Receptas ne tik darbdaviams: kaip nepaleisti geriausių darbuotojų

Jau ne vienus metus darbdaviai sako: duokite mums darbo rankų ir protų, ir mes kalnus nuversime. Bet tokio gausybės rago, kuris būtų dosnus puikių specialistų, neatsiranda. Ir ne tik Lietuvoje – gerų darbuotojų trūksta visur. Tad dėl talentų tarpusavyje konkuruoja ne tik įmonės, bet ir šalys.

Kaip toje konkurencinėje kovoje atrodo Lietuva? Ne, tarp lyderių tikrai nesame – bent jau kol kas. Džiugu tai, kad tarp autsaiderių mūsų šalies pavadinimo irgi nematyti jau ilgus metus. Nors kadaise buvome vieni tų, kurie savo puikiai parengtais specialistais dotuodavome turtinguosius Vakarus.

Kai tik Lietuvos gyventojams atsirado galimybė nevaržomiems dirbti ir gyventi užsienio šalyse, šimtai tūkstančių suskubo ja pasinaudoti. Verslas turėjo gydytis žaizdas, atsiradusias dėl specialistų nutekėjimo svetur. Dabar vis daugiau jų pargrįžta. Vieni kuria savo verslus, kiti užsienyje įgytas žinias panaudoja siekdami karjeros.

Tačiau ta grįžtamoji banga galėtų būti gerokai stipresnė. Kad taip nutiks – neabejoja niekas. Esminis klausimas – kada? Nes kuo greičiau susigrąžinsime specialistus arba sudarysime tokias sąlygas, kad jie net nenorėtų išvykti gyventi ir dirbti kitur, tuo stipresnius konkurencingumo pamatus sukalsime.

Tik pradžia

Sakoma, viena kregždė – dar ne pavasaris. Bet ją išvysti– geras ženklas.

„Aukštos kvalifikacijos specialistų rasti tiek, kiek jų reikia, vis dar iššūkis. Galbūt šiek tiek mažesnis negu prieš keletą metų, kai talentų rinka buvo labai karšta. Dabar ji šilta, šiek tiek vėsesnė, bet tikrai vis dar sudėtinga“, – VŽ komentuoja Vytenis Šidlauskas, „Alliance for Recruitment“ partneris.

O ir konkurencinio pranašumo Lietuva neturi tiek daug, kiek norėtųsi. Startuoliai, finansinių technologijų („fintech“) ir inovatyvios įmonės pritraukia aukštos kvalifikacijos specialistų, bet vis tiek per mažai. Todėl mūsų šaliai reikia ieškoti išskirtinumo, kuris viliotų talentus čia atvykti, įsikurti ir dirbti.

„Turbūt 90% užsieniečių, kurie yra aukštos kvalifikacijos ir gyvena Lietuvoje, pritraukė asmeniniai santykiai, meilė negu žinojimas apie Lietuvą ar apie jos verslo startuolius ir geriausias įmones. Didžioji dalis pasaulio net nepagalvoja, kad reikėtų važiuoti į Lietuvą. Mes neturime tokių rinkodaros biudžetų kaip didelės šalys ir klasikiniu keliu neišsiskirsime. Reikia ieškoti drąsių ir originalių kelių“, – sako jis.

Tačiau taip mano ne visi. Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė, įsitikinusi, kad specialistų Lietuva turi daug, ypač gerai parengtų IT srities darbuotojų.

„Mes turime labai stiprių specialistų sveikatos, biomedicinos, inžinerinės pramonės srityse. Ir tie talentai tikrai ne visi išvyksta. Labai didelė dalis jaunų žmonių mato vertę būtent savo šalyje. Mes turime puikiausiai įsitvirtinusius vienaragius, sukurtus jaunų žmonių“, – pabrėžia ji.

Vis dėlto direktorė sutinka, kad Lietuva dar turi padirbėti. Pasak I. Balnanosienės, šaliai trūksta visose srityse dirbančių talentų.

Ko stinga labiausiai

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) duomenimis, didžiausias specialistų trūkumas fiksuojamas STEM – informatikos, inžinerijos, matematikos ir fizinių mokslų – srityse, kurios yra esminės kuriant inovatyvias technologijas ir sprendimus.

„Taip pat reikalingi ir gyvybės mokslų, biotechnologijų bei aukštos kvalifikacijos IT specialistai, galintys prisidėti prie skaitmeninės transformacijos ir aukštųjų technologijų sektorių plėtros“, – VŽ pabrėžia ministerija.

