Ekspremjerai sako negaudavę žvalgybos informacijos apie verslo poveikį politikams

Publikuota: 2018-05-08
Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius. Aliaus Koroliovo (15min.lt) nuotr.
Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius. Aliaus Koroliovo (15min.lt) nuotr.

Buvę Lietuvos ministrai pirmininkai sako negaudavę išsamios žvalgybos informacijos apie verslo poveikį politiniams procesams ir tvirtina, kad ši būtų turėjusi įtakos jų sprendimams.

Žiniasklaidai pirmadienį paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) aprašytą koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams ir valstybės pareigūnams, ekspremjerai teigia, kad žvalgyba sprendimų priėmėjus aktualiu laiku turėtų informuoti apie visas grėsmes nacionaliniam saugumui.

„Nebuvau niekada (apie tai informuojamas – BNS). Buvo tokia pati informacija, kokią dabar VSD teikia viešai kasmet. Panašaus pobūdžio“, – BNS antradienį sakė 2006–2008 metais ministru pirmininku dirbęs Gediminas Kirkilas.

Jis turėjo omenyje žvalgybos kiekvienais metais pristatoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kur daugiausia dėmesio skiriama geopolitinėms grėsmėms.

Ponui Kirkilui antrina 2008–2012 metais premjeru buvęs Andrius Kubilius.

„Kiek pamenu, gaudavau labai tokios apibendrintos informacijos ir joje kažko tokio naujo, ko nebūdavo žiniasklaidoje, retai kada būdavo“, – BNS teigė jis.

2012–2016 metų Vyriausybei vadovavęs Algirdas Butkevičius tvirtino, kad jam teikiama žvalgybos informacija buvo bendro pobūdžio, nors iš dalies apimdavo ir verslo poveikį.

„Taip, kaip dabar yra aprašyta, to tikrai nebuvo daroma. Buvo tik bendrai informuojama“, – BNS tvirtino p. Butkevičius.

VSD parlamentarams perduotame rašte rašoma, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai.

Kirkilas pats derino sporto kompleksą

Ponas Kirkilas sakė, kad „MG Baltic“ jo atžvilgiu buvo labai priešiškai nusiteikusi.

„Būtent šitas koncernas sudaužė „LEO LT“ projektą ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalą“, – teigė buvęs premjeras.

Vis dėlto jis tvirtina neskirstęs verslininkų į draugus ir priešus: „Kur reikia, padėjome, bet kitais atvejais jie buvo oponentai ir labai realūs“.

Šis politikas yra susijęs su mažiausiai vienu VSD pažymoje pateiktu pokalbiu su „MG Baltic“ vadovais. 2006 metų gegužę koncerno prezidentas Darius Mockus paklausė tuo metu krašto apsaugos ministru dirbusio p. Kirkilo, kodėl Finansų ministerija blokuoja daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo komplekso statybas Vilniuje.

Ponui Kirkilui atsakius, kad jis nežino, p. Mockus jam parašė: „Blogai teigti vieną elgtis atvirkščiai. Rimti į ateitį žvelgiantys taip nesielgia.“

Galiausiai tuometinis ministras žada „padirbėti“, kad kompleksas atsirastų.

Politikas sako bendravęs su „MG Baltic“ vadovu komplekso statybų klausimais, nes pats žaidžia tenisą ir pažįsta p. Mockų iš šios aplinkos.

„Visos verslo įmonės bando daryti įtaką sprendimų priėmėjams. Jos konkuruoja tarpusavyje, ginčijasi, bet visa tai gali būti daroma ir teisiniais būdais“, – kalbėjo p. Kirkilas.

Vis dėlto jis apgailestavo, kad buvimo ministru pirmininku metu tokio pobūdžio informacijos negaudavo. Politikas taip pat piktinosi, kad pažyma apie „MG Baltic“ poveikį yra neišsami.

„Čia daugybė aplinkybių yra nutylima, pavyzdžiui, asociacijų veikla. Tai nežinau, ką, dabar su tomis asociacijomis nebendraujama? Ką nors įrašęs, pririnkęs visokių atplaišėlių, visko gali prikurti, visokias nuotaikas sudėlioti. Manau, kad tai yra labai nerimta“, – sakė p. Kirkilas.

Kubilius būtų elgęsis kitaip

VSD pažymoje taip pat rašoma apie „MG Baltic“ įtaką Susisiekimo, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms p. Kubiliaus vadovavimo Ministrų kabinetui metu.

Šioms ministerijoms tada vadovavo Liberalų sąjūdžio arba Liberalų ir centro sąjungos ministrai.

Žvalgyba aprašo, kaip „MG Baltic“ įmonės laimėjo statybų konkursus „Lietuvos geležinkeliuose“, Sveikatos apsaugos ministerijoje. Koncerną taip pat domino universitetų pertvarka dėl galimybės nusipirkti aukštosioms mokykloms priklausančius pastatus.

Ponas Kubilius tvirtina apgailestaujantis, kad šios informacijos vadovavimo Vyriausybei metu neturėjo.

„Tu gali reaguoti tik į konkrečius dalykus, o kad eina kažkokios kalbos, apkalbos, tai būdamas atsakingose pareigose tu neturi, kaip reaguoti“, – sakė politikas.

„Man atrodo, kad tai nėra gerai ir atrodo gana keistai, kad informacija, kuri kažkur buvo turima, bet atsakingų asmenų politikoje nepasiekdavo“, – pridūrė jis.

Buvęs premjeras tvirtino daugiau spaudimo jutęs iš rusiškų bendrovių, nes jo vadovavimo metu daug dėmesio skirta energetinei nepriklausomybei. Tuo metu vietos verslo poveikis buvo epizodiškas.

„Bet kad būtų toks poveikis, kad jeigu ko nors nepadarysite, tai mes jus per televiziją sudorosime, tokio poveikio nebuvo“, – kalbėjo p. Kubilius.

„Kartu matydavome, kad Seime tų įtakų buvo visokių ir mums neturint stiprios daugumos kartais nepavykdavo pasiekti tokių sprendimų, kokius norėjome įgyvendinti“, – kalbėjo parlamentaras.

Butkevičius sako patyręs spaudimą pats

Buvęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako iš žvalgybos gaudavęs apibendrintą informaciją apie grėsmes nacionaliniam saugumui, o pažymose kartais būdavo ir informacijos apie „bendroves, kurios gali sukelti tam tikrą grėsmę“.

nuotrauka:: 1right

„Niekada nebuvo tiesiai parašyta, kas įtakoja, bet daugiausiai tai buvo kalbama apie strateginius objektus, kaip Klaipėdos jūrų uostas dėl tam tikrų investuotojų ketinimų, „Lietuvos geležinkeliai“ dėl galimo privatizavimo, skaidant juos į atskiras bendroves“, – teigė p. Butkevičius.

Vis dėlto ekspremjeras patvirtino gavęs iš žvalgybos institucijų informacijos, kad „MG Baltic“ įmonės yra suinteresuotos tiesti kelią Vilnius–Utena.

Tai minima ir pirmadienį paviešintoje VSD pažymoje, tačiau p. Butkevičius tvirtino, kad žvalgyba niekada neaprašė poveikio priemonių ar paveikiamų asmenų taip konkrečiai.

Politikas sakė, kad „MG Baltic“ poveikio jam nepadarė, nors jis nuolat jautė koncerno spaudimą.

„Aš akivaizdžiai mačiau darant spaudimą man per tam tikras televizijos laidas ir kas gali paneigti, kad tai nebuvo užsakyta?“ – kalbėjo p. Butkevičius.

Jis teigė nuolatos bendravęs su verslo atstovais, tačiau daręs tai skaidriais ir etiškais būdais.

Vis dėlto politikas tvirtino tiksliai nežinojęs verslininkų poveikio jo vadovaujamos Vyriausybės ministrams ir teigė, kad žvalgybos informacija apie tai būtų pravertusi.

„Dabar susidaro toks vaizdas, kad apie tave renkama informacija ir po to ta informacija surinkta naudojama, kaip tave kompromituoti. Nu tai yra gėda“, – sakė Seimo narys.

„Manau, kad tarnybų užduotis yra apsaugoti valstybės vadovus, juos informuoti laiku ir jeigu jie į tai nereaguoja, tai tada reikia panaudoti visuomenės informavimo priemones, kurios yra skaudžiausias dalykas politikui“, – pridūrė jis.

„MG Baltic“: tai spaudimas

„MG Baltic“ antradienį pareiškė, kad žvalgybos informacijos apie koncerno įtaką politiniams procesams paviešinimas yra tiesioginis spaudimas baudžiamąją bylą nagrinėsiantiems teisėjams.


„Koncernas „MG Baltic“, reaguodamas į viešai paskleistą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją, teigia, kad toks veiksmas prasidedant baudžiamosios bylos teismo procesui yra tiesioginis poveikis bylą nagrinėsiantiems teisėjams, dėl ko kaltinamieji byloje nebegali tikėtis sąžiningo ir nešališko teismo“, – rašoma pranešime.


Jame cituojamas koncerno prezidentas Darius Mockus teigė, kad žiniasklaidos pirmadienį aprašytas VSD dokumentas Seimo nariams yra „nuomonių ir prielaidų kratinys“.


Jis pareiškė, kad raštą pasirašiusiam departamento direktoriui Dariui Jauniškiui derėtų prisiminti, kad „priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams“.


„Surežisuotų pažymų metodas – Stalino ir L. Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, – kalbėjo p. Mockus.


„MG Baltic“ atstovas spaudai Tadas Marčiukaitis teigė, kad koncerno teisės bus ginamos teisinėmis priemonėmis.


Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius p. Masiuliui, p. Gustainiui bei p. Gapšiui.


Išslaptintą informaciją Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), neseniai baigusiam tyrimą apie verslo poveikį politiniams procesams ir valdžios įstaigoms.


