Skvernelis: apie NSGK tyrimą, „Danpower“, ES paramą ir žmonos akcijas

Publikuota: 2018-05-30
Atnaujinta 2018-05-30 13:12
Saulius Skvernelis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje turėjo atsakyti į krūvą pastarojo meto aktualijų liečiančių klausimų. 

Po NSGK išvadų Vyriausybė gali kreiptis į teisėsaugą

Vyriausybės vadovas neatmeta, jog po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo dėl neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir politikams gali būti „reikalinga intervencija“ ir siūloma kreiptis į teisėsaugą.

„Tai nėra teisėsauginis tyrimas, tačiau, jeigu bus konstatuota ir reikalinga intervencija, siūlymai, kad būtų dėl vienos ar kitos tyrimo krypties kreipiamasi į teisėsaugos instituciją – arba Seimo komitetas tą padarys, arba bus pavedimas Vyriausybei – mes tą padarysime“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį teigė premjeras.

NSGK daugiau nei pusmetį trukusio tyrimo išvadas turėtų patvirtinti trečiadienį.

Pasak premjero, NSGK atlikto tyrimo tikslas buvo „ne ieškoti kaltų, ne menkinti oponentus, ne kažką persekioti“ o atskleisi „ydingą praktiką“, susiklosčiusią per kelis dešimtmečius dėl neskaidrių politikos, verslo, žiniasklaidos ryšių, verslo įtakos politikams bei pateikti Vyriausybei rekomendacijas, ką reikėtų keisti norint to išvengti ateityje. Jis sako, kad tai susiję ir su partijų finansavimu, lobizmu, žiniasklaidos ir verslo susiliejimu.

Jis pabrėžė, kad tai buvo ne teisėsaugos, o politinis tyrimas, todėl komitetas nesikišo į teisėsaugos darbą. Vyriausybės vadovas taip pat nepriimtinais vadino bandymus kalbėti apie galimą žvalgybos ir teisėsaugos vadovų atsakomybę.

„Šiame procese dalyvavo ir teisėsaugos institucijos. Dėl to bandymas įtraukti žvalgybos arba teisėsaugos institucijas, jų vadovus į šitą procesą, bandyti juos persekioti, kalbėti apie atleidimą, atsakomybę arba susidorojimą, yra nepriimtinas. Aš, kaip Vyriausybės vadovas, Vyriausybė, darysime viską, kad neleistumėme įtraukti specialiųjų tarnybų į politikavimą ir politiką“, – sakė premjeras.

Atsakydamas, ar galima vadinti tyrimą išsamiu, jei jame bus įvardytos tik kelios verslo grupės, premjeras tikino, kad jį, matant būtinybę, komitetas galės išplėsti.

Ponas Skvernelis toliau laikosi pozicijos, kad turėtų būti paviešinta visa VSD komitetui pateikta medžiaga, nes konkretūs pavyzdžiai, jo teigimu, sustiprintų išvadas ir jų vertinimą visuomenėje.

„Laikausi pozicijos, kad maksimaliai būtų išviešinta viskas ir vienintelis arbitras galėtų būti tos specialiosios tarnybos, kurios tą medžiagą teikė, t.y. jų specialios komisijos sprendžia, kiek išviešinti, nes išviešinimas, pirmiausia, neturi kenkti šių institucijų vykdomiems tyrimams“, – sakė jis.

Praėjusių metų spalio viduryje parlamentas pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Dalis tyrimo medžiagos išslaptinta, dalis išslaptintos VSD medžiagos buvo paviešinta. Joje teigiama, kad koncernas „MG Baltic“ mėgino paveikti įvairius pareigūnus ir politikus dėl sau naudingų sprendimų įvairiose srityse, o 2006 metais įsteigtas Liberalų sąjūdis buvo šio koncerno ilgalaikis politinis projektas, kontroliuojamas koncerno vadovų.

„MG Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydamas paneigti VSD teiginius, kaip neatitinkančią tikrovės ir pažeidžiančius dalykinę reputaciją, tai ketina daryti ir Liberalų sąjūdis. Koncerno prašymo pirmosios instancijos teismas nepriėmė, sprendimą ketinama skųsti.

Tikisi išsiderėti daugiau ES paramos

Premjeras kalbėjo ir apie Europos Komisijos (EK) naujoje finansinėje perspektyvoje sumažintą paramą Lietuvos regionų plėtrai. Ponas Skvernelis teigia, kad planuojama derėtis su Briuseliu dėl didesnio finansavimo. Kitą savaitę jis ketina apie tai kalbėtis su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu  bei kitais komisarais. 

