas keisti ministrų kabineto sudėtį, p. Krupavičiaus nuomone, yra jau pavėluotas – jei tai būtų buvę padaryta prieš keletą mėnesių, valdantieji politikai ir pats premjeras būtų bent iš dalies išvengę politinių nuostolių ir reputacijos nuosmukio.

„Naujausi „Vilmorus“ apklausos duomenys rodo, kad pagal pasitikėjimą p. Skvernelis nukrito į 7-ą vietą, jį jau lenkia ir Kauno m. meras Visvaldas Matijošaitis, ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Premjerui neliko nieko kito, kaip mesti sau gelbėjimosi ratą, atsikratant nepopuliarių ministrų, ir bandyti bent trumpam stabilizuoti situaciją, paremontuoti reputaciją. Antraip jam būtų tekę netrukus atsistatydinti pačiam“, – aiškina p. Krupavičius.

Jo teigimu, dabar svarbu, kokie žmonės užims tuščias trijų ministerijų vadovų kėdes ir kaip keisis politika švietimo, kultūros, aplinkosaugos srityse.

„Akivaizdu, kad politiką keisti reikia. Pagrindinė kryptis ir įrankis turėtų būti bandymas išgirsti, ką sako bendruomenės, profesinės grupės – švietimo ir kultūros darbuotojai, pedagogai, aplinkosaugininkai“, – sako p. Krupavičius.

Vyriausybės griūties neprognozuoja

Kandidatų, jo nuomone, reikėtų ieškoti ne tarp „profesionalų“ ar ekspertų, o tarp žmonių, priklausančių valdančiajai politinei jėgai ar su ja susijusių.

„Grįžimas prie atsakingos Vyriausybės modelio būtų tinkamas pasirinkimas. Ministrai turi būti tiesiogiai atsakingi politinei partijai, kuri juos delegavo. Tuomet Seimo bei ministerijų bendradarbiavimas taptų glaudesnis ir vaisingesnis“, – įsitikinęs politologas.

Jo teigimu, ateityje Vyriausybėje gali nelikti dar kelių dabartinių ministrų, tačiau tokie sprendimai labiausiai tikėtini po prezidento rinkimų. Vis tik p. Skvernelio Vyriausybės griūties politologai neprognozuoja.

„Net jei būtų viršytas minimumas ministrų, kuriems pasitraukus Vyriausybė privalo būti renkama iš naujo, skaičius, problemos didelės nebus. Valdančioji dauguma yra ta pati, ir ji neturi kitų žmonių, kurie galėtų pakeisti premjerą. Premjeras kol kas gali būti ramus“, – tvirtina p. Bielinis.

Nepalankus p. Skvernelio Vyriausybei scenarijus, anot jo, gali susiklostyti nebent tokiu atveju, jei Prezidentei kiltų abejonių dėl premjero kompetencijos arba dėl jo Vyriausybės galimybių dirbti toliau.

„Tik Prezidentė gali būti kliuviniu teikiant, atmetinėjant ar kitaip tikrinant ministrus“, – tvirtina p. Bielinis.

Jo nuomone, opozicijos pastangos išversti iš posto ministrą pirmininką, vargu ar bus sėkmingos.

„Bet kokiu atveju opozicija turi kritikuoti ir kategoriškai iš Vyriausybės reikalauti maksimalių veiksmų – tai yra viena iš opozicijos funkcijų. Ar jai pasiseks – jau kitas klausimas. Tai ne viešojo gyvenimo klausimas, tai Seimo tarpusavio santykių ir valdančiosios daugumos susiklausymo reikalas. Nepaisant vidinių nesutarimų valdančioji dauguma kol kas krizės požymių nedemonstruoja“, – vertina p. Bielinis.