Ramūnas Bagdonas, „Telios“ bendrovių Lietuvoje žmonių ir kultūros vadovas, sutinka, kad, ieškant aukštos kvalifikacijos IT specialistų, tenka pasižvalgyti ir į kaimynines šalis. Pavyzdžiui, „Telia“ jau metus bendradarbiauja su Lenkijos specialistais, kurių patirtis svarbi didesnės apimties projektams.

„Turime partnerius Lenkijoje, su kuriais dirbame, kurie padeda pritraukti tokio gana aukšto lygio IT specialistus, kurių trūksta Lietuvoje, nes tiesiog jų čia nėra“, – sako R. Bagdonas.

Niekas nepaneigs, kad Lietuva pasauliniu mastu yra maža šalis, todėl tenka didesnės ekspertizės ieškoti svetur.

„Ir mūsų didžiausia įmonė pasauliniu mastu yra maža ar vidutinė įmonė geriausiu atveju. Tad natūralu, kad reikia, jog specialistai būtų savo žinias ištestavę su dešimtimis milijonų klientų, didelėmis duomenų bazėmis. Lietuvoje tokios gal net terpės nėra“, – paaiškina „Telios“ Lietuvoje žmonių ir kultūros vadovas.

Su specialistų stygiumi vis dar susiduria ir gyvybiškai svarbus sektorius – sveikatos apsaugos. Giedrė Teresevičienė, „Affidea Lietuvos“ personalo direktorė, pabrėžia, kad situacija išlieka sudėtinga – specialistų trūkumas auga, ypač regionuose.

„Slaugytojų ir tam tikros specializacijos gydytojų poreikis tampa kritinis. Esama problema kyla iš ilgalaikio nepakankamo investavimo į sveikatos apsaugą ir specialistų rengimą“, – VŽ teigia ji ir priduria, kad veiksmų reikia imtis dabar – gerinti darbo sąlygas, modernizuoti infrastruktūrą ir stiprinti jaunųjų specialistų palaikymo sistemas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) atkreipia dėmesį į per mažą valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių. Šis trūkumas lemia ir gydytojų, Lietuvoje baigiančių mokslus, emigraciją.

„Lietuva turbūt yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje už rezidentūros studijas daliai žmonių vis dar reikia mokėti savo lėšomis, nors vėliau jie dirba Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, o jų įsidarbinamumo rodikliai po rezidentūros studijų siekia beveik 100%“, – VŽ komentuoja LSMU.  

Universiteto duomenimis, kiekvienais metais LSMU ir Vilniaus universiteto (VU) medicinos studijas baigia apie 430–450 Lietuvos piliečių, o valstybės finansuojamų rezidentūros vietų yra tik 365. LSMU pažymi, kad per pastaruosius trejus metus net 196 universiteto gydytojai rezidentai turėjo studijuoti savo lėšomis, nes valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius nėra pakankamas.

„Tokia situacija dalį absolventų priverčia žiūrėti Vakarų šalių kryptimi ir rinktis rezidentūros studijas ten, todėl šią situaciją būtina keisti“, – sako LSMU atstovai. Jie priduria, kad tam pritaria gydytojus rezidentus rengiantys universitetai, Jaunųjų gydytojų asociacija, LSMU ir VU Rezidentų tarybos. Mokamos rezidentūros problemą Lietuvoje taip pat neseniai iškėlė ir Europos jaunųjų gydytojų asociacija.

Ne paslaptis, kad dalis mediciną baigusių specialistų išvyksta dirbti į užsienį. Per pastaruosius trejus metus (2021–2023 m.) išvykimą į užsienį deklaravusių VU ir LSMU medicinos studentų registruota per 100.

Misija: susigrąžinti talentus

Per pastaruosius ketverius metus (2020–2023 m.) iš Lietuvos išvyko 87.408 gyventojai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Visgi per tą laiką į mūsų šalį gyventi grįžo tik tūkstančiu mažiau piliečių (86.479). Nuopelnus už lietuvių, iškeliavusių svetur, susigrąžinimą prisiima ne tik viešasis, bet ir privatus sektoriai.

„Telios“ žmonių ir kultūros vadovas R. Bagdonas pripažįsta, kad seka ne vieno aukštos kvalifikacijos lietuvio, ypač einančio vadovaujamas pareigas, karjerą užsienyje.

„Pradedant dabartine mūsų CEO Giedre Kaminskaite – ji grįžo į Lietuvą po 20 metų darbo užsienyje. Tad tikrai tokią praktiką naudojame, sekame, kaip sekasi mūsų lietuviams užsienyje. Ir jeigu yra galimybė juos parsikviesti atgal, tikrai tai ir darome“, – pasakoja jis.

Jam pritaria personalo atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris V. Šidlauskas, teigdamas, kad tokia lietuvių karjeros stebėjimo praktika – itin dažna. Jam taip pat yra pavykę susigrąžinti keletą Lietuvos specialistų.

„Pagrindinis jų motyvas – po dešimtmečio ar daugiau darbo užsienio šalyse Lietuvoje pasikeitė galimybių kiekis ir apimtis. Ir dėl to vis daugiau jų grįžta, nes jau gali dirbti tą darbą, kurį nori. O gyventi Lietuvoje dauguma lietuvių visada norėjo ir nori“, – pabrėžia jis.

„Affidea Lietuvos“ personalo direktorė G. Teresevičienė neslepia, kad taip pat daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama grįžtantiems Lietuvos emigrantams. Visgi ieškoma ir užsienio medicinos specialistų. Tik jų įdarbinimas – kur kas sudėtingesnis.

„Reikia pasirūpinti jų integracija, kalbos mokymu ir licencijavimu. Vis dėlto pastaraisiais metais pradėti žingsniai, kad būtų palengvintas specialistų iš kitų šalių įsidarbinimas, tačiau tai vis dar vyksta labai lėtai“, – teigia ji.

Sudėtinga ir su grįžtančiais lietuviais. Jie, pradirbę užsienyje ne vienus metus, turi didesnių reikalavimų darbdaviui – tiek dėl vadybos, tiek dėl organizacijos kultūros.

„Reikia sugebėti suteikti tą terpę, kad jie norėtų čia grįžti, kad čia būtų sėkmingi. Tai net nėra kokie nors profesiniai dalykai, o aukščiausio lygio vadovų ar netgi savininkų požiūris į verslo vystymą, į investicijas, į žmogų. Tad tose įmonėse, kur šie dalykai yra, ne taip sunku pritraukti aukščiausio lygio vadovų ir specialistų“, – pažymi R. Bagdonas.

Savo ruožtu EIMIN vardija pastaruoju metu įdiegtas priemones Lietuvos diasporai susigrąžinti. Tai ir projektai, tokie kaip prieš mėnesį pristatyta „Diasporai draugiško darbdavio“ iniciatyva, kuri skatina įmones siūlyti lankstesnes darbo sąlygas grįžusiems lietuviams, ir įstatymų pakeitimai.

„Ministerijos iniciatyva įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimai, kurie nustato finansines paskatas iš užsienio pritrauktiems labai aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų darbdaviams, ypač biotechnologijų, inžinerijos, IT ir fizinių mokslų srityse. Ši priemonė teikia vienkartines išmokas tiek Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams, tiek Lietuvos piliečiams, atitinkantiems nustatytus kriterijus, ir prisideda prie talentų pritraukimo bei įmonių konkurencingumo didinimo“, – VŽ komentuoja EIMIN. Iš viso nuo iniciatyvos pradžios tam skirta daugiau kaip 3 mln. Eur.

Verslas teigia, kad yra pastebimos valdžios iniciatyvos, tačiau tikina, jog dar yra kur tobulėti. Anot G. Teresevičienės, reikia koncentruotis į sisteminius pokyčius: užtikrinti konkurencingus atlyginimus, mažinti administracinę naštą gydytojams bei slaugytojams ir investuoti į regionus, kur specialistų trūkumas jaučiamas stipriausiai.

„O verslas gali prisidėti investuodamas į medicinos technologijas, kurdamas inovatyvius sprendimus ir skatindamas jaunus specialistus per praktikas bei stažuotes“, – priduria „Affidea Lietuvos“ personalo direktorė.

Konkurencingumo beieškant

Tam, kad į Lietuvą ne tik grįžtų išvykę tautiečiai, bet ir imigruotų aukštos kvalifikacijos užsienio talentai, reikalingi keli esminiai dalykai. Verslo atstovų akimis, pirmiausia reikėtų turėti ką jiems pasiūlyti, pavyzdžiui, aukšto lygio projektų.

„O tų projektų atsiranda tada, kai investuojama į naujai atsikeliančių ar esamų įmonių technologijas“, – pažymi R. Bagdonas.

Anot jo, sugrįžti viliotų ir darbuotojui draugiškesnė mokestinė aplinka, kuri būtų palankesnė aukštos kvalifikacijos specialistams, gaunantiems didesnes nei vidutinės pajamas.

„Lietuva ir su dabartiniu apmokestinimo lygiu, ir su visais naujų vyriausybių ar politikų pažadais didinti darbo jėgos apmokestinimą, labai netraukia specialistų. Negirdėjau nė vieno pažado, kuris sakytų, kad specialistams, vadovams, dideles pajamas gaunantiems bus mažinama mokesčių našta. Tad nereikia tikėtis, kad žmonės neieškos, kur tai galima gauti. O tokių šalių Europoje yra, taip pat ir  JAV dažnai apmokestinimo lygiai yra mažesni“, – kalba „Telios“ atstovas.

Dėl mokestinės aplinkos tobulinimo sutinka ir „Alliance for Recruitment“ partneris V. Šidlauskas. Anot jo, norint pritraukti ne tik lietuvių emigrantų, bet ir užsienio specialistų, mažesni mokesčiai darbuotojams galėtų tapti konkurenciniu pranašumu. Visgi tam reikia politinės valios.

„Aukštos kvalifikacijos žmonėms, kurie nėra lietuviai, čia negyvenę, nedirbę ir negimę, mes esame labai nežinoma šalis. Vien dėl to, kad esame ES, pas mus nepuls važiuoti, nes ilgą laiką buvome vertinami kaip nedidelės pridėtinės vertės arba neaukštų atlyginimų šalis. Ir toks mūsų įvaizdis yra jau daugybę metų“, – argumentuoja jis ir priduria, kad nors Lietuvos ekonomika auga, apie tai žino tik šalies gyventojai. O ir klimatas užsieniečių netraukia.

„Pasaulis nelabai žino ir nežinos, nes esame labai maži ir tai nepasikeis. Nebent kokią nors didelę inovaciją padarysime, apie kurią sužinos visas pasaulis“, – pabrėžia V. Šidlauskas.

Pasak jo, prisitraukti specialistų padėtų ir dar labiau supaprastintos bei pagreitintos migracijos procedūros.

„Jos gerėja, bet vis tiek turi daug trikdžių. Ir, kad ir kaip yra stengiamasi tai daryti, dar tikrai nėra jokio žalio koridoriaus“, – teigia V. Šidlauskas. Vis dėlto jis pabrėžia – Lietuvai reikia kuo nors išsiskirti iš kitų Europos valstybių, o tai nebūtinai reiškia įdarbinimo palengvinimą.

„Man atrodo, kad jeigu norime didžiulio proveržio, tai pakitimas turi būti labai ryškus ir įdomus visiems. Galbūt kas nors netradicinio, pavyzdžiui, kaip estai suteikė e. pilietybės galimybę“, – sako personalo atrankų specialistas.

Užimtumo tarnybos vadovė I. Balnanosienė įsitikinusi, kad Lietuva jau yra konkurencinga, tik reikia nenustoti tobulėti. Pirmiausia, anot jos, šalis turi išnaudoti dirbtinio intelekto (DI) galimybes, jo ne bijoti, o prisijaukinti. Taip pat užtikrinti IT ir skaitmenizacijos raidą, atkreipti dėmesį į žaliosios bei žiedinės ekonomikos svarbą.

„Mes konkurencinga šalimi tapsime tada, kai dar daugiau investuosime į procesus, kuriuos gali atlikti mašinos, robotai, o žmogiškąjį kapitalą paliksime tiems sprendiniams, kur reikalingas žmogus“, – tikina I. Balnanosienė.

EIMIN teigimu, valstybė ir verslai gali reikšmingai prisidėti prie lietuvių talentų sugrąžinimo iš užsienio, sukurdami tam patrauklias sąlygas. Svarbu ir toliau užtikrinti palankias mokymosi ir integracijos į darbo rinką sąlygas.

„Viena priemonių – naujos kartos talentų, gebančių komercinti ir vystyti inovatyvias technologijas, ugdymo rėmimas. Pavyzdžiui, „DeepTech Entrepreneurship“ magistro programa Vilniaus universitete padeda ugdyti naujos kartos technologijų kūrėjus. Taip pat siekiama įtraukti į veiklas diasporą – programa „Kurk Lietuvai“ pritraukia specialistų dirbti viešajame sektoriuje ir skaičiuojama, kad 80% programos dalyvių lieka dirbti Lietuvoje“, – vardija ministerija.

Be to, EIMIN tikina pastebinti, kad tarptautinėje aplinkoje dirbę talentai nori dirbti globaliose rinkose veikiančiose įmonėse. Tad pastaraisiais metais dėta pastangų siekiant į šalį pritraukti užsienio investuotojų. Skaičiuojama, kad per pastaruosius ketverius metus pritraukta beveik 200 užsienio investuotojų projektų, kurie sukurs daugiau kaip 15.000 darbo vietų ir pritrauks 755 mln. Eur investicijų.

„Verslai taip pat gali aktyviai prisidėti organizuodami stažuotes lietuvių diasporos jaunimui. Itin reikšmingas yra ir glaudesnis bendradarbiavimas su užsienio lietuvių klubais bei organizacijomis, kuriant stipresnius ryšius su diaspora ir įtraukiant talentus į Lietuvos rinką“, – priduria ministerija.