„Swedbank“: saulės elektrinės šiandien aktualios kiekvienam verslui

„Lietuvoje saulės jėgainių rinka yra sąlyginai jauna, todėl ne visos įmonės turi pakankamai žinių apie saulės elektrinių teikiamas naudas. Tai ir yra vienas iš didžiausių faktorių, lemiančių šiokį tokį įmonių vangumą naudotis šia galimybe“, – situaciją rinkoje aptaria Monika Cemnolonskienė, „Swedbank“ Lietuvoje Finansavimo pardavimų palaikymo departamento direktorė.

Kita vertus, svyruojančios elektros kainos, Europos žaliuoju kursu aiškiai nubrėžtos gairės ir sėkminga jau investavusių įmonių patirtis saulės energiją daro vis patrauklesne. Pasak M. Cemnolonskienės, tai, kad įmonių vadovai tarpusavyje kalbasi apie saulės elektrinių naudą jų versle, tampa geriausia reklama, padeda mažinti mitus, tokius, kaip per mažas saulės šviesos kiekis Lietuvoje, ir didina šios investicijos patrauklumą. Be to, verslas turi galimybių rinktis ir finansavimo ar paramos įrankius, kurie gerokai sutrumpina investicijų atsipirkimo laiką.

„Dažna įmonė nenori ar neturi finansinių galimybių investuoti į tokį projektą, kuris atsipirks po 5-10 metų, bet svarbu nebijoti kreiptis į finansines institucijas, palūkanos dažnu atveju yra mažesnės nei šiuo metu šalyje esanti infliacija“, – sako M. Cemnolonskienė. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiemet tiek fizinius asmenis, tiek ir įmones jau kvietė teikti paraiškas saulės elektrinių įsirengimo finansavimui. Panašių priemonių tikimasi sulaukti ir kitąmet. Savo ruožtu „Swedbank“ taip pat teikia finansavimą tiek saulės elektrinės įsirengimui, tiek ir nutolusios saulės elektrinės dalies įsigijimui.

Beveik kiekvienam

Valstybinės energetikos reguliavimo komisijos (VERK) duomenimis, 2020 m. buvo išduota saulės energijos gamybos leidimų 30.6 MW galiai. Didžiąją dalį – beveik 20 MW galios – panaudojo būtent įmonės, įsirengusios jėgaines savo reikmėms, dar apie 10 MW leista vystyti saulės parkams, iš kurių elektrą pirkti gali tiek fiziniai asmenys, tiek ir įmonės. Tarp verslų, kurie imasi patys gaminti ir naudoti saulės energiją, yra įvairių industrijų gamybos (baldų, medienos, plastiko ir t.t.), prekybos, statybos, logistikos įmonės, medicinos, švietimo įstaigos. „Saulės elektrinė yra investicija tiek į mūsų visų, tiek į įmonės ateitį, nes verslas, kuris neinvestuos į tvarumą, ilgoje perspektyvoje susidurs su didėjančiomis sąnaudomis, reputacijos, tęstinumo rizikomis. Todėl drąsiai galima sakyti, kad galimybė investuoti į saulės energiją šiandien jau yra aktuali kiekvienam“, – sako M. Cemnolonskienė.

Nuosavos saulės elektrinės įsirengimas susijęs su techniniais aspektais  – įmonė turi turėti nekilnojamojo turto, ant kurio stogo arba ant žemės galėtų įsirengti elektrinę. Taip pat reikia elektros įvado/reikiamos galios transformatoriaus pastotės. Jei techniškai  galimybių įsirengti elektrinę nėra, galima įsigyti nutolusios saulės elektrinės dalį. Beje, nutolęs saulės jėgainių parkas aktualus ir tuo atveju, kai elektrinės įsirengimas ant nuosavo nekilnojamo turto padengtų tik labai nedidelę dalį,  gerokai mažiau nei pusę elektros energijos poreikio. Skaičiuojant poreikį svarbu įvertinti pilną spektrą ir įtraukti galimus poreikius ateityje – busimą elektromobilių parką, didėsiančias gamybos apimtis, patalpų šildymą oras/oras, oras/vanduo ir pan.

„Yra gamybos įmonių, kurios sunaudoja labai didelius kiekius elektros energijos. Net turimą stogo plotą padengus šiuo metu galingiausiais 400-600W saulės moduliais, to nepakaktų pasigaminti užtektinai elektros visam poreikiui. Tam gali padėti nutolę parkai“, – sako  M. Cemnolonskienė.