„Patvirtinti yra startiniai skaičiai, iki tų startinių skaičių daug ministrų savo atskirose srityse – kalbėkime apie susisiekimą, energetiką, finansus, žemės ūkį – su Briuseliu stipriai dirbo, dalyvavo derybose. Dabar turime, sakykime, išeitinę poziciją. Kitą savaitę išvykstu į Europos Komisiją, susitiksiu su ponu J.-C. Junckeriu (EK pirmininku – BNS), su atskirais komisarais ir vienas iš tų klausimų taip pat yra didesnio finansavimo užsitikrinimas. Bet vėlgi, reikia suvokti, kad biudžetas mažėja“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė p. Skvernelis. 

Jis pabrėžė, kad strateginiai šalies projektai, ypač energetikos srityje, „turi finansavimą“. 

„Sinchronizacija, (Ignalinos – BNS) atominės elektrinės uždarymas, jungtys „Rail Baltica“, „Via Baltica“ – jie turi finansavimą ir tai labai svarbu, ypač kalbant apie atominės elektrinės uždarymą atskira eilute. O dabar jau derybų klausimas, kaip mums pavyks toliau išpešti kuo didesnį finansavimą mūsų valstybei. Tada daro ir ministrai, ir aš tą darysiu ir darau ir kitą savaitę žiūrėsime, kokios nuotaikos tenais“, – sakė p. Skvernelis. 

Premjeras taip pat teigė, kad Lietuvos išsivystymo lygio negalima vertinti vien pagal Vilniaus regioną. 

„Jeigu kalbėtume, kad Lietuva pasiekė 75% vienam ES gyventojui bendrojo vidaus produkto, tai yra faktas. Bet tą faktą iškreipia Vilniaus regionas (...) Visos Lietuvos išsivystymo lygis yra gerokai žemesnis“, – sakė premjeras. 

Už maisto saugą atsakingam eurokomisarui Vyteniui Andriukaičiui pasigedus iš Vyriausybės bandymo derėtis dėl geresnio finansavimo su kitomis ES narėmis ir teigiant, kad premjeras turėtų važiuoti į Europos Vadovų Tarybos posėdžius, p. Skvernelis teigia, kad šiuo metu tai yra prezidentės prerogatyva.  

„Kritiką, matyt, p. Andriukaitis išreiškė, kad ne tas važinėja pareigūnas į Briuselį, į Vadovų Tarybas, bet važinėja prezidentė ir ji tikrai, net neabejoju, atstovauja Lietuvos interesams ir gina interesus (...). Toks sprendimas buvo priimtas pono Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais, kad į Europos Vadovų Tarybas važiuoja prezidentė, matyt, taip jau bus iki kadencijos (prezidentės kadencijos – BNS) pabaigos“, – sakė p. Skvernelis. 

2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai antradienį pasiūlė skirti 6,359 mlrd. Eur (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9% mažiau nei 2014-2020 metais (7,3 mlrd. Eur).

Pasak Finansų ministerijos, Lietuvai parama mažėtų 24%, iki 5,6 mlrd. Eur, tačiau šis skaičius nurodomas 2018 metų kainomis, neatsižvelgus į infliaciją.

Kartoja neturintis su „Danpower“ susijusių interesų

Spaudos konferencijoje buvo u=judinta ir „Danpower“ tema. Energetikos ministerijai ir Vokietijos energijos gamybos bendrovei „Danpower“ baigus kelerius metus trukusius ginčus taikos sutartimi, premjeras Skvernelis dar kartą pakartojo, kad nei jis, nei Vyriausybė neturėjo jokių su verslo grupėmis susijusių interesų. 

„Norėčiau dar kartą labai aiškiai ir atsakingai pasakyti, kad nei aš, kaip ministras pirmininkas, nei Vyriausybė jokių interesų, kalbant apie „Danpower“ ir kitas verslo grupes, neturėjome ir neturime. Nedarėme nieko, kas galėtų pakenkti Lietuvos žmonėms. Atvirkščiai, padarėme sprendimus, Energetikos ministerijos siūlymu, kurie atstatė teisingumą ir padėjo išvengti didelės žalos“, – Vyriausybėje trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė p. Skvernelis. 

Pasak jo, valstybei rizikuojant pralaimėti bylas ir patirti nuostolių, priimtas sprendimas dėl taikos sutarties. 

