Iš geležinkelių projekto dėl grėsmių saugumui pašalinta „Genering" žada eiti iki EŽTT
„Genering“ atstovas sako, jog sprendimą skųs, o jei Lietuvoje nelaimės, eis iki galo ir skųsis Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai birželio 10 d. atmetė „Genering“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti jai nepalankų komisijos šių metų vasario 15 d. sprendimą, taip pat įpareigoti komisiją pateikti įrodymus, jog įmonė ir jos akcininkas Kastytis Žilinskas turėjo ryšių su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais subjektais.
Be to, įmonė prašė teismo įpareigoti Valstybės saugumo departamentą (VSD) išviešinti teismui pateiktą įslaptintą informaciją.
„Tai, kad pareiškėja nesutinka su komisijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas. Teismas daro išvadą, kad komisija teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti“, – nutarė teismas, kurio nutartis yra nuasmeninta, todėl joje nėra konkrečių pavadinimų ir pavardžių.
Tačiau pagal teismų informacinės sistemos (Liteko) ir Registrų centro duomenis BNS pavyko nustatyti nuasmenintas įmones ir pavardes. Vėliau jas patvirtino ir bylos šalys.
Dėl darbų apimties nesitarė
Ginčas kilo po to, kai „LTG Infra“ konkursą 2019 m. gruodį laimėjęs Ispanijos „Elecnor Servicios y Proyectos“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas apie 411 mln. Eur vertės geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projekto subrangove ketino pasitelkti „Genering“.
Pasak teismo nutarties, 2023 m. gruodį „LTG Infra“ kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydama įvertinti būsimą subrangos sandorį ir ar jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Komisijos šių metų vasario 15 d. išvados pagrindu Vyriausybė vasario 22 d. priėmė nepalankų „Genering“ sprendimą.
Vasario 27–ąją „LTG Infra“ informavo rangovą ir „Genering“, kad sandoris negali būti sudarytas.
Vyriausybės spaudos tarnyba ir „LTG Infra“ BNS patvirtino, kad pagrindinei projekto rangovei informavus apie planuojamą pasitelkti subrangovę „Generging“, „LTG Infra“ pernai gruodžio 14 d. kreipėsi į vyriausybinę komisiją prašydama įvertinti sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
„LTG Infra“ taip pat patvirtino, jog atsižvelgusi į komisijos sprendimą ji informavo Ispanijos rangovę ir „Genering“, kad nepritaria pastarosios pasitelkimui projekte.
Tuo metu Vyriausybė motyvuodama tuo, kad komisijos sprendimas apskųstas teismui, o jo nutartis nėra įsiteisėjusi, pranešė neteikianti komentarų dėl „Genering“ ryšių su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais subjektais.
„Komisija vasario 15 d. protokoliniu sprendimu informavo bendrovę („LTG Infra“ – BNS) apie savo nustatytas aplinkybes“, – BNS pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
„LTG Infra“ BNS taip pat neatskleidė, kokios vertės darbus turėjo atlikti „Generging“. Geležinkelių įmonė teigė, kad dėl kito subrangovo į ją kol kas nesikreipta.
„Genering“ vadovas Aleksandras Židokas sakė, kad apie darbų vertę ar sumas nebuvo jokios kalbos, nes paprastai subrangai įmonė kviečiama darbams pagal poreikį ir įmonės galimybes.
„Jokios sutarties nebuvo, buvo tiesiog klausimas „Elecnoro“, ar jūs norite ir galite būti subrangovais mūsų vykdomame pirkime? Atsakymas buvo taip, mes norime“, – BNS sakė A. Židokas.
Valstybinės reikšmės geležinkelių magistralė Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai– Klaipėda („Draugystė“) yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąraše.
„Genering“ neigia ryšius su Baltarusijos ir Rusijos įmonėmis
Teismo nutartyje cituojama komisijos išvada skelbia, jog „LTG Infra“ turi įvertinti komisijos informaciją dėl subrangovės ryšių su Baltarusijos subjektais, įskaitant ir valstybės kontroliuojamus, ir „Genering“ nepasitelkti.
