DNB analitikas: Lietuva vis dar turi susidoroti su daugybe problemų
Tokias įžvalgas pirmadienį žiniasklaidai pristatė Povilas Stankevičius, DNB banko rinkų analitikas. Anot jo, Lietuvos ekonominė padėtis nėra labai bloga, bet gera ją pavadinti sunku, nes šalis vis dar turi susidoroti su daugybe problemų.
„Dabartinė padėtis nei labai bloga, nei labai gera. BVP augimas siekia kiek mažiau nei 2%, bet tai yra geresnis rezultatas nei ES vidurkis ir geresnis nei mūsų praėjusių metų augimas. Šiais metais pagrindinis ekonomikos augimo variklis yra vidaus vartojimas. Kol laukiame naujo ES finansavimo laikotarpio, lėšos į čia neteka. Kita varomoji jėga, kuri mums visada padėdavo, buvo išorės prekyba. Šiais metais eksportui taip gerai nesiseka, kaip mes norėtume, dėl to ir BVP augimas lėtesnis nei norėtume“, - kalba rinkų analitikas.
Pasakodamas apie šalies eksportą, jis pamini strigusią prekybą su Rusija, kuri sumažino Lietuvos ekonomikos augimo galimybes. Vis dėlto, tai atsvėrė gausesni pardavimai į JAV, įvairias egzotiškas rinkas, kurias lietuviai atranda vis labiau.
Tiesa, pagrindine rinka vis dar išliko ES, o į ten eksportas beveik neaugo, nes aplinkinių valstybių ekonomikos augimas taip pat nedidelis, todėl nesukuriama paklausa mūsų prekėms.
Anot p. Stankevičiaus, šiais metais galima išskirti IT ir kitų išmaniųjų paslaugų eksporto augimą, kuris buvo gana greitas. Jis tokias paslaugas vertina palankiai, nes jų eksportas mažiau reaguoja į ekonominius ciklus ir sukrėtimus.
Iššūkiai
Analitikas sako, kad artimiausioje ateityje išlaikyti dabartinį BVP augimą gali būti sudėtinga, nes mūsų laukia nemažai iššūkių, kurių neįveikus ekonomika pradėtų šlubuoti.
„Siekiant išlaikyti dabartinį augimo tempą Lietuvoje kyla nemažai iššūkių. Problemos yra gana stiprios ir mums reikėtų jas pastebėti. Pirma problema yra žmonių migracija. Demografinė situacija šalyje prastėja ir kartu mažėja darbo jėga, mokestinė bazė, vartotojų skaičius ir visa kita. Ilguoju laikotarpiu tai gali sutrukdyti palaikyti BVP augimo tempą“, - teigia p. Stankevičius.
Jis pastebi, kad darbo vietos šalyje kuriamos gana greitai, o darbo rinkoje tvyro įtampa, kad vis sunkiau rasti reikiamų specialistų. Tai didina darbuotojų atlyginimus ir galima pastebėti, kad per metus vidutinė alga kilo 8,1%. Tam įtakos turėjo ir minimalaus atlyginimo kėlimas.
„Didesni atlyginimai augina ir įmonių kaštus, o tai augina ir galutines prekių ir paslaugų kainas. Todėl tikimės, kad infliacijos lygis kitais metais turėtų būti aukštenis, dabar jis yra arti nulio“, - pasakoja analitikas.
Taip pat p. Stankevičius komentuoja, kad augant atlyginimams produktyvumas šalyje išlieka toks pats arba mažėja. Tai yra didelis pavojaus signalas, nes galiausiai gali ateiti laikas kai darbdaviams didinti atlyginimus tiesiog neapsimokės, nes darbuotojai nesukurs pakankamai vertės. Anot jo, dabartinis atlyginimų kilimas „nėra tęstinas ilguoju laikotarpiu“.
Sprendimai
Tačiau sprendimams ruošiamasi. Įmonės ir namų ūkiai, palyginti su situacija kitose ES šalyse, nėra stipriai prasiskolinę. Taigi, gali tęsti investicijas į efektyvumą.
„Pagrindinis sprendimo būdas yra auginti investicijas į efektyvumą, mums reikia darbuotojų produktyvumo, efektyvumo investicijų paskirstyme. Šiais metais daug buvo kalbama apie pramonės revuliuciją ir tai prasidėjo, investicijos į mašinas ir įrenginius šiais metais augo, o mūsų prognozė yra, kad jos tęsis ir toliau“, - mano p. Stankevičius.
„Investuoti reikia ne tik į mašinas ar įrenginius, bet ir į save. Lietuvoje vyrauja bendra tendencija, kad nėra mokymosi visą gyvenimą. Žmonės toliau nedalyvauja mokymų programose, kompetencijos kėlime. Jeigu mes norime uždirbti daugiau, turime turėti ir daugiau kompetencijos“, - tegiai analitikas.
Pranešėjas mini, kad rinkai būtina švietimo ir mokslo reforma, kuri padėtų sukurti daugiau naujų talentų ir didinti dabartinių išlaikymą. Be to, edukacinės programos turi būti labiau susietos su praktika, visuomenė turi skirti daugiau dėmesio savo kompetencijos kėlimui.
Ponas Stankevičius sako, kad nauja valdžia turėtų įgyvendinti ir mokesčių reformas: „Tai būtų darbo apmokestinimo mažinimas, bet ne realių investicijų apmokestinimo sąskaita. Taip pat mokestinės bazės plėtimas.“
„DNB“ analitikas teigia, kad reikia gerinti ir investicinę aplinką, sukurti palankeses sąlygas verslui, optimizuoti viešuosius pirkimus ir geriau steigti investicijų fondą, o ne nacionalinį banką.