Ir tvaru, ir apsimoka

Šiandien bene garsiausiai girdima atsinaujinančių energijos šaltinių nauda – dėmesys tvarios planetos ateities kūrimui ir taršos mažinimas. Šis aspektas neabejotinai aktualus verslui, nes reiškia ne tik gerą reputaciją, atsakingo, aplinką tausojančio darbdavio įvaizdį, bet ir tiesiogiai lemia tvarią verslo ateitį. Tačiau ekonominė nauda yra taip pat labai svarbi. Skaičiuojama, kad pilnam poreikiui naudojant saulės energiją išlaidos elektrai sudaro tik trečdalį iki tol turėtų išlaidų.  „Net jei prireikia finansavimo elektrinei įsirengti, mėnesio išlaidos, tai yra elektros kaina ir paskolos dengimas, būtų labai artimos dabar esamoms išlaidoms elektros energijai, nereikėtų išleisti daugiau“, – sako M. Cemnolonskienė.

Saulės elektrinės 1kW galios įrengimas rinkoje vidutiniškai kainuoja 600-800 Eur be PVM. APVA šiemet kvietė teikti paraiškas ir gauti kompensaciją, kuri sudarė 246 Eur be PVM už įsirengtos elektrinės 1kW galią. Tinkamai įrengus elektrinę, nukreiptą optimaliai pietų kryptimi, 1kW elektrinės galios per metus sugeneruotų apie 1000 kWh elektros energijos.  Taigi, jei įmonės metinis poreikis siekia 50.000kWh per metus, ji turi įsirengti 50kW galios saulės elektrinę, kuri kainuotų apie 35.000 Eur be PVM. Įvertinus, kad įmonė už elektrą moka vidutiniškai 0.13 Eur/kWh, jos metinės išlaidos elektros energijai siekia 6.500 Eur arba 542 Eur/mėn. be PVM.

Jei tokia įmonė įsirengtų saulės elektrinę, preliminari mėnesio sąskaita už elektrą sudarytų 132 Eur be PVM (šiuo metu galiojantis fiksuotas mokestis 2,64 Eur be PVM už elektrinės 1kW galią), o metinės išlaidos būtų 1.590 Eur be PVM. Tokiu atveju, išlaidos elektros energijai sumažėtų 4.910 Eur per metus, o elektrinė atsipirktų per mažiau nei 8 metus. Jei pavyktų gauti paramą, atsiperkamumo laikotarpis galėtų sumažėti iki vos 5 metų.

Pasirinkti patikimus partnerius

„Net jei įmonė pasinaudotų galimybe paimti paskolą elektrinei įsirengti be jokios papildomos paramos, pavyzdžiui, pavyzdyje minimai 35.000 Eur sumai, mėnesinė paskolos dengimo įmoka maksimaliam 10 metų laikotarpiui preliminariai sudarytų 355 Eur, o mėnesinės išlaidos paskolai ir elektros energijai sudarytų 490 Eur, 10% mažiau už buvusias elektros išlaidas (542 Eur)“, – palygina M. Cemnolonskienė. 

Saulės elektrinės įsirengimui lėšų dažniausiai prireikia pačiai investicijai, taip pat tenka skirti administracinio laiko ir sąnaudų elektrinės įsirengimui.  O štai priežiūros saulės elektrinei reikia minimaliai – dulkes nuplauna lietus, sniegas dėl baterijų skleidžiamos šilumos pats nutirpsta. Taigi tokia investicija nereikalautų daug galvos skausmo ar rūpesčio.

Tiesa, pasak M. Cemnolonskienės, kad rūpesčių tikrai nekiltų, statant elektros jėgaines labai svarbu išsirinkti patyrusius rangovus. „Nuo pasirinkto rangovo priklausys rengiamo projekto efektyvumas, tiekiamos įrangos bei atliktų darbų kokybė, garantinis elektrinės aptarnavimas ir priežiūra. Svarbu išsirinkti tokius partnerius, kurie savo portfelyje turi ne vieną projektą ir atitinkamas klientų rekomendacijas. Patikimų, su banku jau dirbusių partnerių sąrašą galima rasti ir „Swedbank“ svetainėje“, – pataria M. Cemnolonskienė.