Pažintinės verslo kelionės: tendencijas pakeitė ir turizmo bumas, ir pandemija

2022 m. „Deloitte“ ekspertų parengtoje apžvalgoje įvardijama, kad nors korporatyvinėms kelionėms verslai vis dar išleidžia perpus mažiau nei iki pandemijos, kitais metais situacija turėtų stabilizuotis, o įmonės visiškai sugrįžti į egzistavusią kelionių normą. Pastebima, kad įmonės vis labiau linksta darbuotojams pasiūlyti hibridines keliones, apjungiančias tiek pažinimą, tiek verslo interesus. Pasak „Novaturo“ pažintinių kelionių skyriaus atstovės Lilijanos Degutytės, per pastaruosius penkerius metus pažintinių verslo kelionių tendencijos keitėsi.

Tendencijos pasikeitė

„Deloitte“ prognozuoja, kad 2023 m. įmonių korporatyvinėms kelionėms skiriamos išlaidos ir toliau didės, kol pasieks iki pandemijos egzistavusią kelionių normą. Anot Baltijos šalyse lyderiaujančio kelionių organizatoriaus „Novaturo“ ekspertės L. Degutytės, verslo kelionės iš tiesų vėl įgauna pagreitį, tačiau atgyja visai kitu pavidalu.

„Matome, kad nuo 2017 metų pažintinių verslo kelionių tendencijos labai keitėsi. Dažnu atveju kolektyvai renkasi Europos miestą, kuriame poilsį galima suderinti su pažinimu. Anksčiau buvo labai populiaru vykti į Romą, nes Italija turi vieną skaniausių virtuvių pasaulyje, komandos dalyvaudavo degustacijose bei tradicinio maisto gaminimo pamokose, vėliau apsistodavo viloje ar viešbutyje. Taip pat būdavo populiarios mišrios kelionės – viena diena pažinimo, dvi dienos laisvalaikio. Tokiu atveju keliautojai vykdavo į Atėnus – tai buvo gana populiarūs Europos miestai savaitgaliams“, – pasakoja L. Degutytė.

Tuo tarpu 2019 metais, kai turizmo aktyvumo lygis pasiekė aukštumas, turistinių verslo kelionių tendencijos pasikeitė – išpopuliarėjo egzotinės kryptys: Žaliojo Kyšulio Respublika, Meksika, Tanzanija, Iranas: „Tiesa, po pandemijos ši tendencija pakito, keliautojai vėl atrado Europą ir jos gamtą. Turėjome komandą, kuri vyko į Italiją, kur grožėjosi Toskanos gamta, mėgavosi degustacijomis bei poilsiu. Taip pat yra tekę organizuoti komandoms žygius Austrijos kalnuose.“

„Novaturo“ pažintinių kelionių skyriaus atstovė pastebi, kad jei anksčiau įmonės norėdavo poilsinių kelionių, dabar labiau populiarėja gamtos pažinimo kelionės. „Išryškėjo tendencija, kad įmonės vis labiau atsisuka į gamtą: nori žygių kalnuose, pabuvimo gamtoje, todėl keliauja į Sakartvelą, Norvegiją, Juodkalniją, Italiją, Austriją, Madeirą“, – pažymi L. Degutytė.

Pažintinių verslo kelionių populiarumas

„Forbes“ atlikto tyrimo (2020) duomenimis, darbuotojų veiklos našumas didėja iki 40 proc., kai jie nėra prisirišti prie vienos darbo vietos. Tad verslo kelionė darbuotojams gali būti sprendimas, didinantis jų motyvaciją, įsitraukimą bei padedantis įmonei siekti aukštesnių veiklos rezultatų.

Be to, verslo kelionės gali būti vertinga darbdavio įvaizdžio dalis, padedanti pritraukti naujų talentų ir demonstruojanti jiems lanksčią, motyvuojančią bei pasitenkinimą teikiančią darbo aplinką. Tyrimai rodo, kad kelionės ir buvimas įvairioje aplinkoje gali paskatinti žmones mąstyti kūrybiškiau.

Anot L. Degutytės, į pažintines verslo keliones dažnai vyksta ne tik įmonių darbuotojai, bet ir kitokioje, mažiau formalioje aplinkoje bendruomenes kuriantys žmonės. „Dažnu atveju į tokias keliones vyksta įvairūs kolektyvai, turintys bendrą aistrą ar hobį. Pavyzdžiui, visai neseniai turėjau grupelę jogų, kurie vyko į Sakartvelą. Būna, kad kartu keliauja šokių ar muzikos kolektyvai. Ūkininkai kelionės metu nori užsukti į vietinius ūkius, verslus, dalyvauti vynuogių nuėmime, kur pamato visą procesą iš šalies“, – pastebi L. Degutytė.

Pašnekovė teigia, jog pastaruoju metu tokios pažintinės verslo kelionės yra susijusios su darbuotojų motyvacija. Komandos visus metus laukia, kol galės kažkur nukeliauti, pamatyti naujas vietas: „Tai puiki motyvacija iš darbdavio pusės: įmonių atstovai tariasi su mumis, o mes kelionės programą papildome edukacinėmis veiklomis, susijusiomis su jų tiesioginiu darbu – tai padeda gilinti darbuotojų žinias.“

Italija Madonna di Campiglio. Shutterstock nuotr.

Įspūdingas keliautojų skaičius

L. Degutytė sako, kad verslai į tokias keliones traukia net su itin didelėmis grupėmis, o didžiausia, kurią teko lydėti į Žaliojo Kyšulio Respubliką, siekė net 300 asmenų. Tokiai kelionei pasiruošti kyla ir daug iššūkių: nuo bilietų užsakymo, todėl grupę teko skelti į skirtingas išvykimo dienas, iki tinkamo viešbučio suradimo, kad vienu metu sutalpintų visus keliautojus. Iššūkis buvo ir organizuoti ekskursijas tokiam dideliam kiekiui žmonių, tačiau turizmo specialistė džiaugiasi, kad viskas pavyko puikiai, o tokią didelę grupę lydėjo 2 asmenys.

„Teko turėti ir prabangių kelionių, pavyzdžiui, lydėti įmonę į Stambulą, kur gyvenome prabangiuose rūmuose, eidavome į vakarienes jachtose ir stebėjome profesionalių dervišų šokėjų pasirodymus – tai buvo įspūdingas reginys. Kadangi organizuojame keliones tiek autobusu, tiek lėktuvu, tai autobusu dažniausiai vyksta 35–40 žmonių grupės, o lėktuvu skrenda kolektyvai nuo 25 darbuotojų. Tiesa, gauname užklausas ir lydime komandas, kuriose būna ir 100 dalyvių, pavyzdžiui, vasarą turėjome renginius keltuose, kuriuose dalyvavo net 140 žmonių“, – priduria ekspertė.

L. Degutytė pastebi tendenciją, kad įmonės pačios drąsiau imasi planuoti kelionių dienotvarkę. „Šiais metais įmonės dažniausiai norėdavo bendrų užsiėmimų, pavyzdžiui, lankyti ūkius arba užsiimti bendra aktyvia veikla, pavyzdžiui, raftingu, žygiavimu, lankytis šokolado muziejuose ir matyti jų gaminimo procesą. Tai veiklos, kurios suartina, motyvuoja ir suteikia žinių. Verslo kelionių metu išryškėja komandos vienybė“, – pastebi L. Degutytė.