Klaipėdos uosto krova pernai mažėjo penktadaliu
Papildyta poskyriu „Žvalgomasi į investicijas užsienio uostuose“ (patikslinta 3 pastraipa).
„Reikėtų pasakyti, kad uosto rezultatas tam tikromis prasmėmis yra geras. (...) Nežinodami, kad karas bus, prognozavome, kad krova bus apie 30–32 mln. t, bet yra 36 mln. t“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.
Pasak jo, už praėjusius metus Uosto direkcijos pajamos siekė 60 mln. Eur. Duomenys apie uždirbtą pelną bus skelbiami vėliau. Valstybei mokami dividendai siekia 75% pelno.
„Rezultatas finansinis direkcijos yra tikrai labai geras, mes neprašome dotacijų, investuojame, dalyvaujame socialinėje, aplinkosauginėje, visose veiklose, mes uždirbome pernai 60 mln. Eur. Dividendai bus nemaži, bet kol kas anksti kalbėti, dar turime susivesti sąnaudas ir pelną, bet jie bus dideli, 75% nuo pelno turės būti pervesti dividendams“, – teigė uosto vadovas.
2021 metais Klaipėdos uostas uždirbo 36,3 mln. Eur audituoto ikimokestinio pelno ir į valstybės biudžetą sumokėjo 21,7 mln. Eur dividendų.
Anot A. Latako, šiais metais bus siekiama išlaikyti panašias krovos apimtis kaip pernai.
„Teoriškai ji turėtų būti mažesnė nei 2022 m., nes pernai sausį–vasarį dar buvo „Belaruskalij“ trąšos, bet norėtume išlaikyti panašius rodiklius, kaip šiais metais. Viskas labai priklausys nuo to, kaip Lietuvos ekonomika gyvuos, kaip viskas vystysis pasaulyje“, – kalbėjo A. Latakas.
Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, BNS taip pat sakė, kad šiemet krovos rezultatai turėtų būti panašūs, o prielaidų augimui nemato.
„Norėčiau būti optimistas, bet būsiu santūrus optimistas – atsižvelgiant į neapibrėžtą situaciją, karą ir galbūt prognozuojama recesiją, infliacijos įtaką, energetikos kainas prognozuočiau, kad krovos apimtys turėtų išlikti panašiame lygyje. Labai didelių prielaidų augimui nėra, jų nesimato, o išlaikyti rezultatą taip pat bus nepaprasta“, – ketvirtadienį sakė jis.
Labiausiai – 55,6% – pernai mažėjo birių krovinių krova, skystų krovinių perkrauta 17% daugiau, generalinių krovinių krova augo 10,3%.
„Iš esmės didžiąja dalimi ją augino konteinerių krova“, – sakė A. Latakas.
Pernai Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 1,05 mln. standartizuotų konteinerių, arba maždaug 60% daugiau nei 2021 m. Anot A. Latako, pagal šį rodiklį Klaipėda aplenkė Sankt Peterburgą ir tapo lydere rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Uoste per metus apsilankė 5.600 laivų (2021 metais – 6.600).
Krova uoste 2013–2020 metais augo kasmet maždaug po 6%, tačiau antrus metus iš eilės mažėjo: 2021 m. perkrauta 45,6 mln. t – 4,6% mažiau nei 2020 m.
Žvalgomasi į investicijas užsienio uostuose
A. Latakas sako, kad akcine bendrove šiemet tapusi Klaipėdos uosto direkcija per artimiausius metus gali investuoti į užsienio uostų terminalus, tarp jų – ir į Rusijos karo sugriautus Ukrainos uostus.
„Realu, vienaip ar kitaip mūsų vienas iš tikslų tai yra, esame strateginiame plane nusimatę komercinę dalį plėsti net geografiškai, kad būtų padidintos pajamos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.
Marius Skuodis, susisiekimo ministras, BNS praėjusią savaitę sakė, kad per artimiausius kelerius metus Klaipėdos uostas galėtų investuoti į užsienio uostus, tapti jų terminalų dalininkais. A. Latakas sako, kad tokį požiūrį vertina teigiamai.