„Dėl to priimtas sprendimas atstatyti suteiktą aukcione skatinamąją kvotą negali būti vertinamas kaip Vyriausybės parama – 1,5 mln. eurų per metus – kažkokiam verslui. Vien per 2017 metus analogiškų sprendimų, kada įmonės turi skatinamąją kvotą, yra daugiau nei 1,5 tūkst. tokių įmonių. Ir bendra suma yra apie 150 mln. eurų. Tai, ne mes tas kvotas įvedėme, ne mes jas panaikinome, tiesiog turėjome spręsti problemą, kuri buvo susidariusi“, – sakė p. Skvernelis. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dviejose bylose su „Danpower“ jau patvirtino taikos sutartį. Ja nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokietijos ir Lietuvos investuotojai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Sutartimi įmonei „Danpower Baltic“ bus atstatytas 2013 metais suteiktas, bet 2015 metais panaikintas leidimas gaminti elektrą Kaune, 12 metų mokant didesnį – 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą. Tačiau įmonė atsisakė biokuro elektrinės projekto Vilniuje.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad ieškoti taikaus sprendimo buvo teisingiausias sprendimas. Ministerija pabrėžia, kad taikos sutartimi nesuteikiama jokia nauja ar papildoma parama Kauno jėgainei, o atstatoma 2013 metais buvusi situacija.

Portalo 15min.lt  teigimu, jo turimi dokumentai verčia abejoti p. Vaičiūno teiginiais, kad jis pats sugalvojo derėtis su „Danpower“. Teigiama, kad dar 2017-ųjų liepą p. Skvernelis gavo konfidencialų laišką iš „Danpower“ atstovo, o 2017-ųjų rugsėjį premjero patarėjas susitiko su „Danpower“ atstovais. 

Anot 15min.lt, Vilniaus ir Kauno projektai yra lietuvių verslininko Artūro Rakausko ir jo tėvo Augustino Rakausko verslo planas, prie kurio vėliau prisidėjo ir vokiečiai, be to, tik Kaune ir tik iš dalies.

Vokietijos „Danpower“ 100 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“. Bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo „Danpower“ kartu su „Kesko Senukai“ grupės prezidento Artūro Rakausko, tinklo įkūrėjo Augustino Rakausko bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.

„Danpower Baltic“ Vilniuje, Kaune ir Joniškyje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę Kaune.

Žmonos turimų banko akcijų interesų deklaracijoje nedeklaruos

Premjerui teko pasiaiškinti ir dėl sutuoktinės – jis teigia, kad žmonos turimų banko „Swedbank“ akcijų interesų deklaracijoje nedeklaruos, nes tai jos atlyginimo dalis.

Jis pabrėžė, kad jei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nurodytų kitaip, akcijas jis visgi deklaruotų.

„Deklaruoti atlyginimo, premijų ir kintamosios atlyginimo dalies, man atrodo, nereikia. Jeigu būtų sprendimas komisijos priimtas kitoks, nedelsiant tą tikrai padaryčiau, nematau jokios problemos“, – spaudos konferencijoje trečiadienį aiškino p. Skvernelis.

Anot jo, žmona banko akcininke tapo dėl jame veikiančios darbuotojų motyvacinės sistemos, kai dalis atlyginimo mokama specialiais turto vienetais, banko viduje vadinamais „ekeliais“. 

„Laikykimės teisinėj valstybėj – o aš visgi manau, kad jinai tokia yra – pagrindinių principų. Jeigu kyla abejonės, buvo kreiptasi į komisiją, komisija nagrinėjo situaciją, o situacija nėra paprasta. Aš dar kartą bandau paaiškinti ir pats suprasti: mano žmona dirba banke, ir bankas, pakeitęs savo darbuotojų motyvavimo sistemą, įvedė taip vadinamą „ekelių“ sistemą, tai reiškia, kad dalis darbo užmokesčio, kas anksčiau buvo mokama premijomis neblogomis, dabar mokama taip vadinamais „ekeliais“, kurie, išlaikius tam tikrą laikotarpį, po trejų-ketverių metų, tampa banko akcijomis. Jokių sandorių gaunant tą kintamąją atlyginimo dalį mano žmona nepasirašė“, – pasakojo p. Skvernelis.

