Oro uostai dar kartą pritaikė rizikos dalinimosi modelį – iš Vilniaus skraidins dviem naujomis kryptimis
Papildyta skrydžių pradžios datomis ir kainomis
Kaip skelbia BNS, susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį informavo, kad Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ nuo gegužės iš Vilniaus skraidins į Hamburgą ir Lisaboną.
„Jau nuo gegužės mėnesio pradžios Vilnių su Lisabona ir Hamburgu sujungs „Air Baltic“. (...) Tai vieni didžiausių Europos miestų, taip pat vienas svarbiausių Vokietijos miestų, vienas svarbiausių uostamiesčių“, – žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.
Lietuvos oro uostai (LTOU) su Latvijos bendrove pasirašė investicinio modelio sutartį – pagal ją šioms kryptims esant nepelningoms LTOU bendrovei kompensuos nuostolius, kol skrydžiai bus pelningi, o tuomet „Air Baltic“ pinigus grąžins.
„Šitie skrydžiai ir šitos kryptys išsiskiria tuo, kad jos patvirtina mūsų ilgai apgalvoto rizikos pasidalijimo modelio efektyvumą, šiandien startuojame naujomis kryptimis, kurios bus ilgalaikės, ne vienerių metų, ne kelerių metų, bet iš esmės – ilgalaikės“, – sakė ministras.
Mantas Vrubliauskas, „Air Baltic“ tinklo plėtros viceprezidentas, pranešė, kad skrydį į Hamburgą dabar galima įsigyti už 50 Eur, į Lisaboną – už 150 Eur.
Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Lisaboną bus pradėti vykdyti nuo gegužės 4 dienos. Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Hamburgą startuoja gegužės 2 dieną. Numatyta, kad skrydžiai bus vykdomi ištisus metus – tiek vasaros, tiek žiemos aviacijos sezonu – su galimybe daryti keleto mėnesių pertrauką sutartu metu.
„Air Baltic“ pernai rudenį taip pat pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Dubajų. Su naujomis kryptimis, bendrovė iš Lietuvos vykdys 18 tiesioginių skrydžių.
„Air Baltic“ yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, Vilniuje šiuo metu nuolat bazuojami du bendrovės orlaiviai.
Pirmiausia pritaikė Londonui
Kaip VŽ jau rašė, nuo 2023 m. spalio tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų kursuojantis „LOT Polish Airlines“ lėktuvas skraido, AB Lietuvos oro uostai šiam maršrutui pritaikius bendrų investicijų mechanizmą.
Londono Sičio projektą LTOU vadino bandomuoju ir turėjusiu savų iššūkių. Visų pirma – šiame oro uoste yra trumpas, 1,5 km kilimo ir tūpimo takas, kuriame leidžiama leistis tik nedideliems lėktuvams. Komercinių reaktyvinių orlaivių atveju leidžiama leistis mažiausiems „Airbus“ modeliams A318 ir A220-100, taip pat – keliems braziliškų „Embraer“ modeliams. Jokie komerciniai „Boeing“ į Sitį nėra įleidžiami. Tad rinkdamiesi partnerį, LTOU turėjo ribotą pasirinkimą. Kiek bendrovių domėjosi galimybe, neatskleidžiama.
Tomas Zitikis, AB Lietuvos oro uostų Maršrutų plėtros vadovas, neatskleidė sutarties detalių apie tai, kaip skirstomi pinigų srautai. Jis aiškino, kad bendras schemos principas yra toks: pradžioje tam tikrą laikotarpį atliekami investiciniai mokėjimai, padedant projektui įsibėgėti ir padėti pačioje pradžioje didesnius kaštus patiriančiai oro kompanijai. O vėliau, kai projektas įsibėgėja ir vežėjas pasiekia tam tikrą savo pajamų lygį, jis pradeda grąžinti atgal dalį savo uždirbtų pajamų.
„Bendras principas yra tas, kad abi pusės gautų naudos. Negali būti, kad tik viena pusė gauna naudos, o kita tik priima rizikas. LTOU investicijos grįš ir per tiesiogines įmokas, ir per surenkamas oro uosto rinkliavas. Šiuo atveju skaičiuojama, kad valstybė iš skrydžio į Sitį turi ir labai daug socioekonominės naudos“, – aiškino T. Zitikis.