„Vertinu teigiamai, esame su ministru kalbėję tomis temomis. Mes galime investuoti, atidaryti, dalyvauti kitų uostų kūrime“, – teigė A. Latakas.
Pasak jo, praėjusiais metais jau buvo žvalgomasi, kur uostas galėtų investuoti, tarp galimų krypčių vadovas įvardijo ir Braziliją.
„Per 2022 m. buvo padaryti tam tikri žvalgomieji darbai, domėjomės uostais, esančiuose kituose žemynuose, Brazilijoje, ten yra didelis poreikis. Bet visada reikia pasimatuoti – kada startuoti, kada įeiti, kokią grąžą gauti, kokia yra politinė situacija, kas gali keistis ir panašiai“, – sakė A. Latakas.
Jis teigė, kad atsiradus galimybei direkcija investuos į karo niokojamos Ukrainos uostus: „Klausimas išlieka, kada tik bus nors mažiausia galimybė, į Ukrainos rinką mes tikrai eisime.“
VERSLO TRIBŪNA
„Avia Solutions Group” priklausanti, 2022 m. Hanoveryje, Vokietijoje, įsteigta orlaivių ratų ir stabdžių priežiūros srityje besispecializuojanti „FL Technics“ dukterinė įmonė „FL Technics Wheels and Brakes“ vos per kelis metus tapo antra didžiausia nepriklausoma šių paslaugų teikėja pasaulyje. Jos vadovai teigia, kad bene pagrindinė tokio spartaus ir ambicingo augimo priežastis – palankesnis oro linijų požiūris į darbą su išoriniais techninės priežiūros paslaugų teikėjais ir jų pranašumas optimizuojant veiklos sąnaudas.
2025-ieji Lietuvos sunkiasvorio komercinio transporto rinkai rekordiniai. Per 11 mėnesių šalyje jau įregistruota per 11 000 naujų sunkvežimių, o metų pabaigoje tikimasi 12 000. Šie skaičiai rodo spartų Lietuvos rinkos augimą bei koncentracijos didėjimą. Pagrindinis šio augimo variklis yra tarptautiniai vežėjai, sudarantys net 96% naujų registracijų. Šios apimtys leidžia Lietuvai lenkti net tokias dideles rinkas kaip Skandinavijos šalys ar Nyderlandai.
Per paskutinius keletą metų Airijoje registruota aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ sėkmingai vysto antžeminio orlaivių aptarnavimo verslą Skandinavijos regione. 2020 m. grupė įsigijo Skandinavijos aviacijos senbuvę „Aviator Airport Alliance“, kuri šiandien yra didžiausia nepriklausoma regiono antžeminių paslaugų teikėja. Apie darbą itin reiklioje rinkoje ir ypatingus klientus pasakoja įmonės vadovas Jo Alex Tanem.
Transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje išlieka vienu iš svarbiausių ekonomikos ramsčių – vien pernai jis sukūrė 13,4% šalies BVP ir išlaikė stiprią poziciją paslaugų eksporte. Vis dėlto, pasak Vytenio Šuklio, vienos didžiausių Europos transporto ir logistikos įmonių „Girteka Group“ finansų direktoriaus, šiandien sektoriui reikia daugiau nei gero istorinio rezultato. Jo teigimu, būtina nuosekliai didinti sektoriaus efektyvumą ir technologinę pažangą, taip pat investuoti į žmones. Išlaikyti susikurtas pozicijas Europos pervežimų rinkoje reikalingas ir sisteminis valstybės požiūris – aiški strateginė kryptis, kuri padėtų verslui planuoti, drąsiai investuoti nesibaiminant nuolatinių pokyčių migracijos ar mokesčių srityse.
Ukrainoje, anot A. Latako, direkciją domina uosto infrastruktūros, pavyzdžiui, krantinių atstatymas ir kiti darbai.
„Mus domintų uoste esantys projektai: krantinių atstatymo darbai, ant krantinių kas vyksta, tos pačios suprastruktūros atstatymas. Pirmiausiai mums reikia eiti ten, kur turime patirtį ir mokame daryti. Mokame statyti krantines, organizuoti uosto veiklą, laivybą, dalyvauti tuose dalykuose“, – kalbėjo A. Latakas.