„Nepaisant to, kad komisija ir Vyriausybė nepriėmė sprendimo pripažinti pareiškėją ir sandorį neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, pareiškėjos atžvilgiu pateikė išvadą, kuri jai sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes, tapačias, kurias būtų sukėlęs komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėja būtų pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų“, – teismui teigė „Genering“.
„Neturėdama faktinio ar teisinio pagrindo komisija pateikė neatitinkančių tikrovės teiginių, komisijos išvados paremtos neteisingomis prielaidomis“, – pridūrė iš projekto pašalinta įmonė.
Bylos duomenys rodo, kad „Genering“ per akcininką yra susijusi su įmone „Team LT“, kurios vienas buvusių akcininkų Markas Kacas yra galimai susijęs su verslu Baltarusijoje.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos grūdų derlius šiais metais arti rekordinio – nuimta per 8 milijonų tonų, daugiausia dėl padidėjusių pasėlių plotų. Tačiau lietinga vasara kėlė ir iššūkių – didelė dalis derliaus labiau tinkama pašarui, o tai keitė prekybininkų išankstinius pardavimų planus ir privertė peržiūrėti kainas bei laviruoti tarptautinėse rinkose.
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
Lietuvos keliuose pasirodė istorinis naujokas – visiškai elektrinis tolimųjų reisų vilkikas „Mercedes-Benz eActros 600“, vienu įkrovimu galintis įveikti 500 km, o suderinus įkrovimą su privalomomis vairuotojų poilsio pertraukomis – daugiau nei 1000 km per dieną. Šis debiutas Lietuvai reiškia kur kas daugiau nei tik naujo modelio pasirodymą. Jis simbolizuoja sektoriaus posūkį link realios elektrifikacijos, kur ekonominė nauda, griežtėjantys ES reikalavimai ir klientų lūkesčiai pradeda formuoti naują logistikos konkurencingumo standartą.
Lietuviško kapitalo distribucijos įmonė UAB „Sakalas“ įsigijo Latvijos bendrovę SIA „Futurus Food“– vieną didžiausių šalyje maisto produktų ir logistikos paslaugų teikėjų.
Tarp „Genering“ argumentų teismui rašoma, jog, skirtingai nei teigė VSD, įmonės „Team LT“ reorganizavimas 2021–2022 m. nebuvo formalus – buvo ne tik pakeistas jos pavadinimas, bet ir įmonės akcininkai: vietoj iki tol buvusių dviejų akcininkų, turėjusių po 50% akcijų, vieninteliu savininku tapo Kastytis Žilinskas, be to, keitėsi ir įmonės valdyba.
Pasak „Genering“, po pertvarkos „Team LT“ nebeturi ryšių su Baltarusijos ar kitomis šios šalies bei Rusijos įmonėmis, galinčiomis kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Jos teigimu, būtent buvusio „Team LT“ akcininko – Latvijos piliečio Marko Kaco galimos sąsajos su Baltarusija galėjo būti pagrindas neigiamam vertinimui, tačiau jam pasitraukus nebėra pagrindo įmonės vertinti kaip keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Šio asmens pasitraukimas iš įmonės („Team LT“ – BNS) akcininkų vyko įgyvendinant tos pačios komisijos rekomendacijas“, – teismui teigė bendrovė.
„Genering“ teigimu, nuo 2021 m. kovo, kai komisija pripažino, jog „Team LT“ turi ryšių, neatitinkančių nacionalinių saugumo interesų, tokių ryšių, sutarčių, atsiskaitymų ar korespondencijos su Baltarusijos įmonėmis ji nebeturi.
„Komisijos sprendimas yra paremtas vienintele aplinkybe, kad K. Ž. (K. Žilinskas – BNS) 2021–2022 m. valdė 50% įmonės akcijų. Komisijos vertinimu, tai reiškia, kad jo įtaka įmonėje („Team LT“ – BNS) buvo reikšminga. Pareiškėjos („Genering“ – BNS) manymu, komisijos išvada dėl K. Ž. yra paremta išimtinai prielaida. Sprendime nepateikti įrodymai, nenurodytos aplinkybės, pagrindžiančios, jog K. Ž. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, turėjo sąsajų su Baltarusijos subjektais, įmonėmis“, – skunde teismui nurodė „Genering“.
Pernai kovą BNS rašė, jog „Team LT“ (buvusi „Belam LT“) teisme galutinai nepavyko panaikinti vyriausybinės komisijos išvados, kad jos ryšiai neatitinka šalies saugumo interesų. Tokią išvadą komisija priėmė 2022 m. birželį.
„Belam LT“ tuomet turėjo būti subrangovė sandoryje su „LTG Infra“, tačiau nė viena įmonė tuomet BNS nekomentavo, kokiame projekte turėjo dalyvauti „Belam LT“.
Registrų duomenys rodo, kad pastaroji 2022 m. pakeitė pavadinimą į „Team LT“, o vieninteliu jos akcininku tapo K. Žilinskas – iki tol 50% akcijų valdė M. Kacas – jis yra Latvijos „Belam–Riga“ vadovas ir akcininkas, prieš metus kartu su žmona valdęs 77% įmonės akcijų, rodo vieši šaltiniai.
„Genering“ vadovas A. Židokas BNS nenorėjo komentuoti ryšių su buvusiu „Team LT“ akcininku M. Kacu ir tikino, kad pastarasis „niekaip nesusijęs su Baltarusija ir Rusija“, be to, anot jo, nei „Genering“, nei „Team LT“ niekada nedirbo Baltarusijoje.
„Tai buvo įprasta komercinė praktika, ten dirbo absoliučiai visos įmonės, visi konkurentai ir tie patys geležinkeliai bei ministerijos. Bet nei „Genering“ niekada gyvenime nedirbo Baltarusijoje, nei „Team LT“, – BNS teigė A. Židokas.
Anot jo, ryšiai su M. Kacu išnyko 2022 m., kai jis pasitraukė iš „Team LT“ akcininkų.
Žvalgyba: įmonė turi ar turėjo keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių
Vyriausybės komisija teismui aiškino, kad ji nepriėmė sprendimo, kuris padarytų įtaką sutarties su „Genering“ nutraukimui.
„Tai būtų buvusi neproporcinga priemonė, ypač turint mintyje, kad kitos sandorio šalies – jungtinės veiklos partnerių dalyvavimas sandoryje nei komisijos, nei institucijų nebuvo identifikuotas kaip keliantis grėsmę nacionalinio saugumo interesams veiksnys“, – teigė vyriausybinė komisija.
Pasak jos, Lietuvos karinė žvalgyba komisijai nurodė, kad „Genering“ yra turėjusi netiesioginių ryšių (per kitas valdomas bendroves) su Rusijos ir Baltarusijos subjektais, o tai kelia riziką nacionalinio saugumo interesams.
VSD komisijai taip pat nurodė, kad įmonė turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.
„Komisija sprendė, kad pareiškėja per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis“, – rašoma teismo nutartyje.
„Jeigu jūs man galėtumėt išaiškinti šitą frazę, kokiu būdu „Genering“ galėjo turėti netiesioginių ryšių per kažkokius netiesioginius akcininkus su kažkuo Rusijoje ir Baltarusijoje, tiesiog aš nesuprantu, kas ten parašyta. Aš suprantu, kad tai absoliuti nesąmonė ir aš jos komentuoti nemoku“, – BNS sakė „Genering“ vadovas A. Židokas.
Jis teigė, kad bendrovė bylinėsis iki galo – jei galutinis teismų sprendimas Lietuvoje jai bus nepalankus, ji skųsis EŽTT.
„Lietuvoje nėra institucijos, kurios priverstų ar leistų piliečiams įrodyti, kad taip nėra, kur galima kreiptis ir pasakyti, kad čia yra melagiena, čia yra melagiena. Išskyrus EŽTT, kur įmonė jau ir kreipėsi – „Team LT“ jau pateikė šitam teismui (ieškinį – BNS) po pralaimėjimo Lietuvoje ir laukia, kada bus pradėti posėdžiai“, – aiškino „Genering“ vadovas.