Naujienų portalas 15min.lt šią savaitę rašė, kad p. Skvernelis yra deklaravęs, jog jo žmona Silvija Skvernelė dirba banke „Swedbank“, bet nenurodęs, kad jai buvo suteikta ir šio banko akcijų. Tuo metu pildydamas turto deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai p. Skvernelis pažymėjo, kad 2016 metais jo žmonos valdomų akcijų vertė buvo beveik 7.000 Eur. Ten neatskleista, kokios tiksliai įmonės akcininkė yra p. Skvernelė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EP siūlo, kad Europa laikrodžių nebesukiotų nuo 2021-ųjų 3

Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui nuo 2021 m. Europos Sąjungos šalyse dukart per metus nebesukioti...

Laisvalaikis
16:50
Lietuva skubiai rengiasi galimam „kietajam „Brexit“

Seimas ėmėsi skubos tvarka svarstyti Vyriausybės siūlomą įstatymų paketą, skirtą Lietuvos pasirengimui...

ŽŪM vadovas nori lengvatos lietuviškoms daržovėms 4

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasisako už tai, kad eksperimento tvarka Lietuvoje užaugintoms...

Klaipėdos uostas sumokės beveik 22 mln. eurų pelno įmoką 1

Valstybės valdomas Klaipėdos jūrų uostas, pernai uždirbęs 30,97 mln. Eur audituoto grynojo pelno, į valstybės...

Logistika
14:47
Muziejininku tapęs A. Gelūnas aptirpdė Liberalų frakciją Seime

Opozicinės Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos narys Arūnas Gelūnas netenka Seimo nario mandato ir išeina...

„Sodros“ vadovo konkursą laimėjo J. Varanauskienė

Konkursą užimti „Sodros“ direktoriaus pareigas antradienį laimėjo Julita Varanauskienė, šiuo metu einanti...

Vadyba
14:03
Priimant pataisas dėl vaiko teisių apsaugos padaryta pertrauka   1

Seime antradienį pastraipsniui priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas dėl aplinkybių, kai...

Dėl partizanų vado paniekinimo teisiamas V. Titovas su teismu bendrauja raštu  1

Klaipėdos politiko Viačeslavo Titovo bylą dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimo antradienį...

12:46
Th. May gavo dar vieną antausį – parlamentas ieškos kito „Brexit“ kelio 2

Prieš Jungtinės Karalystės (JK) Vyriausybės valią parlamentas rengs balsavimą dėl alternatyvų „Brexit“. Tai...

S. Skvernelis sako turintis priekaištų R. Masiuliui 40

Premjeras Saulius Skvernelis kartoja nesvarstantis susisiekimo ministro Roko Masiulio likimo ir nematantis...

A. Vaitkus ketina skųsti atleidimą iš Klaipėdos uosto vadovų  13

Iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų pirmadienį atšauktas Arvydas Vaitkus ketina skųsti susisiekimo ministro...

Logistika
11:23
Premjeras prezidentei pateikė K. Mažeikos kandidatūrą į aplinkos ministrus 1

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį išsiuntė prezidentei Daliai Grybauskaitei teikimą Kęstutį Mažeiką,...

„Sorainen“ sėkmės istorija: kuo naudingas teisininko vadovo ir vadybos profesionalo duetas? Verslo tribūna

Nepakanka prisigaudyti ant bangos esančių darbuotojų motyvavimo idėjų ir tikėtis, kad vien jos suburs...

Transportas ir logistika šturmuoja pelnus 3

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius praėjusius metus gali laikyti gana sėkmingais: augo pajamos ir...

Logistika
05:50
Po tyrimo išvadų – nauja JAV prezidento era Premium

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, paskelbus specialiojo prokuroro išvadą, kad jis nebuvo susimokęs su Rusija...

KTU smulkiam verslui kuria pusiau nemokamą klientų rizikos vertinimo įrankį 1

Klientų rizika ir jos vertinimas yra svarbi verslo dalis. Tačiau smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) lengvai...

Paslaugos
2019.03.25
Atleidžiamas Klaipėdos uosto vadovas A. Vaitkus 88

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus atleistas iš...

Logistika
2019.03.25
Th. May: kol kas balsavimo dėl „Brexit“ susitarimo nebus 1

Pirmadienį kalbėdama Bendruomenių rūmuose JK premjerė Theresa May pripažino, kad kol kas jai nepavyko...

Verslo aplinka
2019.03.25
„Baltnetos komunikacijų“ darbas buvo sutrikęs dėl elektros gedimo 13

Viena didžiausių šalyje informacinių technologijų (IT) paslaugų tiekėjų UAB „Baltnetos komunikacijos“...

Paslaugos
2019.03.25
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau