Ekspremjerai sako negaudavę žvalgybos informacijos apie verslo poveikį politikams
Žiniasklaidai pirmadienį paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) aprašytą koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams ir valstybės pareigūnams, ekspremjerai teigia, kad žvalgyba sprendimų priėmėjus aktualiu laiku turėtų informuoti apie visas grėsmes nacionaliniam saugumui.
„Nebuvau niekada (apie tai informuojamas – BNS). Buvo tokia pati informacija, kokią dabar VSD teikia viešai kasmet. Panašaus pobūdžio“, – BNS antradienį sakė 2006–2008 metais ministru pirmininku dirbęs Gediminas Kirkilas.
Jis turėjo omenyje žvalgybos kiekvienais metais pristatoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kur daugiausia dėmesio skiriama geopolitinėms grėsmėms.
Ponui Kirkilui antrina 2008–2012 metais premjeru buvęs Andrius Kubilius.
„Kiek pamenu, gaudavau labai tokios apibendrintos informacijos ir joje kažko tokio naujo, ko nebūdavo žiniasklaidoje, retai kada būdavo“, – BNS teigė jis.
2012–2016 metų Vyriausybei vadovavęs Algirdas Butkevičius tvirtino, kad jam teikiama žvalgybos informacija buvo bendro pobūdžio, nors iš dalies apimdavo ir verslo poveikį.
„Taip, kaip dabar yra aprašyta, to tikrai nebuvo daroma. Buvo tik bendrai informuojama“, – BNS tvirtino p. Butkevičius.
VSD parlamentarams perduotame rašte rašoma, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai.
Kirkilas pats derino sporto kompleksą
Ponas Kirkilas sakė, kad „MG Baltic“ jo atžvilgiu buvo labai priešiškai nusiteikusi.
„Būtent šitas koncernas sudaužė „LEO LT“ projektą ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalą“, – teigė buvęs premjeras.
Vis dėlto jis tvirtina neskirstęs verslininkų į draugus ir priešus: „Kur reikia, padėjome, bet kitais atvejais jie buvo oponentai ir labai realūs“.
Šis politikas yra susijęs su mažiausiai vienu VSD pažymoje pateiktu pokalbiu su „MG Baltic“ vadovais. 2006 metų gegužę koncerno prezidentas Darius Mockus paklausė tuo metu krašto apsaugos ministru dirbusio p. Kirkilo, kodėl Finansų ministerija blokuoja daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo komplekso statybas Vilniuje.
Ponui Kirkilui atsakius, kad jis nežino, p. Mockus jam parašė: „Blogai teigti vieną elgtis atvirkščiai. Rimti į ateitį žvelgiantys taip nesielgia.“
Galiausiai tuometinis ministras žada „padirbėti“, kad kompleksas atsirastų.
Politikas sako bendravęs su „MG Baltic“ vadovu komplekso statybų klausimais, nes pats žaidžia tenisą ir pažįsta p. Mockų iš šios aplinkos.
„Visos verslo įmonės bando daryti įtaką sprendimų priėmėjams. Jos konkuruoja tarpusavyje, ginčijasi, bet visa tai gali būti daroma ir teisiniais būdais“, – kalbėjo p. Kirkilas.
Vis dėlto jis apgailestavo, kad buvimo ministru pirmininku metu tokio pobūdžio informacijos negaudavo. Politikas taip pat piktinosi, kad pažyma apie „MG Baltic“ poveikį yra neišsami.
„Čia daugybė aplinkybių yra nutylima, pavyzdžiui, asociacijų veikla. Tai nežinau, ką, dabar su tomis asociacijomis nebendraujama? Ką nors įrašęs, pririnkęs visokių atplaišėlių, visko gali prikurti, visokias nuotaikas sudėlioti. Manau, kad tai yra labai nerimta“, – sakė p. Kirkilas.
Kubilius būtų elgęsis kitaip
VSD pažymoje taip pat rašoma apie „MG Baltic“ įtaką Susisiekimo, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms p. Kubiliaus vadovavimo Ministrų kabinetui metu.
Šioms ministerijoms tada vadovavo Liberalų sąjūdžio arba Liberalų ir centro sąjungos ministrai.
Žvalgyba aprašo, kaip „MG Baltic“ įmonės laimėjo statybų konkursus „Lietuvos geležinkeliuose“, Sveikatos apsaugos ministerijoje. Koncerną taip pat domino universitetų pertvarka dėl galimybės nusipirkti aukštosioms mokykloms priklausančius pastatus.
Ponas Kubilius tvirtina apgailestaujantis, kad šios informacijos vadovavimo Vyriausybei metu neturėjo.
„Tu gali reaguoti tik į konkrečius dalykus, o kad eina kažkokios kalbos, apkalbos, tai būdamas atsakingose pareigose tu neturi, kaip reaguoti“, – sakė politikas.
„Man atrodo, kad tai nėra gerai ir atrodo gana keistai, kad informacija, kuri kažkur buvo turima, bet atsakingų asmenų politikoje nepasiekdavo“, – pridūrė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Buvęs premjeras tvirtino daugiau spaudimo jutęs iš rusiškų bendrovių, nes jo vadovavimo metu daug dėmesio skirta energetinei nepriklausomybei. Tuo metu vietos verslo poveikis buvo epizodiškas.
„Bet kad būtų toks poveikis, kad jeigu ko nors nepadarysite, tai mes jus per televiziją sudorosime, tokio poveikio nebuvo“, – kalbėjo p. Kubilius.
„Kartu matydavome, kad Seime tų įtakų buvo visokių ir mums neturint stiprios daugumos kartais nepavykdavo pasiekti tokių sprendimų, kokius norėjome įgyvendinti“, – kalbėjo parlamentaras.
Butkevičius sako patyręs spaudimą pats
Buvęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako iš žvalgybos gaudavęs apibendrintą informaciją apie grėsmes nacionaliniam saugumui, o pažymose kartais būdavo ir informacijos apie „bendroves, kurios gali sukelti tam tikrą grėsmę“.
„Niekada nebuvo tiesiai parašyta, kas įtakoja, bet daugiausiai tai buvo kalbama apie strateginius objektus, kaip Klaipėdos jūrų uostas dėl tam tikrų investuotojų ketinimų, „Lietuvos geležinkeliai“ dėl galimo privatizavimo, skaidant juos į atskiras bendroves“, – teigė p. Butkevičius.
Vis dėlto ekspremjeras patvirtino gavęs iš žvalgybos institucijų informacijos, kad „MG Baltic“ įmonės yra suinteresuotos tiesti kelią Vilnius–Utena.
Tai minima ir pirmadienį paviešintoje VSD pažymoje, tačiau p. Butkevičius tvirtino, kad žvalgyba niekada neaprašė poveikio priemonių ar paveikiamų asmenų taip konkrečiai.
Politikas sakė, kad „MG Baltic“ poveikio jam nepadarė, nors jis nuolat jautė koncerno spaudimą.
„Aš akivaizdžiai mačiau darant spaudimą man per tam tikras televizijos laidas ir kas gali paneigti, kad tai nebuvo užsakyta?“ – kalbėjo p. Butkevičius.
Jis teigė nuolatos bendravęs su verslo atstovais, tačiau daręs tai skaidriais ir etiškais būdais.
Vis dėlto politikas tvirtino tiksliai nežinojęs verslininkų poveikio jo vadovaujamos Vyriausybės ministrams ir teigė, kad žvalgybos informacija apie tai būtų pravertusi.
„Dabar susidaro toks vaizdas, kad apie tave renkama informacija ir po to ta informacija surinkta naudojama, kaip tave kompromituoti. Nu tai yra gėda“, – sakė Seimo narys.
„Manau, kad tarnybų užduotis yra apsaugoti valstybės vadovus, juos informuoti laiku ir jeigu jie į tai nereaguoja, tai tada reikia panaudoti visuomenės informavimo priemones, kurios yra skaudžiausias dalykas politikui“, – pridūrė jis.
„MG Baltic“: tai spaudimas
„MG Baltic“ antradienį pareiškė, kad žvalgybos informacijos apie koncerno įtaką politiniams procesams paviešinimas yra tiesioginis spaudimas baudžiamąją bylą nagrinėsiantiems teisėjams.
„Koncernas „MG Baltic“, reaguodamas į viešai paskleistą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją, teigia, kad toks veiksmas prasidedant baudžiamosios bylos teismo procesui yra tiesioginis poveikis bylą nagrinėsiantiems teisėjams, dėl ko kaltinamieji byloje nebegali tikėtis sąžiningo ir nešališko teismo“, – rašoma pranešime.
Jame cituojamas koncerno prezidentas Darius Mockus teigė, kad žiniasklaidos pirmadienį aprašytas VSD dokumentas Seimo nariams yra „nuomonių ir prielaidų kratinys“.
Jis pareiškė, kad raštą pasirašiusiam departamento direktoriui Dariui Jauniškiui derėtų prisiminti, kad „priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams“.
„Surežisuotų pažymų metodas – Stalino ir L. Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, – kalbėjo p. Mockus.
„MG Baltic“ atstovas spaudai Tadas Marčiukaitis teigė, kad koncerno teisės bus ginamos teisinėmis priemonėmis.
Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius p. Masiuliui, p. Gustainiui bei p. Gapšiui.
Išslaptintą informaciją Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), neseniai baigusiam tyrimą apie verslo poveikį politiniams procesams ir valdžios įstaigoms.
Parlamentarams pateiktame dokumente aprašomi įvairūs politiniai procesai, situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Konkurencijos taryboje, teisėsaugoje, politinėse partijose, kitose įstaigose ir organizacijose.
VSD vadovo pasirašytame rašte nurodoma, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.