Parlamentarams pateiktame dokumente aprašomi įvairūs politiniai procesai, situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Konkurencijos taryboje, teisėsaugoje, politinėse partijose, kitose įstaigose ir organizacijose.


VSD vadovo pasirašytame rašte nurodoma, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Į Lietuvą atplaukia Vokietijos karinis povandeninis laivas

Į Klaipėdos jūrų uostą trečiadienį atplauks Vokietijos karinių jūrų pajėgų povandeninis laivas.

Prasideda balsavimas iš anksto renkant tris Seimo narius 1

Trečiadienį penkiose šalies savivaldybėse prasideda antrojo turo balsavimas iš anksto renkant Seimo narius į...

„Tower“ – komfortiškas gyvenimas dinamiškiausioje Vilniaus vietoje Verslo tribūna 1

Įsivaizduokite kasdienybę, kai viskas, kas svarbiausia, visuomet yra greta. Kelių minučių atstumu –...

Didesnis darbo našumas – koziris konkuruojant 2

Lietuva, du dešimtmečius nuosekliai didindama darbo našumą, jau gali fiksuoti proveržį: skaičiuojama, kad jis...

Pramonė
05:50
Į Baltijos įmonių lyderius skrenda „Air Baltic“, lietuvių svoris sąraše auga Premium 1

Lietuvos bendrovių Baltijos šalių didžiausių įmonių sąraše skaičius šiemet išaugo iki 29 ir jos sudaro...

E. prekybos PMV direktyva apsunkins kiniškų siuntų kelią į Europą  Premium 1

2017 m. gruodžio 5 d. Europos Sąjungos (ES) mastu priimta vadinamoji elektroninės prekybos PVM direktyva,...

Prekyba
05:45
Rinkimai Izraelyje – kol kas be akivaizdaus laimėtojo

Izraelio televizijų paskelbtos prie balsadėžių atliktos apklausos („exit-polls“) nerodo aiškios nei...

Verslo aplinka
2019.09.17
Saudo Arabija ramina naftos rinką ir ieško kaltininkų Irane

Kol Saudo Arabijai ramina pasaulio naftos rinką, naujienų agentūrų šaltiniai teigia, kad tyrėjai išpuolį...

Pramonė
2019.09.17
Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės planuoja bendrą posėdį

Lietuvos ir Lenkijos ministrų kabinetai kitų metų pradžioje turėtų surengti bendrą posėdį, antradienį pranešė...

Verslo aplinka
2019.09.17
Europos pramonė priversta ieškoti pusiausvyros tarp pelningumo ir tvarumo Premium

Siekiant Europos išsikeltų aplinkosaugos tikslų, pramonė bus priversta keistis ir tapti žalesnė – klimato...

Pramonė
2019.09.17
Lietuva, Lenkija nori mažinti Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos 10

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija svarsto projektus, kurie galėtų...

Verslo aplinka
2019.09.17
„PKN Orlen“ veiklos išpuoliai Saudo Arabijoje nepaveikė

Naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose valdanti Lenkijos „PKN Orlen“ teigia, kad nėra jokios rizikos, jog...

Verslo aplinka
2019.09.17
VMI vadovė: i.VAZ atskleidžia paslėptas statybas Premium 6

Per antrąjį šių metų pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja atlikti tiek patikrinimų, kiek...

Finansai
2019.09.17
Būsto įperkamumas tarp Baltijos šalių sostinių gerėjo tik Vilniuje 1

Šių metų antrąjį ketvirtį galimybės įsigyti būstą tarp Baltijos šalių sostinių gerėjo tik Vilniuje, vis dėlto...

Statyba ir NT
2019.09.17
Našumo vertinimo ataskaitoje perspėjimas dėl darbo užmokesčio

Lietuva per du dešimtmečius pagal darbo našumo didėjimą buvo viena sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2019.09.17
L. Linkevičius: Baltarusijos susitarimai su Rusija Lietuvai atsilieps neigiamai 3

Baltarusijos ir Rusijos nauji susitarimai dėl glaudesnės valstybių integracijos reikš dar didesnį Rusijos...

Verslo aplinka
2019.09.17
Žemaitijai keičiantis, visi regionai stringa ties viena kliūtimi Premium 2

Trys Žemaitijos apskritys – trys skirtingos verslo tendencijos. Kiekvienas regionas turi savų kozirių, tačiau...

Gazelė
2019.09.17
Po susitikimo Liuksemburge kietojo „Brexit“ galimybė nesuminkštėjo

Britų premjero ir Europos Komisijos pirmininko susitikime Liuksemburge vakar nepasiekta jokio reikšmingo...

Verslo aplinka
2019.09.17
Savivaldybės: leiskime pačiai savivaldai pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo būdus Verslo tribūna 2

Privataus verslo atstovai periodiškai ir gan tendencingai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenei...

Finansai
2019.09.17
Šiaulių pramonininkų asociacija: 30 metų trunkanti lyderystė Verslo tribūna

Šįmet trijų dešimčių sukaktį žyminti Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA) kartu su Šiaulių miesto...

Pramonė
2019.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau