„Swedbank“ finansuotos gamyklos Akmenėje produkcija brėš naują tvarių statybų kryptį

„VMG Lignum construction“ yra VMG grupės,  ,,Hanner” ir  BRAITIN valdomo fondo „Baltic Industrial Fund II“ projektas, kuriame skirtingų sričių verslai susivienijo dėl bendro tikslo: rinkai pasiūlyti tvarias kokybiškas statybines medžiagas už konkurencingą kainą.

„Tvarumas yra labai svarbi „Swedbank“ dialogo su klientais dalis. Konsultuojame įmones, kuriame joms tvarumo įrankius, padedame vykdyti tvarumo transformaciją ir esame pasirengę finansuoti klientų tvarias inciatyvas. „VMG Lignum Construction“ gamykloje, sujungus ilgametę baldų gamybos patirtį bei tvarias technologijas, bus gaminami produktai sektoriui, kuriam tvarių gaminių išties reikia: statybų sektoriaus ir pastatų eksploatacijos emisijos lemia net iki 40 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dvideginio kiekio. Šios gamyklos produkcija prisidės ir prie esminio pokyčio visuomenėje: leis stambius pastatus statyti iš medienos bei įgalins pastatų skydinę renovaciją“, – apie išskirtinį finansuotą objektą kalba Tomas Petrauskas, „Swedbank“ Viešųjų ir tarptautinių klientų skyriaus vadovas.

VMG grupė jau ne vienerius metus savo veikloje vadovaujasi žiedinės ekonomikos principais, diegia inovacijas ir robotizuoja gamybą, o praėjusiais metais ilgalaikių pokyčių ir strateginės perspektyvos ašimi pasirinko tvarumą. Gamykla – vienas iš svarbių žingsnių realaus poveikio aplinkai mažinimo linkme. Joje bus gaminami inžinerinės medienos gaminiai: sluoksniuoto lukšto mediena (LVL), dvitėjinės sijos (I-Joist) bei medžio drožlių plokštės (SMDP).

„Nauji reglamentai, kuriais siekiama sumažinti poveikį klimatui, statybos pramonei kelia ir naujus iššūkius, kaip sumažinti anglies dioksido išmetimą. Juos spręsti ir pasitelkiami inžinerinės medienos gaminiai, kurių panaudojimas statybose sukuria galimybes ne tik 30–50 proc. sumažinti CO2 pastate, bet ir taupyti energijos sąnaudas, didinti efektyvumą“, – sako Mindaugas Kozinecas, „VMG Lignum construction“ valdybos pirmininkas.

Tvarios ateities technologija

Mediena yra atsinaujinantis išteklius ir natūralus CO2 emisijos absorbentas, galintis reikšmingai prisidėti prie anglies dvideginio emisijų mažinimo. Konstrukcinės medienos gaminius galima pakartotinai panaudoti arba perdirbti, tad jie yra kompleksinis atsakymas ne tik į tvarumo, ekologijos, bet ir žiedinės ekonomikos iššūkius statybose.  Inžinerinės medienos produktai pasižymi ypatingu lengvumu ir tvirtumu, yra lengvai pritaikomi robotizuotai pastatų komponentų gamybai. Visa tai sudaro rimtą pagrindą medienai konkuruoti su dabar plačiai statybose naudojamomis medžiagomis, pavyzdžiui, betonu.  Pasaulyje jau kyla net dangoraižiai, kurių konstrukcijos – pilnai arba iš dalies medinės. Skandinavijoje iš serijiniu būdu gaminamų medienos modulių statomi daugiabučiai. Medinė statyba yra ir vienas svarbiausių Europos žaliojo kurso prioritetų.

„Industrializuota mediena neabejotinai yra ne tik tvari žaliava, bet ir efektyvesnė už betoną, nes turi geriausią stiprio ir svorio santykį. Todėl skydinė ir modulinė statyba inžinerinės medienos gaminių pagrindu yra 30–50 proc. greitesnė, po jos lieka maždaug 13 proc. mažiau atliekų. O ir ekonominiu požiūriu tradicinė statyba ilgainiui taps ne tokia konkurencinga, nes ES skatins nebenaudoti tradicinių taršių statybinių medžiagų, dalinai reguliuodama jų kainas, kad šiose atsispindėtų išmestos CO2 emisijos“, – apie tai, kad medinė statyba yra ne praeities technologija, o kaip tik priešingai, kalba M. Kozinecas.

Gamyklos produkcija galės būti pritaikoma įvairaus tipo statybose. Iš sluoksniuoto lukšto medienos statomi daugiaaukščiai gyvenamieji namai, biurai, stadionai. Dvitėjinės sijos – puiki alternatyva statant mažaaukščius pastatus, kotedžus, mokyklas, darželius, kitus viešosios paskirties pastatus. Statybinė medžio drožlių plokštė (SMDP) naudojama grindims bei vidinėms sienoms. Gaminius planuojama eksportuoti į Vakarų Europos šalis, Skandinaviją, JAV, Australiją. Neabejojama, kad galimybe statyti tvariau pasinaudos ir Lietuvos vystytojai bei „Prefab“ sektorius.

Įgyvendinant Europos Komisijos remiamą Naująją Europos Bauhauzo iniciatyvą, medinės konstrukcijos bus plačiau taikomos ir renovacijos projektuose. Pasak M. Kozineco, tai – galimybė Lietuvai tapti žalių, klimatui neutralių inžinerinės medienos gaminių ir net statinių eksportuotoja. „Tačiau kad ši galimybė išties virstų visos šalies sėkmės istorija reikalingas bendras susitelkimas: tik bendradarbiaujant statybų sektoriaus atstovams, mokslininkams, inžinieriams, vystytojams, valstybės institucijoms, galime užsitikrinti vietą pasaulinėje rinkoje“, – pabrėžia „VMG Lignum construction“ valdybos pirmininkas.

Tvarumo transformacijos partneris

T. Petrauskas pastebi, kad gamybos įmonių domėjimasis tvarumo tema auga eksponentiškai. Tam didžiausią įtaką, pasak jo, turi šių metų pradžioje priimta ES direktyva dėl tvarumo informacijos atskleidimo, pagal kurią didelės įmonės privalės pradėti teikti su tvarumu susijusius duomenis jau 2026 m. Reguliavimas griežtėja ir atskiruose ekonominiuose sektoriuose. Jis nukreiptas vienam bendram tikslui – kad įmonės mažintų veiklos tiesioginę ir netiesioginę priklausomybę nuo iškastinio kuro, vertintų savo CO2 pėdsaką ir rinktųsi netaršius ar mažiau taršius sprendimus. Tokius, kaip medienos konstrukcijos NT sektoriuje. 

Lietuvoje bene populiariausias gamybos verslų tvarumo sprendimas šiandien susijęs su energijos vartojimo efektyvinimu bei perėjimu prie atsinaujinančių išteklių. „VMG Lignum construction“ gamykla taipogi atitinka aukštus tvarumo standartus: šiluma gaminama vietoje, nenaudojant iškastinio kuro,  modernios sistemos užtikrina tvarų gamybos procesą be atliekų, o visa reikalinga elektros energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Tai, pasak T. Petrausko, taip pat buvo svarbus kriterijus apsisprendžiant dėl gamyklos finansavimo. Kaip ir tvari įmonės valdysena bei gamyklos vieta – Akmenės LEZ, kur kartu su kitais ten besikuriančiais industrijos dalyviais galima pasiekti stiprios veiklos sinergijos.

Pasak T. Petrausko, didesnių tvarumo pokyčių šalies mastu tikimasi įmonėms apskaičiavus savo CO2 emisijas – tai padės joms suprasti didžiausius taršos šaltinius jų tiekimo grandinėje ir skatins pereiti prie mažiau taršių technologijų. „Swedbank“ pasirengęs būti šalia klientų visos tvarumo kelionės metu.

„Mums labai svarbu, kad įmonės domėtųsi tvarumu, pradėtų rūpintis savo poveikiu joms aktualiose tvarumo srityse, turėtų aiškius tikslus, matuotų ir atskleistų progresą. Siekiame, kad tvarumo temos taptų klientų verslo strategijos dalimi, būtų įtrauktos į metinius planavimo procesus ir įvairių padalinių veiklos planus. Su tvarumu susijusi transformacija klientams atvers ir naujų galimybių, kurias galime padėti atrasti ir finansuoti. Esame vienas didžiausių atsinaujinančios energetikos finansuotojų, finansuojame tvarių statybos medžiagų gamybą, gamybos įmonių įrangos atsinaujinimą į našesnę ir efektyvesnę bei naujas verslo kryptis. Su klientais norime turėti ilgalaikį ir visapusį bendradarbiavimą“, – pabrėžia „Swedbank“ Viešųjų ir tarptautinių klientų skyriaus vadovas.